Prekyba išvadomis – šešėlinis verslas

Seimas svarstys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama užtikrinti teisę ilgą laiką dirbantiems valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ūkininkams toliau ją naudoti žemės ūkio veiklai. Pataisų autoriai tikisi, kad priėmus šias pataisas ūkininkai nuo žemės bus nuvaromi rečiau.

Iš ketvirtų rankų Šiuo metu galiojančio įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. Projekte siūloma įstatyme įtvirtinti ne datą – nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d., bet ne mažesnį kaip 3 metų žemės naudojimo terminą. „Žemės nuosavybė kaimiškose vietovėse atkurta daugiau kaip 99 proc. savininkų. Tačiau miestuose šis procesas vyksta lėčiau, nes daug kur trūksta žemės, todėl neretai vadinamosios miesto žemės išvados atkeliauja į kaimus ten, kur ūkininkas valstybinę žemę yra išsinuomojęs, pradėjęs dirbti. Kaimo žmonės piktinasi, nes tos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai, į kurias piliečiams dar neatkurtos nuosavybės teisės, dažniausiai būna ne teisėtų šeimininkų, o jau atsidūrusios trečiose ar net ketvirtose rankose“, – sakė vienas šio projekto autorių Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Oficialiai ne parduoda, o perleidžia Iš tiesų, interneto portaluose galima rasti nemažai skelbimų: „Parduodu žemės, miško grąžinimo dokumentus – išvadą. Galima kelti į bet kurį rajoną.“ Daugiausia tokių aptikome Tauragės ir Prienų rajonuose. Ką tai galėtų reikšti? Pasak A. Stančiko, vyksta pusiau legalus, pusiau šešėlinis žemės pardavimo verslas. Įvairūs verteivos susiranda savininkus, kuriems dar negrąžinta žemė ir siūlosi iš jų nupirkti išvadas. Neketinantieji dirbti susigrąžintos žemės dažniausiai su tuo sutinka, nes be jokio vargo iš karto gauna tam tikrą pinigų sumą. „Išvadų pardavėjas ir jų pirkėjas nueina pas notarą ir pasirašo jų perleidimo sutartį. Įstatyme joks pardavimas nenumatytas, jas galima tik perleisti. Turbūt kiekvienam aišku: joks žemės savininkas veltui ar už gražias akis tų išvadų neperleis, o paprašys tam tikros sumos. Ir čia jau visi galai į vandenį. Niekas nežino, nei kas kiek mokėjo, nei kokiais pinigais atsiskaitė. Tai niekur neužfiksuota, tad dar ir mokesčius galima nuslėpti. Ar čia nekvepia šešėliniu verslu ir korupcija?“, – pastaraisiais metais įsigalėjusią situaciją aiškino A. Stančikas.

Išvadų gali būti daugiau negu žemės Parlamentaro nuomone, tokia tvarka ne tik trukdo ūkininkams normaliai dirbti, nes bet kada su išvadomis dėl žemės perdavimo nuosavybėn neatlygintinai, į kurias piliečiams dar neatkurtos nuosavybės teisės, gali ateiti jas nusipirkęs žmogus ir pareikšti norą gauti seniai iš valstybės nuomojamą ūkininko dirbamą žemę, bet ir sudaro sąlygas šešėlinei ekonomikai. Tie, kurie supirkinėja tas išvadas, tikrai nesirengia jos dirbti. Radę landų įvairiose tarnybose, vėliau jie bando ją konsoliduoti ir sulipdę didelį plotą po to brangiai perparduoda. „Ūkininkai, iš kurių atima ir pagal išvadas užvaldo jų nuomotą ir dirbtą valstybinę žemę, šį procesą vadina reketu, kai kas švelniau – rekeriavimu, tačiau esmė ta pati. Vieną kartą tai turėtų baigtis. Manome, kad kai kurios išvados nėra realios. Visas jas sudėjus, tikriausiai Lietuvoje tiek žemės nebūtų. Kažkada įstatyme buvo numatyta, kad tas išvadas galima perleisti tik vaikams, artimiesiems. Tačiau vėliau atsirado žodžių junginys „ir kitiems“. Tada ir pradėjo suktis šis išvadų supirkinėjimo verslas. Manau, įstatymas buvo korupcinis, nes jis turėjo tam tikrus tikslus. Mūsų siūloma įstatymo pataisa turėtų apsunkinti tokius neteisėtus sandėrius. Teisingumo atkūrimas neturėtų tapti dirva neteisėtam pasipelnymui ir ūkininkų nuvarymui nuo žemės, kurią jie nuomoja iš valstybės. Tikimės, kad šiais metais žemės reformą pagaliau įgyvendinsime. Gal tuomet ir baigsis šios spekuliacijos?“, – vylėsi Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Svarstys pavasario sesijoje Pataisos turėtų įsigalioti šių metų gegužės 1 d. Priimtos nuostatos nebūtų taikomos, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje Laisvos žemės fondo žeme jis nepertraukiamai naudojasi trejus metus ir yra tai patvirtinęs parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu svarstant šį klausimą paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Projektą plenariniame posėdyje ketinama svarstyti pavasario sesijoje.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.