Premjeras pamatė ir išgirdo

Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonėje, ūkišku žvilgsniu įvertino statinį bei įrangą, iš pirmų lūpų išgirdo apie pieno gamybos ir kooperacijos sektoriaus problemas.
– Kiekvieną verslą reikia grįsti ekonominiu skaičiavimu, – kalbėjo premjeras A. Butkevičius susitikime su ŽŪK „Pienas LT“ valdybos nariais, – o pieno gamintojų problemas spręsti mažinant pieno gamybos kaštus ir žemdirbiams patiems tariantis, kooperuojantis.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje iškilusioje „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonėje Vyriausybės vadovas užtruko porą valandų: apžiūrėjo naujosios pieninės cechus, laboratoriją, diskutavo su kooperatyvo valdybos nariais, žemdirbių savivaldos organizacijų vadovais. Susitikime dalyvavo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis ir kt.
– Šalies pieno sektorius užprogramuotas struktūros problemoms, – sakė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas. – Penkios šeimos įmonės valdo visą šalies pieno perdirbimą, konkurencijos stoka stabdo efektyvaus pieno ūkio vystymąsi, o žemdirbių kooperacija neturi lemiamos reikšmės.
Pasak N. Narausko, šalyje silpna žemdirbių kooperacija, iš 42 oficialiai įregistruotų kooperatyvų nėra nė vieno, kuris galėtų lemti pokyčius pieno rinkoje.
– Dėl silpnos vertikalios integracijos pieno gamintojai yra priklausomi nuo penkių pieno perdirbimo įmonių savininkų, – teigia N. Narauskas, – viso šalies pieno sektoriaus pagrindas – maža žaliavos supirkimo kaina. Kita blogybė – trečdalis šalyje perdirbamo pieno – įvežtinis. Pieno ūkiuose nesukuriama pridėtinė vertė, žemdirbiai negauna pajamų.
Vadinamieji pieno surinkimo kooperatyvai pigiai superka pieną ir tarpusavyje pasidalija visų sukurtą pridėtinę vertę. Dėl šios priežasties šalies pieno gamintojai praranda apie 3–6 ct/kg. Visam Lietuvos pieno sektoriui tai yra apie 20 mln. eurų per metus ir sudaro beveik metinį valstybės skiriamą subsidijų dydį pieno gamintojams. Pasak N. Narausko, nuo 2012 m. iki 2015 m. Lietuvoje pieno žaliava buvo supirkinėjama 7 ct/kg pigiau nei ES vidurkis, tačiau penkios šalies pieno perdirbimo įmonės už kiekvieną supirkto pieno kilogramą turėjo 2,2 ct pelno.
– Galutinėje pieno produkto kainoje per pastaruosius metus nesumažėjo nei prekybininkų, nei pieno perdirbėjų dalis, – pastebėjo LŽŪBA direktorius J. Sviderskis, – visi nuostoliai buvo padengti ūkininkų, pieno gamintojų sąskaita. Vien tik dėl Rusijos embargo jie siekė apie 140 mln. Eur.
– Lietuvos pieno ūkiuose per pastaruosius trejus metus karvių skaičius sumažėjo 34 tūkst., nors pieno gamyba didėjo 5 proc., – kalbėjo „Pienas LT“ vadovas N. Narauskas. – Šiemet panaikinus pieno kvotas, Lietuvoje pieno gamyba didėjo tik 0,3 proc., Lenkijoje – 3,3 proc., Nyderlanduose, Airijoje, Belgijoje – apie 12 proc.
Pasak N. Narausko, stiprūs pieno rinkos pokyčiai įvyko tose šalyse, kur stipri vertikali integracija ir kooperacija (pieno gamintojai dalyvauja pieną perdirbant ir parduodant pieno produktus). – Tai mūsų Achilo kulnas, nors šalyje turime gilias pienininkystės tradicijas, – pastebėjo N. Narauskas.
ŽŪK „Pienas LT“ – pirmasis šalyje vertikalios kooperacijos pavyzdys. Kooperatyvas vienija 200 ūkių, pagamina 10 proc. viso šalyje gaunamo pieno, perdirbti gali apie 20 proc. Sukurta logistikos sistema, pasirinkti produktai, kurie generuoja didesnę pridėtinę vertę. N. Narausko teigimu, pagrindinis „Pienas LT“ įmonės produktas – pieno baltymas, iš kurio galima gauti ir funkcinį maistą, ir kitų paklausių produktų.
Pasaulyje didėja poreikis specializuotiems baltymams, gaunamiems iš natūralaus žaliavinio pieno, kurie naudojami kūdikių, sportininkų maistui ir papildams ar medicinoje. Ir netgi paprastų vartotojų įpročiai jau keičiasi – jie reikalauja kitokių produktų: populiarėja baltymais papildytą pieno gėrimų vartojimas, produktai su mažesniu laktozės kiekiu, taip pat mažiau cukraus turintis maistas.
Pieno gamybos sektorius pasaulyje stipriai plečiasi, tačiau pieno gamyba toliau didės dėl augsiančio gyventojų skaičiaus ir vartojimo. Antras dalykas – šalys, kurios neturi galimybės didinti vidaus vartojimo, turi atkreipti dėmesį į konkurencingo ir efektyvaus pieno sektoriaus kūrimą. Trečias dalykas – konkurencingas pieno sektorius prasideda nuo efektyvių ūkių, o tam, kad ūkiai galėtų gerai atstovauti savo interesams, turi būti kuriama reali, į vertikalią integraciją orientuota kooperacija. Ketvirta – pieno perdirbimas turėtų orientuotis į didesnes apimtis, specializaciją, efektyvumą, naujas technologijas ir naujų produktų tendencijas.
Penkta – šalies pieno sektoriaus efektyvumas turi būti kuriamas per visą vertikalę: nuo gamybos iki perdirbimo ir pardavimo kanalų. Todėl vertikaliai integruotos kooperatinės bendrovės sudaro viso pasaulio pieno sektoriaus ašį. Ir galiausiai – valstybinės paramos politika turi būti strategiškai pasverta ir orientuota į ilgalaikius strateginius sprendimus, tikslines programas.
– Mūsų projektas ir vertikalios integracijos kooperacija yra ilgalaikis ir sisteminis sprendimas pakeisti situaciją šalies pieno sektoriuje, – susitikime su premjeru A. Butkevičiumi dėstė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas N. Narauskas, – Žemdirbių organizacijos yra solidarios šiuo klausimu ir tikisi Vyriausybės paramos.
– Susitikimuose su Žemės ūkio ministerijos vadovais mes daugelį kartų svarstėme klausimą suteikti kooperatinei „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonei ekonominio naudingumo objekto statusą, – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas ir kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys B. Markauskas. Jo teigimu, nacionaliniai ir Briuselio reglamentai tam galimybę suteiktų. Kitas „Pienas LT“ valdybos nario siūlymas – valstybei kaip pajininkei įsijungti į kooperatyvą. Vėliau ateinantys į kooperatyvą nariai išpirktų tą valstybės dalį.
– Valstybė galėtų kaip pajininkė paremti žemdirbių kooperatinę įmonę, nes sunkmetis dėl embargo pieno sektoriuje tęsis dar keletą metų, – sakė J. Sviderskis, – be to, iš politikų lauktume teisingesnio maisto grandinės nuo fermos iki stalo reglamentavimo.
– Nesulauksime, politikai bijo prekybininkų, o penkioms pieno perdirbimo įmonėms sudaro šiltnamio sąlygas, – rėžė Pieno gamintojų asociacijos vadovas J. Vilionis. Jis priminė, jog per pastaruosius kelerius metus iš valstybės ir ES pieno perdirbimo bendrovės gavo daugiau nei 20 mln. Eur paramos lėšų, tačiau tai nesustiprino šalies pieno sektoriaus, o tik padidino minėtų penkių šeimos įmonių konkurencingumą.
– Į naujojo finansinio laikotarpio paramą pienui perdirbti ir rinkodarai pretenduoja ne tik didžiosios pieno perdirbimo įmonės, bet ir „Pieno gėlės“ bei „Pieno putos“ kooperatyvai, – susirinkusiesiems priminė žemės ūkio viceministras S. Cironka.
Susitikime su Vyriausybės vadovu A. Butkevičiumi žemdirbių atstovai negailėjo kritikos „amžiniems“ ŽŪM valdininkams, kuriems terūpi šiltuose kabinetuose „atsėdėti“ darbo valandas. „Socialiniai partneriai“ taip pat pas politikus eina pro skirtingas duris.
Premjeras A. Butkevičius rekomendavo žemdirbiams prisiminti solidarumo galimybę, ieškoti vidinių resursų. Įdėmiai išklausęs pasisakiusiųjų nuomones, apžiūrėjęs naujosios pieno perdirbimo įmonės cechus, gavęs ŽŪK „Pienas LT“ finansinės veiklos ataskaitą, Vyriausybės vadovas pažadėjo per dvi savaites išnagrinėti šį klausimą ir atsakyti dėl galimybių paremti projektą.
– Iš Vyriausybės sprendimų ir tolesnių veiksmų bus galima spręsti, kiek valstybės institucijos yra nusiteikusios siekti progresyvesnio ir efektyvesnio šalies pieno ūkio, – sakė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas N. Narauskas.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.