Saugikliai sudėlioti, o spragos – paliktos

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojęs LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, paprastai vadinamas „saugiklių“ įstatymu, jau vėl atgulė ant ekspertų stalo ir jį bus bandoma koreguoti. Tačiau kol tai bus padaryta, daug kas nuo jo spės nukentėti, ir pirmiausia – patys lietuviai. Jau dabar į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipiasi gyventojai, prašydami paaiškinti, ar tikrai jie jau nebegali įsigyti žemės, o jeigu gali, tai kaip tai padaryti? Juk įstatymas neleidžia pirkti žemės netgi tiems, kurie tiesiog nori savo šalyje ūkininkauti. Kita vertus, redakcijos eksperimentas parodė, kad įstatymas pančioja tik labai sąžiningus piliečius. Akivaizdu, kad be apribojimų įsigyti daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės šiandien nebūtų didelių problemų nei užsieniečiams, nei lietuviams.

Nori grįžti į kaimą „Prieš gerą dešimtmetį išvykau į Dubliną užsidirbti tam, kad kada nors grįžčiau į Lietuvą ir išpildyčiau savo seną svajonę – įsikurti kaime, pasistatyti ten namus, įsigyti žemės ir turėti modernų europietišką ūkį, - rašo mums Algimantas Č. - Vaikystėje ir paauglystėje gyvenau Kaune, daugiabučių rajone, ir tik vasaras leidau kaime pas giminaičius. Mačiau, kaip jie sunkiai dirbo, bet visada galvodavau, kad kada nors ir aš važiuosiu gyventi į kaimą, turėsiu savo ūkį, tačiau jis bus modernus, mechanizuotas ir darbas nebus toks sunkus. Dabar ir atėjo tas laikas, kai jau galėčiau grįžti ir įgyvendinti savo svajonę. Internete paskaičiau apie naująjį įstatymą ir niekaip nesuprantu – negi iš tiesų, būdamas LR piliečiu, negalėčiau dabar Lietuvoje nusipirkti, pavyzdžiui, bent 100 ha žemės ir pradėti savo verslą? Kaip suprantu, neatitinku net kelių įstatyminių reikalavimų, nes pastaruosius trejus metus nedirbau žemės ūkyje, man jau keturiasdešimt vieni ir prieš išvažiuodamas į užsienį spėjau baigti „tik“ ekonomikos ir teisės (ne žemės ūkio) studijas. Ar iš tiesų nėra jokios galimybės man įsigyti žemės ūkio paskirties žemės? Juk neišsižadėjau savo šalies, norėčiau į ją grįžti ir čia dirbti.“ Kita mūsų skaitytoja papasakojo savo istoriją. Jau keleri metai Danutė A., galima sakyti, bedarbė. Taip susiklostė, kad ji kelis kartus buvo atleista iš darbų, todėl teko registruotis darbo biržoje. Gyvena nedideliame miestelyje, kur jos, buhalterės, specialybė nėra itin paklausi. Važinėti į gretimus miestelius neapsimokėtų. Gyvena iš santaupų, nes kažkada pardavė tėvo butą. Danutė ryžtųsi kardinalioms permainoms – ji parduotų ir savo butą, mielai įsigytų savame rajone žemės, namus kaime ir su draugu imtų ūkininkauti. Juolab kad geri pažįstami jai siūlo pirkti 30 ha neblogos žemės ūkio paskirties žemės. „Nesitikiu, kad mūsų rajone situacija su darbais greitai pagerės, - guodžiasi Danutė. – O jeigu ir pagerėtų, manau, kaime turėdamas savo ūkį niekada neprapulsi. Norėčiau užsiimti augalininkyste. Bet ar iš tiesų aš negaliu įsigyti tų 30 hektarų?“ Sulaukėme ir kitokio pobūdžio laiškų, kur žmonės teiraujasi labai konkrečių dalykų. Pavyzdžiui, įstatyme yra apibrėžta, kas yra susiję asmenys: „Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).“ Vienas ūkininkas klausia, ar jo sutuoktinės vaikai iš pirmosios santuokos (neįvaikinti) yra susiję asmenys? Ar jam bus leidžiama įsigyti žemės, jeigu sutuoktinės vaikai jos turi daugiau kaip 500 ha? Ar susijusiais asmenimis laikomi tik savi tėvai ar ir uošviai, sutuoktinio tėvai? Ar buvę sutuoktiniai įeina į šią kategoriją?

„Įsigijau“ ne vieną sklypą Pasidomėjome didesnių nei 10 ha žemės ūkio paskirties žemių rinka visoje Lietuvoje. Ar tikrai negalima įsigyti šios žemės nepaisant įstatymo? Tokio pobūdžio ir dydžio sklypų rinka yra gana didelė. Ypač daug sklypų yra Molėtų rajone. Štai išsirenku vieną 14 ha dydžio, be tarpininkų, kaina – 15 tūkst. litų už hektarą. Skambinu. Jaunas vyriškas balsas apsidžiaugia perspektyvia pirkėja. Bet kaip gi įsigyti tiek žemės, jeigu įstatymas neleidžia? „Ar tikrai negalima įsigyti daugiau nei 10 hektarų? – netiki pardavėjas ir sako pirmą kartą girdintis tai. Paskui pats apsidžiaugia: – Bet čia tik dalis žemės ūkio paskirties žemės. Kita dalis – miškas, mes tik skelbime to neparašėme.“ Na, miškas šįsyk mums netinka. Skambinam, kur siūloma įsigyti 27 ha žemės turizmo sodybai įrengti. Sklypas tikrai didelis, prie ežero, hektaro kaina – 22 tūkstančiai litų. Tačiau visa žemė – žemės ūkio paskirties. „Oi, kaip blogai, - apgailestauju. – Juk nuo gegužės 1 d. tiek žemės gali įsigyti tik ūkininkai, o aš norėjau rengti kaimo sodybą. Tiesiog negalėsiu nupirkti, nes neūkininkauju.“ „Kokia problema? - nustemba vienos nekilnojamojo turto agentūros darbuotojas. – Jeigu tikrai ketinate pirkti, viską sutvarkysime. Nesijaudinkite, turime advokatus, notarus, problemų nebus.“ Pažadu apsvarstyti jo pasiūlymą ir skambinu toliau. Po šešto skambučio įsitikinu, kad visi įstatyme numatyti saugikliai yra sudėlioti sąžiningiems žmonėms, o tas, kuris bandys ieškoti landų, jas būtinai ras. Visi žada sutvarkyti viską taip, kad nė šuo nesulos. Telefonu, žinoma, nė vienas nepasako konkretaus būdo, kaip viskas būtų atlikta, bet užtikrina, kad viskas bus taip, kaip reikia.

Pinigai visus vartus atkelia? Pavarde nenorintį prisistatyti teisininką mano klausimas, ar nėra naujajame „saugiklių“ įstatyme landų, prajuokina. Ypač dėl įstatyme minimų susijusių asmenų. „Taip, formaliai žiūrint, viskas gerai, pavyzdžiui, sutuoktinių žemės ūkio paskirties žemė negali viršyti 500 ha, - aiškina teisininkas. – O sugyventinių? Kiek dabar žmonių gyvena ne santuokoje? Pas notarą tokie žmonės žemę galės pirkti atskirai.“ Teisininkas mato ir kitą landelę. „Ar žinote, kiek lietuvaičių už pinigus išteka už nelegalų iš užsienio tam, kad šie gautų leidimą gyventi Europoje?“ - klausia. Žinau, kad tokių atvejų gana daug ir kad už fiktyvią santuoką merginai mokama nuo kelių iki keliolikos tūkstančių. „Tai kodėl jūs manote, kad jaunoji ūkininkaitė negali ištekėti už užsieniečio tam, kad šis jos pagalba nusipirktų žemės? - klausia pašnekovas. – Ar tikrai neatsiras tokių, kurios susigundys pinigais?“ Tačiau teisininkas sako, kad tai vis dėlto tik hipotezės. Jis nemano, kad čia ims veržtis užsieniečiai, kaip nesiveržė ir iki šiol, nors galimybė įsigyti žemės taip pat buvo, net jei oficialiai negalėjo jos pirkti. Juk buvo „žaidžiama“ steigiant bendroves Lietuvoje, perperkant bendrovių akcijas. Patys lietuviai taip pat bus priversti „apeiti“ įstatymą ir teisininkai jiems padės, nes tai, kaip dabar įstatyme nustatyta – nenormalu. „Viena veiksmingiausių įstatymo „landų“ – skola. Šis būdas naudojamas daugumoje įstatymais reglamentuotų situacijų, - aiškina mūsų pašnekovas. – Štai pasiskolinate iš užsieniečio pinigų, už skolą įkeičiate savo turtą, t.y. žemę ir, aišku, skolos neatiduodate.“ Tas pats galioja ir skolinant lietuviui – svarbu įkeisti žemę. O kas uždraus už skolą atiduoti sklypą?

Notarai „landų“ neieško, bet jas mato Notarė iš Ukmergės Vaidota Majūtė į mūsų klausimą, ar įmanoma užtikrinti, kad „saugiklių“ įstatymas nebūtų apeitas, atsako kategoriškai: „Notarų darbas nesusijęs su „landų“ įstatymuose ieškojimu. Notarų pareiga užtikrinti, kad sudaromas sandoris atitiktų įstatymų reikalavimus.“ Ji sako, kad tik analizuojant konkrečią situaciją gali paaiškėti tam tikra „landa“, legalus būdas apeiti įstatymo tikslus. Notarė pripažįsta, kad šis įstatymas yra labai painus, įtvirtinantis labai daug suvaržymų tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. „Pavyzdžiui, jei tėvas sūnui nori, liaudiškai kalbant, „perrašyti“, t.y. padovanoti, tarkime, 11 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, to padaryti šiandien neįmanoma, nes žemėtvarkos skyrius neišduos sūnui leidimo, jei sūnus nėra ūkininkas. Sūnus galės tą žemę iš tėvo perimti tik jo mirties atveju paveldėjimo būdu. Arba kita situacija: yra du žemės sklypo, kurio plotas viršija 10 ha, bendraturčiai. Jei vienas bendraturtis norės savo dalį parduoti kitam bendraturčiui (bendraturtis pagal Civilinį kodeksą turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį), šis negalės pirkti, jei nėra ūkininkas, nes negaus iš žemėtvarkos skyriaus leidimo“, - pasakojo V. Majūtė. Kaip įstatymo „landą“ notarė įvardytų situacijas, kai ant didelio žemės sklypo stovi seni kaimo trobesiai, kuriems nesuformuota atskira namų valda. „Tokiu atveju šį sklypą galima įsigyti bet kuriems asmenims, netaikant nustatytų žemės įgijėjo reikalavimų“, - sakė V. Majūtė. Šie pavyzdžiai tik patvirtina, kad karštligiškai parengtas įstatymas turi rimtų spragų. Ar dėl to jį reikia skubėti keisti? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sako, kad įstatymas buvo svarstomas ir jo vadovaujamame komitete. Šis komitetas pasisakė prieš kai kurias itin aštrias įstatymo nuostatas, tad kai kurių jų neliko, bet kai kurios nebuvo išbrauktos. J. Sabatauskas mano, kad ne viena nuostata jame perteklinė, pavyzdžiui, dėl išsilavinimo. „Valstybė turi teisę įvesti tam tikrus reikalavimus, tačiau jie turi būti proporcingi, - teigė Seimo narys. – Tačiau įstatymas priimtas, Prezidentė jo nevetavo.“ J. Sabatausko nuomone, nereikėtų skubėti taisyti, kad ir netobulo įstatymo. „Tegu įstatymas ima veikti, ilgainiui matysime jo trūkumas, iškils įvairių problemų, tada ir pataisysime, - įsitikinęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. – Kol jis realiai dar neveikia ar tik pradeda veikti, koreguoti jį nėra prasmės.“

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.