Rinkimų triukas ar pribrendusi realybė?

Likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų kadenciją baigiantys parlamentarai po pateikimo pritarė Konstitucijos 55 straipsnio pataisai, kuria siūloma sumažinti Seimą iki 111 narių. Už šį projektą balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 4, susilaikė 15. Toliau jį svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsavimą plenariniame posėdyje vėl planuojama surengti jau spalio 18-ąją. Tai jau gal septintas bandymas praretinti Seimo narių gretas. Iki šiol visi jie buvo nesėkmingi. O kaip bus šį kartą? Kas tai – dar vienas populizmo pliūpsnis pataikaujant rinkėjams ar jau pribrendusi realybė?

Mažiau gyventojų – mažiau valdžios „Prieš 24 metus priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Seimą sudaro 141 narys. Tuo metu šalyje gyveno 3,706 mln. gyventojų. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi – gyventojų jau liko tik 2,862 mln. Per tą laiką Lietuvoje žmonių skaičius sumažėjo beveik 23 proc. Todėl ir siūlome Seimo narių skaičių mažinti iki 111“ , – aiškino savo inicijuojamo projekto esmę Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Valentinas Bukauskas. Jo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį į kitų šalių praktiką, daugelyje Europos valstybių vienas parlamento narys atstovauja gerokai didesniam rinkėjų skaičiui negu Lietuvoje. Jei pataisos būtų priimtos, jos įsigaliotų nuo 2018 m. ir būtų taikomos tik 2020 m. Seimo rinkimams. Anot V. Bukausko, būtų pakankamai laiko pakeisti ir priimti reikalingus teisės aktus bei Lietuvos Respublikos teritoriją perskirstyti į naujas rinkimų apygardas.

Yra ir dar radikalesnių pasiūlymų Seimo nariai, kurių dauguma po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, ją vertina nevienareikšmiškai. Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis įsitikinęs, kad tai tik populistinis pasiūlymas, kurį prieš rinkimus kelia norinčios pasipuikuoti partijos. Socialdemokratas Bronius Bradauskas mano, kad netgi sumažinus Seimo narių skaičių problema liks neišspręsta, jei ir toliau pusė parlamento bus renkama pagal partijų kandidatų sąrašą. „Mums užtektų 71 parlamentaro, tačiau visi jie turėtų būti renkami vienmandatėse rinkimų apygardose“, – teigė dar radikalesniems pokyčiams nusiteikęs B. Bradauskas. Apie panašius dalykus yra užsiminęs ir Seimo narys Kazimieras Kuzminskas. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pritarė savo partijos kolegos V. Bukausko siūlymui sumažinti parlamento narių skaičių, tačiau, jos nuomone, tai turėtų referendume, kuris būtų surengtas ne rinkimų metu, nuspręsti pati tauta. Pasak L. Graužinienės, tokiam referendumui būtų galima pateikti ir kitas Konstitucijos pataisas, pavyzdžiui, kad Seimo nariai neturėtų eiti ministro pareigų, dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, dėl dvigubos pilietybės. Kiek iš tiesų turėtų būti Seimo narių – 111, 101 ar 114, – parlamento vadovės nuomone, turėtų būti apsispręsta diskusijoje, svarbu, kad visiems rinkėjams būtų atstovaujama rajonuose.

Perspėja apie didesnę grėsmę papirkinėti Seimo kanceliarija apskaičiavo, kad vienas parlamentaras, neinantis pareigų Seimo valdyboje, komisijoje, komitete ar frakcijoje, valstybei kainuoja 90 656 eurus per metus. Į šią sumą įskaičiuotas darbo užmokestis ir socialinio draudimo mokestis, trijų padėjėjų atlyginimas ir socialinio draudimo mokestis bei lėšos parlamentinei veiklai. Sumažinus Seimą 30 parlamentarų, per metus valstybė sutaupytų beveik tris milijonus eurų. Net du trečdaliai gyventojų pritaria, kad Seimo narių skaičių reikia mažinti. Tai parodė neseniai atlikta „Vilmorus“ apklausa. Mažėjant gyventojų vienam dirbančiajam iš tiesų tenka vis didesnė našta išlaikyti valdžios aparatą. Tačiau politologai įspėja: mažesnis parlamentarų skaičius užprogramuoja dar vieną grėsmę. „Vieną žmogų, kuris užima svarbų postą, yra gerokai lengviau paveikti negu šimtą. Ir argumentas yra tas, kad ir kaip jis paprastai skambėtų ir galbūt kartais per daug aštriai – 71 Seimo narį papirkti sunkiau negu 56“, – įsitikinęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis.

Mažinimą provokuoja patys parlamentarai Iš kur atsirado dabartinis Seimo narių skaičius, kaip jis buvo nustatytas? Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, 1989 m. norėta, kad renkant Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą, net mažiausias rajonas turėtų savo atstovą. Mažiausiame buvo 25 tūkst. gyventojų ir taip Lietuvoje atsirado 141 vienmandatė apygarda. Šis skaičius buvo perkeltas į laikinąjį Pagrindinį šalies įstatymą, priimtą 1990 m. kovo 11 d., o rengiant 1992 m. Konstituciją vėl kilo diskusija, kiek turi būti Seimo narių. Buvo siūloma įtvirtinti 140 parlamentarų, arba 120 ir kas dvejus metus pusę Seimo sudėties atnaujinti, tačiau likta prie dabartinio skaičiaus. Kodėl jau ne pirmą kartą siūloma mažinti Seimo narių skaičių? „Kai mes pamatome pustuštę salę priimant įstatymus, net ypač svarbius visai Lietuvai, visai visuomenei, kai Seimo nariai sau pasiima 4–5 mėnesių atostogas, kai jie gali praleisti pusę Seimo posėdžių per mėnesį, bet vis tiek gauti visą atlyginimą, kai brangius automobilius naudoja ne parlamentinei veiklai, o asmeniniams, šeimos tikslams, tuomet visuomenė piktinasi“, – sakė V. Sinkevičius.

Šią kadenciją – jokių šansų Kad Konstitucijos pataisa Seime būtų priimta, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Tarkime, spalio 18-ąją, nors ir labai mažai tikėtina, pavyktų sukrapštyti tokią balsų daugumą. Tačiau iki kito balsavimo reikia būtinai padaryti trijų mėnesių pertrauką, kitaip tariant, iki sausio vidurio. Tačiau tada jau posėdžiaus kitos kadencijos Seimas ir sunku tikėtis, kad jis savo veiklą pradės nuo parlamentarų skaičiaus mažinimo ir jam besąlygiškai pritars. Todėl Darbo partijos siūlymas, teisininkų ir politologų nuomone, yra tik dar vienas populistinis žingsnis. Pasak prof. V. Sinkevičiaus, jei Seimo nariai nuoširdžiai norėtų sumažinti parlamentarų skaičių, niekas jiems netrukdė prieš baigiant kadenciją priimti nutarimą ir paskelbti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Tačiau nueita kitu – politinės reklamos keliu.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto Snarskio piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.