PVM – šventa karvė, kurią melžia šešėlis

Kritus Lenkijoje zloto kursui, lietuviai masiškai patraukė į ją pigiau nusipirkti maisto produktų, kitokių prekių išveždami iš šalies milijonus eurų. Pasienyje esančios Lazdijų savivaldybės meras net uždraudė savo darbuotojams vykti į Lenkiją ir paragino gyventojus būti patriotais – pirkti tik lietuviškus produktus. O Seimo narys Kęstutis Daukšys parengė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą ir pasiūlė nuo kitų metų būtiniausiems maisto produktams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM. Tačiau ir vienas, ir kitas būdas pristabdyti į Lenkiją tekančių pinigų upę ir sumažinti maisto produktų kainas sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Lietuvos ūkininkai ir jų produkcijos perdirbėjai tikina, kad PVM sumažinimas sveikam maistui būtų parama valgytojams, padidintų jų vartojimą ir įplaukas į biudžetą. Skeptikai tikina, jog vis viena to naudą pasigrobs prekybininkai.

Tikisi susigrąžinti ir pirkėjus, ir pinigus
„Kodėl lietuviai važiuoja apsipirkti į Lenkiją? Todėl, kad ten gerokai pigiau, nes maisto produktams taikomas tik 5 proc. pridėtinės vertės mokestis – keturis kartus mažesnis negu Lietuvoje. Dėl to labai kenčia mūsų šalies biudžetas. Privalome į tai reaguoti ir imtis kokių nors veiksmų, todėl pasiūliau įstatymo pataisą, kad ir Lietuvoje būtiniausiems maisto produktams irgi būtų taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tari-fas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo narys K. Daukšys.
Jo teigimu, į tokių produktų sąrašą turėtų būti įtraukta duona, makaronai, kruopos, pieno produktai, sviestas, šviežia mėsa ir žuvis, aliejus, miltai, daržovės, vaisiai bei cukrus.
„Sumažinę pridėtinės vertės mokesčio tarifą būtiniausiems maisto produktams, apie 15 proc. juos atpigintume. Taip susigrąžintume svetur pinigus leidžiančius tautiečius, nes jiems tiesiog neapsimokėtų apsipirkinėti svečioje šalyje. Lietuvos gyventojams būtų sudarytos sąlygos išleisti mažiau ir taip sutaupyti“, – įsitikinęs Seimo Ekonomikos komitete dirbantis parlamentaras.

Su koalicijos partneriais nesitarė
„Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar šį projektą derino su koalicijos partneriais Politinėje taryboje, K. Daukšys atsakė neigiamai. „Tai ir valstybei, ir žmonėms naudingas projektas, todėl, manau, anksčiau ar vėliau jam bus pritarta. Koalicijos Politinėje taryboje mes neabejotinai apie tai kalbėsime“, – tikino Seimo narys.
Ar neatsitiks taip, kad, sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM), tą dalį, kurio negaus valstybės biudžetas, pasidalys gamintojai, tarpininkai ir prekybininkai, o vartotojai didesnio šių prekių atpigimo taip ir nepajus?
„Tai turėtų kontroliuoti valstybės institucijos, o jei jos to nesugebės, keiskime tais, kurie sugebės. Kodėl tas skirtumas nepasisavinamas tose valstybėse, kur yra nustatytas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kad ir toje pačioje Lenkijoje?“ – retoriškai klausė K. Daukšys.
Jo manymu, baimė, kad, sumažinus pridėtinės vertės mokestį, biudžetas praras keliasdešimt milijonų eurų, nepagrįsta. „Priešingai, įplaukos tik padidės, nes dabar į Lenkiją išvežami pinigai liks Lietuvoje. Mėginau Finansų ministerijoje išsiaiškinti, kokia metodika vadovaujantis prognozuojamos įplaukos ir praradimai – nepavyko“, – sakė K. Daukšys.
Parlamentaro teigimu, klausimas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo būtiniausiems maisto produktams bus įrašytas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.

Suabejojo pataisų tikslingumu
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nerealu tikėtis greito pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo iki 5 proc. būtiniausiems maisto produktams.
„Aš manau, jog šiandien kalbėti, kad artimiausiu metu būtų priimta tokia pataisa, tikrai nerealu. Diskutuoti reikia, bet būtina įvertinti, kaip tai atsilieps pajamų surinkimui ir išlaidų didinimui kitiems metams“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Nepritaria pridėtinės vertės mokesčio lengvatai ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Jo nuomone, tai nebūtų panacėja kovojant su pigesniais maisto produktais Lenkijoje, nes pagrindinė priežastis, kodėl ne tik maisto produktai, bet ir kitos prekės Lenkijoje yra pigesnės, yra zloto kursas.
„Tikėtis, kad, sumažinus pridėtinės vertės tarifą, tučtuojau atpigs maisto prekės, yra naivu, nes jūs nuėję į parduotuvę pirkti mėsos, dešros, kiaušinių žiūrite ne į tai, kiek procentų sudaro pridėtinės vertės mokesčio tarifas, o kiek tie kiaušiniai, mėsa, dešra ar duona jums kainuoja eurais ir pagal tai renkatės, kur ir ką perkate. Patirtis rodo, kad sumažinus šį mokestį skirtumą, kurio negauna valstybės biudžetas, pasidalija gamintojai, didžiąją dalį gauna tarpininkai ir prekybininkai“, – komentavo Seimo nario K. Daukšio siūlomą įstatymo pataisą R. Šadžius.

Kainų skirtumas vis dėlto sumažėtų
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus nuomone, pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas iki 5 proc. galbūt iš tiesų šiek tiek per didelis, užtektų ir 8 proc. Tačiau ir toks jau padėtų susigrąžinti biudžeto praradimus, kurie patiriami dėl iki galo neapskaitytos prekybos turguose.
„Šiuo metu mėsos perdirbėjai priversti konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis. Nesuprantu, kodėl valstybė toleruoja tokius dalykus. Siena su Lenkija nekontroliuojama, veža kas ką nori. Visoje pasienio zonoje nėra nė vienos lietuviškos mėsos perdirbimo įmonės, vyksta tik turgaus prekyba, kurią dar skatina nelegalūs nedideli cechai, o jų gaminiai keliauja į turgų. Tai pusiau legalus verslas ir jis tęsiasi ne vienus metus“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė E. Mackevičius.
Asociacijos vadovas sutinka, kad valstybei sumažinus pridėtinės vertės mokestį šviežiai mėsai kainos tikriausia nekristų iki tiek, kiek Lenkijoje, tačiau tas skirtumas jau nebūtų toks didelis, kad ten vertėtų taip masiškai važiuoti apsipirkti. Dabar, pasak jo, perdirbėjai praranda apyvartą, valstybė – mokesčius.

Landų nemokėti mokesčių dar daug
E. Mackevičiaus teigimu, Lietuvos mėsos rinka tapo pusiau laukinė, užvaldyta turgininkų, slepiančių tikrąsias pajamas. „Daug kas prekiauja lenkiška mėsa išsiėmę patentus, nes esant iki 150 tūkst. Lt, dabar šiek tiek daugiau kaip 43 tūkst. eurų, apyvartai, jiems nereikia mokėti PVM.
Tačiau čia, pasak asociacijos direktoriaus, pastebimi du apgaulės būdai. Pirmiausia vyksta manipuliacijos su kasos aparatais, oficialiai parodoma ne visa apyvarta. Kai apyvarta artėja prie nustatytos maksimalios ribos, prekyba sustabdoma. Tada šio verslo, išsiėmęs atitinkamą liudijimą, formaliai imasi kitas šeimos narys. Po to vėl viskas iš naujo, ir tie prekeiviai niekada netampa pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais. Visa tai vyksta legaliai, visiems viską puikiai žinant ir matant.
„Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra apskaičiavusi, kad iš maždaug 300 mln. Lt turgaus mėsos prekybos apyvartos PVM sumokamas tik vienas procentas. O perdirbimo pramonė nuo tokios apyvartos sumoka didžiulius mokesčius. Tai akivaizdūs valstybės biudžeto pajamų praradimai ir man keista, kad iki šiol nebuvo imtasi rimtesnių priemonių uždaryti tokias landas“, – stebėjosi E. Mackevičius.

Pasigenda sąžiningos konkurencijos
Kita bėda, pasak E. Mackevičiaus, kai iš tos atsivežtinės mėsos pradedami gaminti įvairūs gaminiai. Tai dažniausiai daroma garažuose, sandėliuose, kitokiose tam nepritaikytose patalpose, antisanitarinėmis sąlygomis ir visa ta produkcija po to keliauja į turgų. Dėl akių yra šiek tiek pagaminama legaliai, o visa kita vežama iš tų necivilizuotų cechų. Maisto ir veterinarijos tarnyba ne kartą yra išaiškinusi tokius gamintojus. Tačiau jie dažniausiai susimoka baudas ir toliau tęsia savo nelegalų verslą kitoje vietoje.
„Neįmanoma prie kiekvieno prekeivio pastatyti po mokesčių inspektorių ar veterinarijos tarnybos specialistą. Tik mokesčių sistema, – įsitikinęs E. Mackevičius, – gali sutramdyti šį chaosą. Todėl, mūsų nuomone, sumažinti pridėtinės vertės mokestį reikėtų ne tik šviežiai mėsai, bet ir dažniau vartojamiems gaminiams, pavyzdžiui, pieniškoms dešrelėms, nes kitaip jos bus toliau vežamos iš Lenkijos ir Lietuvoje pardavinėjamos brangiau, kaip gera produkcija. Kad galėtume konkuruoti vienodomis sąlygomis, valstybė turėtų nustatyti bent jau panašų pridėtinės vertės mokestį, koks yra kaimyninėse valstybėse, ypač Lenkijoje, kur tas mokestis yra keturis kartus mažesnis.“

Daržovės tampa prabanga
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės nuomone, iki 5 proc. sumažinus pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams, jie turėtų atpigti.
„Žinoma, daug kas priklausys ir nuo prekybininkų apetitų. Pagundų čia nemažai. Jei nebus kontroliuojama, jei monopolininkai darys, ką nori, visko gali būti. Kita vertus, valdžios baimė, kad, sumažinus pridėtinės vertės mokestį, sumažės ir įplaukos į biudžetą, tai tik atsikalbinėjimai, nenorint iš esmės ką nors padaryti, jog padidėtų šviežių daržovių ir vaisių įperkamumas ir suvartojimas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė asociacijos vadovė.
Tokie dideli pridėtinės vertės mokesčio tarifai daržovėms ir kitiems maisto produktams, pasak Z. Cironkienės, yra tik postkomunistinėse valstybėse ir Danijoje, kur ekonomikos situacija visai kitokia.
„Jei jau taip baiminamasi, kad sumažinus pridėtinės vertės mokestį daržovėms ir kitiems produktams bus prarasta daug biudžeto įplaukų, gal reikėtų pagalvoti, kaip būtų galima kompensuoti galimus šių lėšų praradimus. Tarkime, padidinti šį mokestį produktams, turintiems neigiamą poveikį sveikatai, tai yra tiems, kuriuose yra daug cukraus, įvairių dažiklių, konservantų, transriebalų ir kt. Mokestinės paskatos gal ir įmones paskatintų gaminti sveikesnius produktus. Dabar žmonės iš Lenkijos veža viską, netgi daržoves. Pastebėjau, kad produktais iš ten apsirūpina ne tik pavieniai žmonės, bet ir mažesnės maitinimo įstaigos, kurios verčiasi pobūvių, gedulingų pietų organizavimu“, – „ŪP“ teigė Z. Cironkienė.
Pasak jos, šiuo metu daug kalbama apie sveiką mitybą, bet nieko nedaroma, kad žmonės galėtų nusipirkti daugiau daržovių, dažniau jas vartoti, nenorima keisti mokestinių įstatymų, kurie jas atpigintų. Užsieniečiai šaiposi, sako: pas jus, sprendžiant iš pridėtinės vertės mokesčio tarifo, daržovės yra prabangos prekės.

Analizuos susidariusią situaciją
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus teigimu, valdžia turėtų imtis ekonominių priemonių ir bandyti jomis stabdyti legalios ir kontrabandinės lenkiškos mėsos srautą į Lietuvą. Jo nuomone, viena iš galimybių – pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas iki 5 proc. būtiniausiems maisto produktams.
Pasak J. Miliaus, Lietuvoje turėtų būti įvesta nuolatinė sistema, kuri padėtų suvaldyti kontrabandinės mėsos srautus.
VMVT pareigūnai kasmet neleidžia realizuoti vidutiniškai apie 2 tūkst. tonų nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų.
Premjeras A. Butkevičius žadėjo artimiausiu metu susitikti su finansų ministru, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kriminalinės policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais ir išanalizuoti, kodėl ir kaip neapskaitomi mėsos, kiti maisto produktai patenka į Lietuvą.

Kažkas negerai su mūsų prioritetais

Rokas GRAJAUSKAS
„Danske Bank“ Lietuvos filialo vyriausiasis ekonomistas

Sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą politikai siūlo beveik kiekvienais metais. Viena vertus, tai suprantama – kaimyninėje Lenkijoje maisto produktai gerokai pigesni negu pas mus. Bet ne vien dėl to, kad ten šis mokestis yra kelis kartus mažesnis negu Lietuvoje. Daug ką lemia zloto kurso svyravimai. Šiuo metu jis yra smukęs ir tai smarkiai paveikė kainas.
Nemanau, kad mums reikėtų savo mokesčių politiką derinti su lenkų valiutos svyravimu. Jei jų zlotas smuko, mes mažinkime pridėtinės vertės mokestį. O ką darysime, kai jo kursas pradės kilti? Tokių prognozių yra. Tada vėl didinsime šį mokestį?
Valstybė iš visų maisto produktų prekybos į biudžetą surenka apie 600 mln. eurų, todėl priėmus šią įstatymo pataisą įplaukų praradimai tikrai būtų nemaži. Kai kurie maisto produktai atpigtų ir gaunantiesiems mažas pajamas, ir gyvenantiesiems pasiturimai. Šalies ekonominė politika turėtų būti orientuota į gyvenančiuosius vargingiau. Tos pajamos, kurios šiuo metu gaunamos iš didesnio pridėtinės vertės mokesčio, turėtų būti kokiu nors būdu panaudojamos kelti pensininkų, kitų mažas pajamas gaunančių žmonių gyvenimo lygį.
Per pastaruosius ketverius metus pensijos padidėjo 8 proc., o minimali mėnesinė alga – 53 proc. Akivaizdu, kad kažkas yra negerai su mūsų prioritetais, todėl ir važiuoja žmonės apsipirkti ten, kur pigiau. Nemanau, kad tas pinigų išvežimas į Lenkiją ar kitas šalis labai paveiks mūsų finansus.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.