Prasidėjęs pasėlių deklaravimas – su razina

Prasidėjęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, kaip ir kiekvienais metais, pažėrė naujovių. Svarbiausia iš jų aptarinėjama kasdien, ir toli gražu ne vien žemdirbių. Ją svarsto ir tie, kurie neturi nė pėdos žemės, niekada jos nedirbo ir neketina. Tai – teisės į dirbamus ir deklaruojamus plotus reikalai.

Įsisenėjusi problema
Žemės ūkio ministro atvejis tapo precedentu, kuris išryškino įsisenėjusią problemą. Užmynus skaudamą vietą, su tuo susiduriantiems žemdirbiams verda kraujas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas tvirtina, kad valstybė neturi teisės reikalauti žemės nuomos (panaudos) sutarčių, nes pati atsisako jas sudaryti.
„Praėjus 28 metams po nepriklausomybės atkūrimo, sunku įsivaizduoti, kad vis dar yra tūkstančiai hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuri niekur neapskaityta, jos nėra kadastre, ši žemė neturi jokių atributų, nei numerių, nei adresų, neaiškus jos plotas, niekas nežino, kiek tokios žemės yra. Jei kas sako, kad žino, – įžūliai meluoja. Šią žemę „atranda“ patys ūkininkai ir prašo valstybės, kad ją išnuomotų. Bet geriausiu atveju gauna popierių – laikiną leidimą naudotis – kuris neturi jokio juridinio pagrindo. Ir nesant šio pagrindo valstybė turi įžūlumo imti iš ūkininko už šią žemę mokestį“, – netvarka valstybėje piktinasi ūkininkas.

Įgėlė dėl pozicijos
Akivaizdu, kad po iškilusio skandalo žemės reikalai Lietuvoje bus sparčiai sutvarkyti: ir valstybinės žemės likučiai suskaičiuoti, ir tvarka dėl sutarčių įvesta. Šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete kilus diskusijai dėl žemės nuomos ar panaudos sutarčių, kai kurie parlamentarai suabejojo: tai kaip iš tiesų yra su žodinėmis sutartimis – ar jos iki šiol buvo leidžiamos? Gali būti tik žemės nuoma ir panauda ar dar kas nors?
„Panauda gali būti dviejų rūšių: žodinė ir rašytinė“, – trumpai ir aiškiai į klausimą atsakė žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.
Iš komiteto vicepirmininko Kazio Starkevičiaus jis sulaukė priekaišto dėl ministerijos tylios pozicijos. „Kodėl tylit kaip vandens į burną prisisėmę, nepaaiškinat žmonėms“, – įgėlė jis ministerijos vadovybei.

Ieško sprendimo
ŽŪM ieško sprendimo, kaip civilizuotai įteisinti žemės nuomą. Klausimas buvo svarstytas ir pernai. Suprasdama žemdirbių ir žemės savininkų santykių sudėtingumą ministerija planavo prie privalomo reikalavimo sudaryti sutartis pereiti per kelerius metus.
Pasak S. Savickio, dabar, deklaravimui prasidėjus, jau riedant vežimui arkliai keičiami nebus. Tačiau naujovės artėja.
„Ūkininkai, kurie deklaruoja 30 proc. didesnį plotą negu valda, gaus pranešimus, kad deklaracija užskaityta, tačiau iki gruodžio 31 dienos reikia atnaujinti valdos duomenis“, – KRK informavo viceministras.
Tiems, kurie nepateiks dokumentų deklaruojamam viršpločiui pateisinti, sankcijos negresia, tačiau tam plotui nebus skiriama parama.
Kad nebūtų papildomos administravimo naštos bei išlaidų, sutartis žemdirbiams bus siūloma pateikti tiesiog valdų registre.
„Kuo ilgiau paliekam ne visos apimties dokumentų pateikimą, tuo didesnė rizika išlieka patiems ūkininkams“, – už šį kelią vienareikšmiškai pasisako ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Drausmins ir savininkus
Žemės nuomos problemą tikimasi išspręsti jau ateinančiais metais.
Ministerijoje bei Seime taip pat sukamos galvos, kaip sudrausminti ir žemės savininkus.
KRK pirmininko Andriejaus Stančiko pastebėjimu, pasitaiko piktnaudžiavimų, yra buvę atvejų, kai buvo duotas sutikimas dirbti žemę, o paskui ūkininkas apkaltintas žemės užgrobimu. „Jei bus privalomos sutartys, savininkas piktnaudžiauti negalės. Sutartis – dviejų asmenų susitarimas. Gali būti panauda, kai savininkui svarbu tik tai, kad žemė būtų prižiūrima“, – svarsto Seimo narys.
Kita reikalo pusė – kaip žemės savininkus paskatinti tokias sutartis sudaryti. ŽŪM siūlo už apleistą žemę skirti baudas. Pasak viceministro S. Savickio, dešimt kartų padidintos baudos būtų pakankama motyvacija pačiam dirbti žemę arba ją nuomoti.
Komitete svarstoma ir kita galimybė – leisti savivaldybėms padidinti apleistos žemės mokestį nuo dabartinių 4 proc. iki 10 proc. KRK pirmininkas mano, kad tai būtų rimtas mokestis. Dabar aplink miestelius apstu nedidelių apleistų sklypelių, už kuriuos savininkai sumoka didesnį mokestį per daug nesukdami galvos. „Padidinus mokestį gal situacija keistųsi“, – svarsto A. Stančikas. Svarbu, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama pagal paskirtį – dirbama.
Prie diskusijos bus grįžta birželį, kai paaiškės deklaravimo rezultatai, sužinojus, kiek yra žemdirbių, kurių dirbami plotai 30 proc. viršija turimą valdą.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė