Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė kovos su pasiutlige diena

Žmonių pasiutligė yra reikšminga visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, todėl rugsėjo 28-ąją – Pasaulinę kovos su pasiutlige dieną, svarbu dar kartą prisiminti apie šią pavojingą ligą, siekiant sumažinti žmonių užsikrėtimo pasiutlige riziką. Nors pasiutligė yra išplitusi visoje planetoje, tačiau ten, kur su šia liga griežtai ir sistemingai kovojama, beveik nesergama.

Pasiutligė yra skiepijimais valdoma virusinė liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau – gleivines. Inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos.

Pirmieji pasiutligės simptomai yra panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens ir oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

Vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užsikrėtusį žmogų – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: pirmąją į medikus kreipimosi dieną, po trijų, septynių, keturiolikos ir dvidešimt aštuonių dienų nuo įkandimo ar sužalojimo.

Panevėžio apskrityje paskutinis žmogaus pasiutligės atvejis registruotas 2000 m. (Pasvalio r.).

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2013 m. Panevėžio apskrityje užregistruoti 534 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Pasiutligės imunoprofilaktika skirta 229 asmenims (42,9 proc.). Žmonės dažniausiai nukenčia nuo šunų, kita dalis – nuo kačių. Panevėžio apskrityje kiekvienais metais daugiau nuo gyvūnų apkandžiojimų nukenčia suaugę asmenys, vaikai sudaro apie 30 proc. Šiais metai sausio – birželio mėn. Panevėžio apskrityje nuo gyvūnų nukentėjo 242 asmenys, pasiutligės imunoprofilaktika skirta 99 asmenims (41 proc.).

Analizuojant asmenų, nukentėjusių nuo įvairių gyvūnų skaičiaus pokyčius 2008-2013 m. (ketvirčiais), matyti, kad daugiausia asmenų į medikus dėl apkandžiojimų kreipėsi šiltuoju metų laiku, ypač liepos-rugsėjo mėnesiais. Tokiu metu gyventojai daug laiko praleidžia gamtoje (polisiaujant ar pramogaujant), todėl atsiranda didesnė tikimybė susitikti su neprižiūrėtais ar laukiniais gyvūnais.

Po gyvūno įkandimo, svarbu kuo skubiau ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai perplauti tekančiu vandeniu su muilu ar detergentu, paskui dezinfekuoti 70 °C etilo alkoholiu arba jodo tinktūra. Ar skirti imunizaciją po kontakto, sprendžiama atsižvelgiant į įkandimo pobūdį, gyvūno rūšį ir jo reikšmę pasiutligės epizootijoje, gyvūno vakcinacijos anamnezę, jo būklę ir elgesį, pasiutligės paplitimą konkrečioje teritorijoje, gyvulio stebėjimo ir laboratorinio tyrimų rezultatus.

Daugiau informacijos Jums pateiks Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė, tel. (8 45) 596 170, el. paštas: dovile.brajinskiene@paneveziovsc.sam.lt

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene) Vilda Bajoriūnienė, tel. (8 45) 596 173, el. paštas: vilda.bajoriuniene@paneveziovsc.sam.lt