Sąmyšis ekologiniame sektoriuje

Ar ekologinių ūkių plėtros nepristabdys aplaižytos išmokos ir prastas valdininkų pasirengimas šiam procesui?

EK pristatant Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, mūsų derybininkai pateikė netikslius ekologinių plotų duomenis, kuklias perspektyvų prognozes, todėl paramos krepšelyje šiems ūkiams teskirta 150 mln. Eur. Tačiau netikėtai su 23,4 tūkst. ha ir daugiau nei 7 tūkst. įvairaus amžiaus galvijų ekologiškai ūkininkauti sumanė „Agrowill Group“, dar prisidėjo smulkesnieji ūkiai ir 2015 m. sertifikuoti ekologiniai plotai padidėjo 45 tūkst. ha. (2013 m. sertifikuota 172 tūkst. ha, 2014 m. – 167,8 tūkst. ha, 2015 m. – 217,1 tūkst. ha.) Toks plėtros šuolis ŽŪM valdininkus suglumino: vengdami viešumos, atšaukė kai kurias ekologinio ūkininkavimo pokyčių taisykles, ekologinio ūkininkavimo priemonei paraiškų teikimą, o ir išmokų šie ūkiai dar nėra gavę. Ekologiniame agroverslo sektoriuje tvyro nežinia, kurią „Ūkininko patarėjas“ nusprendė prasklaidyti.

Prioritetai stringa
Skirstant paramos lėšas, ekologiniai ūkiai eilutėje liko paskutiniai, nes derybų metu EK buvo pateikti klaidingi duomenys: esą šalyje yra apie 130 tūkst. ha ekologinių plotų, nors jau 2013 m. jų buvo 172 tūkst. ha. Lietuvos perspektyvomis EK irgi nebuvo sužavėta, todėl šiam ūkininkavimo būdui skirta 150 mln. Eur. Apskaičiuotas išmokų dydis siekia 487 Eur/ha, jis fiksuotas penkeriems metams ir jo keisti neleidžia EK. Krepšeliui ištuštėjus tikėtina, kad šis sektorius liks be išmokų, nebent atsirastų papildomų resursų.
Tačiau Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis tuo abejoja, nes, esamais duomenimis, Lietuva ir Rumunija iš šalies biudžeto lėšų žemės ūkiui skyrė mažiausiai. Dėl ES lėšų stokos minėtus 487 Eur/ha ūkininkai gaus tik už pirmuosius 200 ha, o likusiems hektarams išmokos mažės 30 proc.
„Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių žemdirbiams ekologinės išmokos skiriasi maždaug 50 Eur/ha. Vienur išmokų dydis priklauso nuo auginamų augalų, kitur mokama už hektarus, daugelyje ES šalių ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose gyvuliai nesertifikuojami: pas mus sertifikuoti būtina, – apie išmokų dydžius metų sandūroje kalbėjo VšĮ „Ekoagros“ direktorius Antanas Makarevičius. – Kitų ES šalių ekologiškai ūkininkaujantieji paraleliai dalyvauja įvairiose paramą teikiančiose programose ir susirenka nemažą krepšelį lėšų. Šį laikotarpį ir Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas bus derinamas su kitomis programos priemonėmis.“
Dalyvaus ar nedalyvaus kitose programos priemonėse ekologiniai ūkiai, „Ūkininko patarėjas“ nesiaiškino, juolab kad ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto produktų departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius patikino, kad valstybė žemdirbius rems tol, kol turės lėšų. Be jų ūkininkams teks gyventi su tuo, ką turi. Kitaip sakant, veiklos plėtrą nulems sėkmė rinkoje.
Tokias kalbas LEŪA vadovas įvardija kaip valdininkų nepasirengimą ekologinės gamybos plėtrai: „Pernai skelbta, kad turintiesiems ekologinius ir chemizuotus ūkius užteks vienų metų pereinamojo laikotarpio (be sankcijų) tapti tik ekologiniais ūkiais. Per metus ūkininkams reikėjo ne tik teisinius reikalus sustyguoti, bet ir chemizuoto ūkio bazę pertvarkyti į ekologinę. Po sparčios plėtros ŽŪM įvertino lėšų stygių ir pareiškė, kad šis reikalavimas atšauktas, juolab kad ekologinio ūkininkavimo reglamentai keisis 2017–2018 metais.“ Pašnekovas klausia, ką daryti, kai ūkis pagal buvusius reikalavimus jau pertvarkytas? Kita bėda, kad už pernykščius metus išmokų negauta, nors išmokėjimo terminas iki vasario 1 d.

Permainų metas
„Agrowill Group“ valdo aštuoniolika žemės ūkio įmonių, kurios kasmet užaugina apie 52 tūkst. t grūdų bei apie 15,5 tūkst. t rapsų, perdirbti tiekia apie 24,7 tūkst. t pieno. Ši įmonių grupė susijungė su didžiausia Baltijos šalyse pievagrybių auginimo bendrove „Baltic Champs“, vienijančia tris grybininkystės įmones Gruzdžiuose (Šiaulių r.), Širvintose bei Staneliuose (Joniškio r.). Remiantis šalies ir ES ekologinio ūkininkavimo reglamentais, 2014 m. nuspręsta 23,4 tūkst. ha dirbamų žemių ir apie 7 tūkst. įvairaus amžiaus galvijų perkelti į ekologinės žemdirbystės veiklą. „Šių metų derlius dar bus pereinamojo laikotarpio, o ekologiška augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija bus sertifikuojama tik 2017 m. pabaigoje, – teigė „Agrowill Group“ finansų direktorius Domantas Savičius. – Tausojančios žemės ūkio gamybos modelis taikomas visiems „Agrowill Group“ augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams. Pirmasis ekologiškų pievagrybių derlius nurinktas pernai balandį ir kasmet ekologiškam kompostui pagaminti reikia per 5 tūkst. t ekologiškų šiaudų, kurie iki šiol perkami iš kitų ekologinių ūkių.“
Kaip teigia „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius, šalyje ekologiškų produktų apimtys sudaro tik 0,5–1 proc. visos šalies rinkos (apie 6 mln. Eur), o „Agrowill Group“ apyvarta pernai siekė apie 45 mln. Eur. „Norime sukurti kitokį žemdirbystės modelį ir, jeigu sumanymai pavyks, gal atsiras ir pasekėjų“, – tikisi vadovas.
Tačiau žemdirbiai kalba, kad stambios įmonių grupės „Agrowill Group“ sprendimas pasukti į ekologiją stipriai aplaižė išmokas ir pristabdė ekologijos plėtrą. Šiuos teiginius K. Juščius atremia sakydamas, kad politikų lūpose „ekologija“ – labai madingas žodis, tačiau, prakalbus apie paramos lėšų skirstymą, susidaro įspūdis, kad planuojama ne ekologinių ūkių plėtra, bet jų gniuždymas. Kaip kitaip suprasti, kad šiemet ekologinio ūkininkavimo priemonei paraiškos nebus teikiamos?
Ar „Agrowill“ viltys pasiteisins, parodys ateitis, tačiau sėk­mingai veiklos pradžiai trukdžių nemažai. Kad ir okupuoto Krymo teritorija, kur ši įmonių grupė valdo per 10 tūkst. ha. Buvo ketinta auginti ekologiškas šilumamėges gėrybes, kurios pas mus neauga: arbūzus, melionus, persikus. Buvo ir tūkstantis hektarų laistomų laukų. Tačiau esama situacija planus pakoregavo: laistymo kanaluose vandens nėra ir nežinia, kada atsiras, o spėlioti, kaip pasisuks įvykiai šiame regione, šiandien niekas nesiryžta. Suprantama, laukai Kryme nedirvonuoja, auginami javai, saulėgrąžos ir kt., tačiau naudos, kokios tikėtasi, nėra.

Patikrų ir sankcijų įkainiai – prarastos pajamos
Sunku pasakyti, kaip kapanosis šalies ekologiniai ūkiai, tačiau aišku viena, kad išmokoms skirtos lėšos bus besąlygiškai taupomos. O pagrindinis taupymo būdas – „Ekoagros“ patikrų metu rastos neatitiktys. To neneigia ir S. Daniulis, sakydamas, kad patikrų ir sertifikatų įkainiai pabrango jau pernai. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas perskaičiavo ir kablelius sudėjo ten, kur nurodė ŽŪM. „Reikalavimai griežtinami, sankcijų įkainiai didinami, kad ūkininkams būtų išmokėta kuo mažiau pinigų. Atlygis už patikras priklauso ūkių prarastoms pajamoms, – dalijasi patirtimi pašnekovas. – Taisykles rengia ŽŪM, tačiau bėda ta, kad šioje institucijoje yra tik keletas agronomų. Todėl ir reikalavimai, ir įkainiai – lyg iš dangaus nukritę.“ Tai akivaizdu, nes „Agrowill Group“ už 2015 m. derliaus ir pieno primilžių mažėjimą tikisi sulaukti (bet dar negavę) apie 3,95 mln. Eur išmokų, tačiau už patikrą ir sertifikavimą „Ekoagros“ jau sumokėta apie 240 tūkst. Eur.
Kad reikalavimai ir sankcijos griežtesnės nei 2007–2013 metais, patvirtina ir NMA, pateikdama nemažai atvejų, kuomet parama bus nemokama visai. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus pavaduotoja Ona Kazlienė pritaria, kad paramos veltui dalyti nereikia, už ją ūkininkai turi atidirbti. Ir taisyklės neatsiranda iš niekur. Vienam kitam pasukčiavus, nauji ir griežtesni reikalavimai kerta visiems. Užtat kasmet taisyklės tobulinamos. Kita vertus, remiantis EK reglamentu, jos panašios ir galioja visose šalyse. Reikalavimus supaprastinti sudėtinga, tačiau griežtinti galima.
Tačiau pastarųjų institucijų teiginiams LEŪA vadovas S. Daniulis turi atkirtį: „Ekoagros“ specialistai pagal ES reglamentus ekologinius ūkius tikrina keliose NVS šalyse (Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane). Gavę sertifikatus, pagamintą produkciją gali realizuoti ES rinkose. Tačiau net neverta lyginti jiems ir mums taikomų reikalavimų. Matyt, dėl kompetencijos stokos ŽŪM taip šokdina savus ekologinius ūkius.“

Plėtra neapsieis be eksporto
Kaip (ir ar) ši užvirusi painiava turės įtakos ekologinių ūkių plėtrai ir produktų realizacijai? Žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos nuomone, kuo daugiau ekologijos, tuo geriau Lietuvai. Visas pasaulis žygiuoja ekologijos kryptimi ir ši veikla tampa šalių prioritetu. Lietuvoje ekologiniai plotai didėja, tad atsiranda uždavinys, kaip subalansuoti išmokas, kad jų užtektų iki periodo pabaigos. O jeigu trūks, bus deramasi su EK ir ieškoma būdų, kaip paramos lėšas perskirstyti. EK turėtų atsižvelgti į ekologijos plėtrą, juolab kad tiek Europoje, tiek Amerikoje kalbama apie sveiką maistą. „Ekologiniai pasėliai tesudaro 8–9 proc. visų deklaruojamų pasėlių. Latviai, estai jų turi 15–16 proc. Tad judėti į priekį būtina“, – įsitikinęs viceministras.
Tačiau ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto produktų departamento direktoriaus pavaduotojas S. Jasius atsargesnis. „Jeigu ekologiniai plotai padidėtų dar 50 tūkst. ha, atsidurtume keblioje situacijoje. Ekologiškos produkcijos būtų daugiau nei reikia šalies vartotojams, belieka eksportas, – svarsto pavaduotojas. – Tad augintojai ir vėl atsiduria paklausos gniaužtuose. Nors Nyderlandai jau pernai atsisakė išmokų už ekologinius plotus, nusprendę, kad ūkiai turi išsilaikyti iš realizacijos pajamų. Jie remia ūkius kitaip, bet kiekviena ES valstybė gali pasirinkti sau tinkamą paramos formą.“
Dėl perprodukcijos K. Juščius ramus: „Jeigu šių produktų gyventojai nesuvartos, didžioji produkcijos dalis bus eksportuojama, nes nėra prasmės pagamintą ekologišką produkciją pardavinėti turgeliuose ir konkuruoti su vietiniais ūkininkais. „Agrowill Group“ dabartis ir ateitis siejama su aukštesne produkcijos kokybe, kur ir ketinama investuoti. Tapę LEŪA nariais, prisidėsime prie ekologiškos produkcijos gamintojams rūpimų reikalų atstovavimo šalyje ir užsienyje.“
To tikisi ir LEŪA vadovas S. Da­niulis. Pasak pašnekovo, „Agrowill“ jau seniai eksportuoja pievagrybius, išstudijavę ES rinkos paklausą, ir jų įdirbis galėtų pagelbėti šalies smulkiesiems ekologiniams ūkiams. Ramina tai, kad ši įmonių grupė eksportuodama ekologišką produkciją aplenks prekybininkų sukurtas monopolijas, dėl kurių kenčia ir augintojai, ir vartotojai.

Irma DUBOVIČIENĖ,
Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentės

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.