Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

„Profesionalai“ Vyriausybėje žemdirbiams kelia siaubą

2017/06/13


Vyriausybei užsimojus nuo 2018 m. naikinti dalį mokestinių lengvatų žemdirbiams, nes esą kai kurios iš jų nepasiekia teigiamų tikslų ir nėra nei efektyvios, nei socialiai teisingos, pastarieji imasi jas ryžtingai ginti. Žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta žemdirbių visuomeninių organizacijų, mokslininkų ir konsultantų darbo grupė tariasi, kaip pagrįstai argumentuoti savo nepritarimą bei sustabdyti valdžios ketinimus didinti akcizą degalams, atsisakyti žemdirbiams taikomų pelno bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų, didinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifus. Ar Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sudarytos darbo grupės nariams pavyks pateikti išties svarius argumentus ir tikėtis, jog valdžia į juos atsižvelgs? O jeigu taip neįvyktų, kokias perspektyvas regi žemdirbių visuomenės atstovai?

Aušrys Macijauskas.

Padėtis skandalinga Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko nuomone, pagal Vyriausybės pateiktus siūlymus, dar vadinamus mokesčių sistemos tobulinimu, žemdirbiams juos planuojama didinti taip drastiškai, jog vien ūkininkų mokestis Sodrai turėtų išaugti keturis kartus, o GPM – tris kartus. „Neįsivaizduoju, kokioje civilizuotoje valstybėje tokie drakoniški užmojai būtų toleruojami. Kol kas dauguma žemdirbių dar gerai neįsigilino, ką jiems reikštų Vyriausybės siūlomi mokesčių pokyčiai, ir niekam nelinkiu pajusti to, kas įvyktų, jeigu jie būtų patvirtinti. Darbo grupėje diskutuojame be galo aktualiu klausimu, bet kol kas nė viename pasitarime neturėjome progos pabendrauti su Finansų ministerijos (FM), mokesčių pokyčių iniciatorės, atstovais, nors jų siūlymai, vaizdžiai tariant, visai nejuokingi. Jeigu mokesčių pokyčiai būtų įgyvendinti tokie, kokie siūlomi dabar, abejoju, ar iš viso kuris nors sektorius išsilaikytų, ką kalbėti apie žemės ūkį. Tad jeigu kas nors mano, kad galima mokesčius didinti kada nori, kaip nori ir kiek nori, privalome pasakyti, jog to būti negali. Pakartosiu – apmaudžiausia, jog FM, prieš pateikdama savo siūlymus, su žemdirbių visuomene iš viso nebendravo – nesitarė, nekvietė diskutuoti, nesupažindino su galimais variantais. Tai labai keista, nes vadovaujant ankstesnėms Vyriausybėms, nebuvo tokio dalyko, kad galimų mokestinių pokyčių rengimo stadijoje nevyktų konsultacijos nė su viena žemdirbių savivaldos organizacija. Jau vien tai yra mažų mažiausiai skandalinga, – įsitikinęs A. Macijauskas. – Nejaugi FM klerkai tikrai mano, kad nuo Vilniaus mūrų mato ir supranta, kas vyksta Akmenės ar Anykščių rajonuose? Taigi įtampa tik auga, ir nežinia, kokiais sunkiai prognozuojamais dalykais ji gali virsti, jeigu FM ir toliau nematys reikalo tartis su žemdirbių atstovais. Manau, jog dabartinės Vyriausybės didelis trūkumas yra tai, kad dauguma jos narių nepriklauso jokiai partijai ir jie niekam neatskaitingi. Projektas – „valdys profesionalai“, mano nuomone, didžiausias absurdas, ir jų politika veda į pragaištį. Vyriausybę turėtų sudaryti ne nepriklausomi profesionalai, o protingi ir juos delegavusiai partijai atsakingi žmonės. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dabartinėje Vyriausybėje akivaizdžiai priklauso išmintingų žmonių mažumai. Juo pasitiki ir partija, ir žemdirbių visuomenės dauguma. O kieno pasitikėjimą turi finansų ministras?“, – rėžė LGAA pirmininkas A. Macijauskas.

Vidas Juodsnukis.

Bankrotai – reali grėsmė Ne mažiau jautriai į gresiančias mokestines permainas reaguoja ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis: „Jeigu dabar siūlomi mokesčių pakeitimai įsigaliotų, manau, reikėtų nustoti aprūpinti maisto produktais miestų gyventojus. Jei sveikam protui nepavyktų nugalėti, veikti reikėtų tik drastiškai, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas. – Mano galva, šalis, kuri kaimui, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiria per mažai dėmesio, neturi jokios perspektyvos. Lietuva nuo įstojimo į ES jau gavo virš 20 mlrd. Eur paramos tam, kad mūsų kaimas priartėtų prie ES šalių vidurkio. Šia parama pasinaudojo tik apie 10 proc. šalies ūkininkų, todėl net kalbos negali būti apie mokesčių didinimą likusiai žemdirbių daliai. Ir vien todėl, kad visos ankstesnės valdžios nesugebėjo paskirstyti paramos visam kaimui, o vien išrinktųjų ratui. Rinkėjai, atidavę balsus už dabartinius valdančiuosius, tikėjosi protingų sprendimų, o šiandien, deja, tenka labai nusivilti. Jeigu siūlomi mokesčių pokyčiai žemdirbiams bus įteisinti, absoliučiai daugumai smulkiųjų ūkių grėstų realus bankrotas. Kaimo žmonės be galo kantrūs, tačiau riba, kada jų kantrybė baigsis, jau visai čia pat. Nuolat girdžiu augančio nepasitenkinimo kupinus pasisakymus, jų vis daugiau ir garsesnių, kaip ir raginimų pademonstruoti valdantiesiems, jog taip su žmonėmis elgtis negalima“, – niūromis nuotaikomis pasidalijo LŠŪS pirmininkas V. Juodsnukis.

Jonas Sviderskis.

Panašu į žlugdymą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktorius Jonas Sviderskis neslepia esąs suglumęs: „Viename Vyriausybės programos lape rašoma, kad būtina išsaugoti šalies kaimą, gelbėti nuo masinės emigracijos, kad kaimas nesulaikomai sparčiai sensta ir auga su tuo susijusios problemos. O kitame puslapyje dėliojamos konkrečios priemonės, kaip iš kaimo išvyti visus, kas dar bando gyventi ir dirbti. Tad valdžios noras likusiuosius dar labiau apmokestinti, t. y. atimti mūsų turimas mokestines lengvatas, labiau panašus į žemės ūkio žlugdymą nei rūpestį jį išlaikyti ir skatinti investicijas, – teigė J. Sviderskis. – Sunku suprasti, ar valdantieji tikrai nemato toliau šios dienos, ar tiesiog mėgaujasi galimybe priiminėti bet kokius, net ir kenksmingus sprendimus. Tad žemdirbių laukia sunkus mūšis net ne už mokestinių lengvatų išsaugojimą, bet už elementarų išgyvenimą – galimybę gyventi kaime ir dirbti žemės ūkyje. Kad mūsų argumentus išgirs ir supras ŽŪM – neabejoju, bet ar išgirs Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesu tikras, juolab kad jų atstovai net nesiteikia patys pristatyti savo kuriamų planų, o tik siunčia raštus. Vadinasi, net normalių diskusijų su jais nevyksta, – konstatavo J. Sviderskis ir antrino A. Macijauskui: – Neduok Dieve dar kada nors turėti viską išmanančių, su niekuo nesitariančių „profesionalų“ Vyriausybę.“

Vytautas Buivydas.

Nebus iš ko rinkti mokesčių Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas dėl mokestinių lengvatų žemdirbiams mažinimo laikosi kiek santūresnės pozicijos. Anot jo, kai kurias jų vis dėlto reikėtų peržiūrėti, bet jokiais būdais ne strimgalviais naikinti visas. „Jeigu šiandien dviejų trijų hektarų ūkio šeimininko paklaustume, ar jis laiko save ūkininku, išgirstume – taip. Nepaisant to, kad jis gauna labai mažai pajamų ir negauna jokio pelno, praktiškai tik išsilaiko pats. Yra ir tokių, kurie valdo šimtus ir net tūkstančius hektarų žemės. Jie save taip pat vadina ūkininkais. Tarp šių ūkininkų yra didžiulis atotrūkis, ir kyla klausimas, kuris iš jų turėtų gauti mokestinių lengvatų? Tad manau,, kad šiuo klausimu kai ką reikėtų peržiūrėti, – kalbėjo V. Buivydas. – Be to, jauniesiems ūkininkams įsikurti nuo nulio labai sunku – ir įsigyti žemės, ir konkuruoti su stambiaisiais ūkininkais. Taigi jaunieji be pagalbos neišsiverstų niekaip. O stambiesiems – ar jos tikrai reikia? Nesu nusiteikęs prieš stambiuosius ūkius, bet reikėtų ieškoti svertų, kaip sulyginti galimybes.“ Pasak V. Buivydo, visi darbo grupės nariai atstovauja savo asociacijų, organizacijų nariams. „Interesai truputį skiriasi, bet kiekvienas savaip teisus. Todėl tik bendrų diskusijų metu įmanoma rasti sutarimą, sprendimų aukso vidurį. Tikiu, kad mums tai pavyks, o toliau matysime valdžios požiūrį – kiek jai rūpi išsaugoti Lietuvos kaimą ir žemės ūkį. O jeigu rūpės tik mokesčių didinimas, labai greitai jų surinkti nebebus iš ko“, – įsitikinęs LJŪJS vicepirmininkas.

Jolita Čičiurkienė.

Nuomonės skirtingos, bet tikslas vienas Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjos Jolitos Čičiurkienės teigimu, žemdirbių organizacijų ir mokslo atstovai šiame darbe tikrai labai aktyvūs, tik smulkesniųjų šeimų ūkių ir jaunųjų ūkininkų interesams atstovaujantys darbo grupės nariai kol kas nedalyvauja diskusijose ir dar neišsakė konkrečios nuomonės. Pasak ŽŪM specialistės, darbo grupę sudaro 17 asmenų, o kai kurios institucijos pasiūlė net po kelis atstovus, kurie taip pat kviečiami dalyvauti posėdžiuose. „Tad girdime ir panašių, ir skirtingų nuomonių. Visi suprantame, jog tikslas yra vienas – siekti, kad bendra visų mokesčių ir įmokų našta būtų pakeliama ir neverstų trauktis iš verslo kaime, o priešingai, skatintų jį plėtoti. Gal dėl to diskusijose jaučiamas solidarumas ir įsiklausymas. Savo ruožtu stengiamės nuomones susisteminti, kad šios darbo grupės siūlymai būtų argumentuoti, pagrįsti faktiniais duomenimis arba statistine informacija, kadangi būtent tokie siūlymai bus vertingi, teikiant mūsų nuomonę apie apmokestinimo principų pakeitimus Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, – sakė J. Čičiurkienė. – Pirmajame posėdyje svarstėme ir priėjome prie išvados apie šiuo metu galiojančias gyventojų pajamų, pelno, akcizo, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio lengvatas, kuriomis naudojasi žemdirbiai. Į antrąjį posėdį darbo grupės nariai buvo pakviesti iš karto po to, kai Vyriausybė paskelbė Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo konsultacinį dokumentą, kuriame pasiūlė pirmines idėjas apie apmokestinimo pakeitimus. Šiame posėdyje buvo pristatyti Vyriausybės pateikti pirminiai siūlymai, bet kadangi informacija apie juos buvo paskelbta tik birželio 2 d., darbo grupė galutinės nuomonės dar nesuformulavo. Nuspręsta Vyriausybės siūlomas naujas apmokestinimo sąlygas plačiau aptarti žemdirbių bendruomenėje ir birželio viduryje dar kartą susirinkti į darbo grupės posėdį“, – vykstantį darbą apibūdino ŽŪM atstovė.

Elena RINKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys 

Žemės ūkio subjektų apmokestinimo lengvatų vertinimas

Pelno mokesčio lengvata Lengvata nustatomos vienodos konkurencinės sąlygos su žemės ūkio veiklą vykdančiais asmenimis, t. y. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą žemės ūkio veiklos apmokestinamosioms pajamoms taikomas 5 proc. pajamų tarifas. Ši lengvata vertintina kaip efektyvi, o socialinio teisingumo atžvilgiu, pažymėtina, kad ją panaikinus susidarytų socialiai neteisinga situacija dėl negalimo žemės nusidėvėjimo skaičiavimo, kadangi žemės ūkio įmonės turėtų mokėti daug didesnį pelno mokestį, nei kita įmonė, gaunanti tokias pačias pajamas ir patirianti tokias pat su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata Vertinant šios lengvatos tikslą bei efektyvumą pažymėtina, kad mažiausiems ūkiams ji labai reikšminga, nes kaimo gyventojai, užsiauginantys produktų savo poreikiams tenkinti ir uždirbantys nedideles pajamas, lieka gyventi kaimo vietovėse, didėja ūkio gyvybingumas ir konkurencingumas. Ūkininkai, nesantys pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, turėtų ir toliau būti atleisti nuo apmokestinimo GPM, todėl, kad negalėdami prekių ir paslaugų pirkimo PVM traukti į PVM ataskaitą, patiria didesnes su sumokėtu PVM susijusias išlaidas nei tokias pačias pajamas uždirbantys ir tokias pačias išlaidas patiriantys ūkininkai, kurie yra GPM mokėtojai.

Akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje Ši mokestinė lengvata taikoma daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, todėl ją panaikinus, mažėtų šalies ūkininkų konkurencingumas, palyginti su kitais ES žemdirbiais, taip pat eksporto apimtys. Panaikinus lengvatinį akcizą gazolinams, neišvengiamai didėtų išlaidos vienam hektarui ar galvijui. Tai turėtų tiesioginės įtakos visos gaminamos žemės ūkio produkcijos savikainai, kaip ir produktų pardavimų kainai, kuri tikrai kils. Dabar galiojanti lengvata leidžia sumažinti gaminamų produktų savikainą: daržininkystės ūkiuose apie 2,36 proc., javų, rapsų, ankštinių augalų ūkiuose apie 3–5 proc., mėsinės galvijininkystės ūkiuose – 8–9 proc., pienininkystės ūkiuose apie 2–20 proc. Taikant šią lengvatą ūkių, ne didesnių kaip EDV, mokestinė našta sumažėja, nelygu ūkininkavimo tipas, maždaug nuo 1 000 iki 1 500 Eur per metus.

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvata Ši lengvata skatina žemės ūkio subjektų plėtrą bei investicijas į nekilnojamąjį turtą ir teigiamai veikia ūkių gyvybingumą. Ji lengvina mokesčių naštą mažesnes pajamas uždirbantiems asmenims ir teigiamai veikia produkcijos savikainą, o tai, savo ruožtu, lemia gaminamų produktų kainą.

Žemės mokesčio lengvata Žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomas koeficientas neturi būti vertinamas kaip lengvata. Koeficientą 0,35 reikėtų laikyti žemės mokesčio apskaičiavimo formulės sudėtine dalimi. Žemės vertė rinkoje priklauso nuo jos lokalizacijos, pavyzdžiui, atstumo iki didžiųjų miestų, kuri šiuo atveju nėra tiesiogiai susijusi su nauda, gaunama vykdant žemės ūkio veiklą, skirtingai nuo daugelio kitų ekonominės veiklos rūšių. Šiuo metu taikomas žemės mokesčio apskaičiavimas yra efektyvus, kadangi įvertinus iki 2013 m. ir vėliau surinktą žemės mokestį, matyti, kad sumos už privačią žemę pastaraisiais metais gerokai didesnės – net apie 50 proc.

ŽŪM informacija

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...