Samdo užsienio kumečius, o savus ūkininkus verčia miestiečiais

Lietuvoje mažėja ūkininkų ir žemės ūkio darbininkų. Šalies valdžia gana paviršutiniškai stengiasi išsisukti iš šios bėdos: dalija užsieniečiams daugiau leidimų šerti ir melžti lietuviškas karves, pjauti Lietuvos laukų javus. Tačiau nei Vyriausybė, nei Seimas, nei Prezidentūra kol kas nestabdo didingų antrojo Lietuvos miesto planų plėstis į kaimus ir šimtus lietuvių ūkininkų prievarta paversti miestiečiais.

Atsibustų asfalto džiunglėse

2019 m. pirmąjį ketvirtį užsieniečiams iš posovietinių šalių (ukrainiečiams, gudams, sakartvelams, moldavams, rusams) buvo suteikta 26 proc. daugiau nei pernai leidimų dirbti Lietuvos laukuose ir tvartuose. O tuo pat metu Kauno miesto savivaldybei, visagaliui Laikinosios sostinės merui Visvaldui Matijošaičiui parūpus prie miesto prijungti dalį Kauno rajono teritorijų, apie tūkstantis vietinių ūkininkų (40 proc. Kauno rajone žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusių žemdirbių), neįsivaizduojančių savo gyvenimo be traktoriaus, javų kombaino, kviečių, rugių pasėlių platybių, karvių kaimenės, vištų pulko, vieną dieną gali atsibusti stiklo, betono ir asfalto didmiestyje. Žemdirbiai turėtų pamiršti įprastą savo gyvenimo būdą, tokia permaina apsunkintų, o gal visiškai atimtų iš jų galimybes verstis žemdirbyste. Juk kartais miestuose ir rajonuose galiojantys teisės aktai labai skiriasi. Kauno r. savivaldybė dėl užsitęsusių stichinių nelaimių buvo atleidusi pinigų pristigusius ūkininkus nuo žemės mokesčio, o miesto savivaldybė tikriausiai to nedarytų.

Nebus reikalingi

„Supraskite, gyvenamųjų vietovių pobūdis (miestas, miestelis ar kaimas) ir pavadinimai bet kokiu atveju nesikeistų. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojų ir studentų gyvenvietė toliau liktų Akademijos miesteliu, tačiau būtų Kauno miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje. Didesnių pasikeitimų ūkininkai nepatirtų. Nerimauti nėra prasmės. Pabrėžiu: jokie teisės aktai nė vienoje savivaldybėje pernelyg nesiskiria. Atleisti kokią nors visuomenės dalį nuo mokesčių ar ne, nutaria kiekvienos savivaldybės taryba. Kauno miesto savivaldybės taryba krizines situacijas neabejotinai išspręstų kuo palankiau ūkininkams“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Kauno m. vicemeras Andrius Palionis.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė įsitikinusi, kad žemdirbiai miestui nebus reikalingi. Pakaunės ūkininkai neramiai prisimena, kaip liūdnai žemdirbiams baigdavosi ankstesnė miestų plėtra į aplinkinius kaimus. 1999 m. gruodžio 21 d. prie Marijampolės miesto prijungus apylinkių teritorijas sudaryta dabartinė Marijampolės savivaldybė. Suvalkiečiai ūkininkai dažnai skundžiasi savo vargais.

Taikosi nugriebti grietinėlę

„Ar neliksime amžinai pamiršti Kauno pakraščiai, kaip kadaise miestui atitekusios teritorijos – Palemonas, Sargėnai, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, Tirkiliškių? Kodėl V. Matijošaitis neketina prie miesto prijungti Karmėlavos ir Vainatrakio kapinių? Juk Karmėlavos miestelio vakarinėje dalyje 82 ha aprėpiančios kapinės yra pagrindinė Kauno miesto gyventojų amžinojo poilsio vieta, veikianti nuo 1985 m. Kasmet čia palaidojama apie 1 tūkst. mirusiųjų. Pristigus žemės naujoms kapavietėms, 2014 m. atidarytos Vainatrakio kapinės. Kauno meras gudrus – nori išrankioti geriausias rajono teritorijas, pasičiupti Karmėlavos seniūnijoje auksinius kiaušinius dedančią vištą – Kauno laisvąją ekonominę zoną, į kurią plaukia didelės užsienio investicijos, nugriebti grietinėlę nuo kaimiško pieno, o Kauno r. savivaldybė ir toliau tegul suka galvą, kaip rasti lėšų kapinėms, sąvartynams sutvarkyti. Vilniaus politikai, šalies vadovai kuo greičiau turi nutraukti tokią vis labiau įsismarkaujančią Kauno miesto administracijos savivalę“, – ŪP sakė G. Staliūnienė.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 118, p. 1-3