Protesto akcija stringa pakeliui į Briuselį, dar nepasiekusi Vilniaus

2020 m. valstybės biudžeto projektas, įteisinantis didesnius mokesčius ūkininkams ir mažesnę paramą žemės ūkiui, supykdė net kantriausius žemdirbius. Bet protesto akcijas Briuselyje dėl miglotos didesnių tiesioginių išmokų Baltijos šalių ūkininkams perspektyvos ir Vilniuje dėl mūsų valdžios ketinimo didinti žemdirbiško dyzelino akcizus, ūkininkų nenaudai keisti žemės vertės koeficientą planuoja du atskiri organizaciniai komitetai. Nekoordinuoti žemdirbių žygiai jau iš anksto gali būti pasmerkti nesėkmei.

Viešųjų ryšių lenktynės

Apie naujas mūsų žemdirbių protesto akcijas Briuselyje ir po ilgesnės pertraukos Vilniuje pirmieji pranešė Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), bet kukliai, ŽŪR tarybos posėdyje. Varžovų viešieji ryšiai labiau ištobulinti. Dėl teisės vadovauti visiems Lietuvos žemdirbiams su ŽŪR konkuruojanti Žemės ūkio taryba (ŽŪT) po kelių dienų surengė spaudos konferenciją ir pasistengė, kad organizacijos rotacinio pirmininko Aušrio Macijausko kalbą apie priežastis, privertusias ūkininkus imti šakes ne mėšlui kratyti, bet politikams pagrūmoti, tiesiogiai transliuotų visuomeninė televizija, o paskui dar ir pakartotų geriausiu eterio laiku, per vakarinę žinių laidą „Panorama“.

Sugebėdavo susivienyti

Lietuvos istorijoje būta atvejų, kai konkuruojantys tos pačios profesijos atstovai lemtingomis valstybei dienomis sugebėdavo susivienyti. 1991 m. sausio 11 d. sovietų kareiviams užėmus Vilniaus Spaudos rūmus, iš savo kabinetų išvyti trylikos redakcijų žurnalistai 300 tūkst. egzempliorių tiražu drauge išleido laikraštį „Laisva Lietuva“.

Dabar žiniasklaidininkai, kaip ir žemdirbiai, pasidaliję į dvi pagrindines profesines organizacijas. Vieni narystės mokesčius skiria Lietuvos žurnalistų sąjungai, kiti – Žurnalistų draugijai. Laikraščių, žurnalų, portalų redakcijos stengiasi kaip nors išgyventi, gauti daugiau verslo reklamų ir valstybės institucijų užsakymų, neprarasti skaitytojų, interneto svetainių lankytojų.

Girdi tik save

„Ilgiausiai, net 12 metų, pareigas ėjęs Lietuvos žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa kadaise suformulavo penkis pagrindinius principus, kaip 1918 m. atkurta žemdirbiška mūsų valstybė galėtų išlikti ir sustiprėti. Svarbiausias mūsų siekis, anot J. P. Aleksos, – ūkininkų vienybė. Agronomas J. P. Aleksa buvo ir pirmasis Rūmų vadovas. ŽŪR durys atviros visoms agrarinėms asociacijoms, kaimo bendruomenėms. Girdėdavome ir priešingų nuomonių – Rūmuose per daug narių, nesusikalbate. Toks jausmas, kad mus kažkas bando sukiršinti. Vieni rinkimai baigėsi, artėja kiti, kaime gyvena daug balsuotojų, todėl ir kuriasi neaiškūs kaimo likimu neva susirūpinę dariniai. Atsispyrę nuo jų kaip nuo tramplino ambicingi veikėjai tikisi 2020 m. įšokti į Seimą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 124, p. 1-3

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas