Reikia laikyti kumščius, kad britai pasiliktų ES

Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmams paleidus laikmatį, skaičiuojantį mėnesius, dienas, valandas iki birželio 23-iąją numatyto Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos referendumo, Rusijos valstybiniai TV kanalai savo laidas kasdien piktdžiugiškai pradeda naujienomis iš „žlungančio Vakarų Europos Babelio bokšto“.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti politikai ir Lietuvos žemdirbių lobistai Briuselyje tvirtino, kad, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Bendrijos, Baltijos šalys netektų patikimos sąjungininkės, gerokai sustiprėtų prorusiškas, prokremliškas Europos Sąjungos sparnas, o ES tiesioginės išmokos lietuvių žemdirbiams dar labiau sumažėtų, nes Jungtinė Karalystė yra viena svarbiausių Bendrijos donorių, daug sumoka į ES iždą.
Britų politinė sistema visada buvo laikoma pavyzdžiu, į kurį stengėsi lygiuotis kitų, trumpesnes demokratijos tradicijas turinčių šalių politikai. „Ūkininko patarėjo“ pašnekovai svarstė, kodėl kaip tik dabar, kai Vakarų Europą užplūdo Sirijos karo pabėgėliai, o Rusija nusprendė perbraižyti Rytų Europos žemėlapį, protingieji britai sumanė dar labiau įsiūbuoti ES laivą.

Europos Sąjungos lankstumo pavyzdys
„Britai seniai jautėsi kitokie, nei likusi Europos Sąjunga. Taigi tai nėra koks nors naujas reiškinys. Tiesiog dabar, kai Europos Sąjungą apniko nesibaigiančios krizės, dalis britų vis dažniau pasigenda naudos iš savo šalies narystės Bendrijoje. Šaltai, racionaliai viską apsvarstę, jie nebemato paskatų priklausyti Europos Sąjungai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas, buvęs Lietuvos vyriausiojo derybininko dėl mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje pavaduotojas Klaudijus Maniokas. Anot K. Manioko, ES nežlunga, o Bendrijos ištvermę ir lankstumą geriausiai iliustruoja Briuselio mokėjimas susitarti su Londonu dėl tolesnio Jungtinės Karalystės sugyvenimo su ES. „Didžiausias iššūkis Europos Sąjungai dabar yra migrantų antplūdis, o ne Britanijos referendumas“, – pabrėžė K. Maniokas.

Politinė kooperatinė bendrovė
„Didžioji Britanija yra septinta didžiausia pasaulio ekonomika. Jeigu ES bendraus su pasauliu 28 balsų (o netolimoje ateityje – ir dar didesne, platesne) sutartine, ES ekonominė galia, tarptautinis politinis vaidmuo gerokai sustip­rės. Mūsų ūkininkai, tarkime, pieno gamintojai, vis tikisi, kokie bus tvirti, atsparūs perdirbėjų diktatui, pasistatę savo kooperatinę pieno bendrovę. O jeigu koks nors stambiausias ūkininkas imtų ir pasitrauktų iš bendro reikalo? Tas pat atsitiktų ir Europos Sąjungai be Jungtinės Karalystės“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“, vaizdžiai palygino Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius. Jis 7 metus (2001–2008-aisiais) gyveno ir dirbo Airijoje. Airių likimas labai glaudžiai persipynęs su Jungtinės Karalystės istorija. Airija buvo pirmasis brangakmenis, sukilimais, maištais išsprūdęs iš britų imperijos karūnos. „2009 m. airiai referendumu pritarė Lisabonos (ES reformų) sutarčiai tik tada, kai Bendrija atsižvelgė į Airijos Respublikos ypatybes“, – vildamasis eurošalininkams palankios britų referendumo baigties priminė su Briuselio biurokratais nuolat bendraujantis M. Maciulevičius.

Smogtų per Baltijos ūkininkų pajamas
Anot M. Maciulevičiaus, iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, tuštumą pajustų ne tik geografiškai ar istoriškai su britais glaudžiai susijusios šalys, bet ir Lietuva.
Jungtinės Karalystės ūkininkai (britai, škotai, valai, airiai) 2013 m. gaudavo 229 Eur/ha tiesoginių išmokų už deklaruotus pasėlių plotus (ES vidurkį). Lietuvos žemdirbiams teko beveik mažiausia ES parama (144 Eur/ha). Didžiojoje Britanijoje yra 212 tūkst. ūkių, žemės ūkiu verčiasi beveik 0,5 mln. žmonių.
Tačiau M. Maciulevičius iškart tvirtai atmetė hipotezę, kad, pasitraukus britams, liktų mažiau europinės agrarinės paramos gavėjų, todėl tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams pagaliau išaugtų iki ES vidurkio.
„ES biudžetą tektų sudaryti be britų įnašų. JK – svarbi Bendrijos donorė. Sumažėtų išmokos ES paramos gavėjams“, – nelinksmą ES pokomunistinių šalių ūkininkams ateities vaizdą britų pasitraukimo atveju „Ūkininko patarėjui“ nupasakojo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Neužmirškime Britanijos lietuvių
Pasak M. Maciulevičiaus, „atsiskyrėlių“ gyvenimas pirmiausia apkarstų patiems britams – jie netektų laisvos prieigos į didžiulę vieningą rinką, negalėtų su buvusiais „šeimos nariais“ (ES šalimis) prekiauti be apribojimų.
„Bet ir Lietuva iš pradžių prarastų svarbią eksporto rinką, tektų sudaryti su Londonu dvišales sutartis, peržiūrėti fitosanitarinius, veterinarinius prekybos reikalavimus, išsiaiškinti, ar importas ir eksportas bus apkrauti muitais. Neužmirškime ir didelės savo tautiečių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje. Jų gyvenimas taip pat pasikeistų, socialinės išmokos iš JK biudžeto nebūtų tokios dosnios, ryšiai su tėvyne pasunkėtų“, – svarstė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys M. Maciulevičius.

Nėra išstojimo pavyzdžių
Nuo tada, kai 1951 m. buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrija (ES pirmtakė), jokia valstybė nėra pasitraukusi iš Europos Sąjungos ar jos ankstesnių darinių. Net nelabai aišku, kaip tai gali būti atlikta praktiškai. Aiškaus išstojimo iš ES mechanizmo nėra. Ir net jokio bandymo, pavyzdžio, kuriuo galima remtis, nebuvo, išskyrus galbūt Danijai priklausančios Grenlandijos salos pasitraukimą iš Europos Ekonominės Bendrijos 1985-aisiais. Bet tos „skyrybos“ buvo teatrališkos, nerimtos. Salos gyventojai turi ES pilietybę, tik negali rinkti Europos Parlamento.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko G. Kirkilo nuomone, nereikės, kad kitų ES šalių parlamentai leistų Jungtinei Karalystei išstoti iš ES, o toms valstybėms (pavyzdžiui, Airijai), kurios visus bendruosius ES klausimus sprendžia referendumais, dėl britų atsiskyrimo neteks rengti vietinių visuotinių apklausų.

Ką daryti su eurošalininkais škotais?
„Tai būtų tik Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (jos aukščiausių struktūrų) tarpusavio reikalas. Nustotų veikti sutartys, siejančios Britaniją su ES. Jeigu JK atsiskirtų, ji taptų tokia kaip Šveicarija, Norvegija ir Islandija. Išskyrus kai kurias teisės aktų išimtis, šios šalys gyvena ir tvarko savo ekonomiką pagal ES direktyvas, reglamentus“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo G. Kirkilas. Jam labiausiai neaišku, kaip ES šalys turėtų elgtis, jeigu Škotija nuspręstų pasilikti Europos Sąjungoje, nepaisydama europriešininkams palankių Jungtinės Karalystės atsiskyrimo referendumo rezultatų.
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Europos Sąjunga ištvers, net jeigu jos žemėlapyje neliks britų salų – į Bendriją veržiasi Balkanų šalys (2013-ųjų liepos 1-ąją, kai Lietuva pradėjo pirmininkauti ES Tarybai, Kroatija tapo Bendrijos nare), Turkija.

Gresia aklavietė
Kiek kitaip rytojų po britų referendumo „Ūkininko patarėjui“ apibūdino dvi kadencijas Europos Parlamente praleidęs Justas Vincas Paleckis. Jei ES narė nutaria atsisveikinti su Bendrija, pagal Lisabonos sutarties 50 straipsnį išstojimo procedūrai turi pritarti Europos Parlamentas ir ES Ministrų Taryba. Jei Europarlamentas ar Taryba sako „ne“, toliau – aklavietė. Turėtų įsikišti ES Teisingumo Teismas. Išstojimo sąlygas nustatyti galbūt užtruktų net keletą metų. Tokią sutartį privalėtų ratifikuoti visų 28 ES valstybių parlamentai. Jeigu, tarkime, Lietuvos Seimas nepalaimintų skyrybų su Jungtine Karalyste, procesas įstrigtų, bylą vėl atverstų ES Teisingumo Teismas. Jei išstojusi šalis nuspręstų sugrįžti į ES, jai reikėtų įvykdyti tuos pačius reikalavimus, kaip ir kiekvienai kitai valstybei ties Bendrijos slenksčiu.

Europos viršūnė
„Penkerius su puse metų (1996–2001-aisiais) dirbau ambasadoriumi Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Ne vienas britas man sakė: „Mes – ne Europa. Stovime aukščiau už Europą ir labiausiai norime palaikyti ypatingus santykius su Jungtinėmis Valstijomis“. Jeigu pažiūrėsite į žemėlapį, kartografiškai taip ir yra. Britanija – sala virš Senojo žemyno. Salos gyventojų jausena labai gaji anglų visuomenėje. Britanijos kolonijos kažkada buvo ir Kanada, Amerika, Australija, Indija. Vos ne pusė pasaulio. Britai mano, kad jie padovanojo civilizaciją kone visai žmonijai. Anglams būdingas „superiority complex“ (nuolatinė psichologinės savigynos būsena, kai individas stengiasi pabrėžti tikrus ar tariamus savo pranašumus prieš kitus – red. past.)“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos garbės narys J. V. Paleckis.
Anot J. V. Paleckio, dauguma JK laikraštinės žiniasklaidos – euroskeptinė.
„Proeuropietiškai nusiteikusiai anglikonų bažnyčiai, Didžiosios Britanijos verslo sluoksniams, profsąjungoms, už narystę Europos Sąjungoje pasisakantiems ministrams nebus lengva įtikinti Jungtinės Karalystės „gatvės žmones“ balsuoti, kad Didžioji Britanija neišstotų iš Europos Sąjungos“, – susirūpinęs samprotavo 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras J. V. Paleckis.

Neliks „Šiaurės ašies“?
Žemės ūkio kooperatyvo „Lie­tuviško ūkio kokybė“ di­rektoriaus M. Maciulevičiaus manymu, tik putininė Rusija laimėtų, jeigu Europos Sąjungoje neliktų Jungtinės Karalystės, nes Didžioji Britanija yra vienintelė didelė ES šalis, nepataikaujanti Kremliui. „Britai – pagrindiniai mūsų europietiški sąjungininkai. Anglų, škotų pasaulėjauta, kultūra, netgi humoro jausmas mums artimi, suprantami. Juk lietuviai – ne pietiečiai. Vadinamoji „Šiaurės ašis“ (Skandinavija, Jungtinė Karalystė ir Baltijos šalys) svarbiausiais europinės, pasaulinės politikos klausimais dažniausiai laikydavosi vieningos nuostatos“, – tikino Lietuvos žemdirbių savivaldai Briuselyje atstovaujantis M. Maciulevičius.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.