Sausa dirva – iššūkis žemdirbiams

Lietumi nei liepą, nei rugpjūtį nelepinti daugelio šalies rajonų laukai šiemet gana rimtai egzaminuoja žemdirbius. Ruošti dirvą sėjai nėra taip paprasta. Žemės ūkio technika ir sėklomis prekiaujančios bendrovės „Dotnuvos projektai“ produktų vadybininkas Valentinas Bogačiovas „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog šiemet ūkininkai dažniausiai skundžiasi, kad plūgas prastai sminga į dirvą. O ką daryti, kad plūgas smigtų giliau?

Javapjūtės pabaiga sutampa su dirvos ruošimo žieminių javų bei žieminių rapsų sėjai pradžia. Pasak V. Bogačiovo, išlošia tie, kurie šį procesą suvokia kaip nenutrūkstamą ir įvertina sausros paveiktos dirvos savybes.
„Laimi tie žemdirbiai, kurie nupjovę javus ražienas nuskuto tą pačią ar kitą dieną. Jie pasirūpino, kad neišgaruotų jau ir taip menkos drėgmės atsargos. Nenukulti javai sudaro šešėlį, kuris mažina dirvos drėgmės garavimą, o vos tik juos nupjovus drėgmės likučiai išgaruoja žaibiškai“, – primena bendrovės atstovas.
Nedelsdami nuskusti ražienas ūkininkai, pasak jo, laimi. Dirva būna ne tik drėgnesnė dirvą, ją lengviau paruošti. Javapjūtės dieną ar kitą rytą ražienas nuskutę žemdirbiai paskatina dygti piktžolių bei išbyrėjusias javų sėklas, taip palengvindami kovą už būsimų pasėlių švarumą. Laiku nuskutus ražienas, su dirvožemiu sumaišyti šiaudai geriau mineralizuojasi ir tolygiau pasiskirsto dirvoje. Be to, išlyginami lauke po javapjūtės kombainų, traktorių, priekabų ratų palikti įdubimai.
„Renkantis pirmojo skutimo gylį, patartina įvertinti šiaudų bei ražienų kiekį dirvos paviršiuje. Norint su dirva sumaišyti blogiau susmulkintus šiaudus, esant aukštesnėms ražienoms, reikėtų skusti giliau“, – pataria V. Bogačiovas.
Tinkamas ražienų skutimas bei jo metu supurentas viršutinis dirvos sluoksnis, pasak „Dotnuvos projektų“ atstovo, pagerina arimo kokybę. Laimima todėl, kad ant plūgo verstuvės patenka plonesnis dirvos sluoksnis, kuris geriau trupa. Dėl to plūgas sminga lengviau, o skutiklio sumaišyti šiaudai tolygiau pasiskirsto armens sluoksnyje.
Dirvą žieminių rapsų sėjai ruošiantys žemdirbiai šiemet patiria ir daugiau sunkumų, jei aria lauką išsyk po javų derliaus nuėmimo. Vienas dažniausiai pasitaikančių artojų skundų šiemet, anot V. Bogačiovo, yra tai, kad plūgai sunkiai sminga į dirvą, o iš tankesnės dirvos jie tiesiog iššoka. Šias bėdas patiriantiems žemdirbiams „Dotnuvos projektų“ produktų vadybininkas turi ką patarti.

  1. Tinkamai paruoškite traktoriaus posūkių juostą. Tai galite padaryti nuo arti skirto lauko su paskutiniu plūgo korpusu atardami vieną vagą ir atmesdami dirvą į posūkių juostą. Atvažiavę prie nearto lauko atjunkite traktoriaus pakabos viršutinę traukę, o iš kabinos pakelkite plūgo priekį tiek, kad artumėte tik paskutiniu plūgo korpusu. Jo arimo gylis siekia 10–12 cm. Pradedant arti pirmo korpuso kaltas nuleidžiamas ties vertikalia vagos sienele (žr. 1 nuotrauką). Judant į priekį kaltas sutinka pasipriešinimą, dėl to plūgas greičiau sminga į dirvą. Nuleidus plūgą patartina pradėti važiuoti didesniu greičiu, o plūgui įsmigus į dirvą traktoriaus variklio apsukas rekomenduojama sumažinti.
  2. Padilusius kaltus ir noragus dažniau keiskite naujais. Ariant kaltai ir noragai netenka aštrumo, dėl to jie sunkiau sminga į dirvą. Šiuos panaudotus kaltus ir noragus galėsite panaudoti lietingesnių orų metu.
  3. Įvertinkite naujo tipo įkalamų kaltų galimybę. Nuo 2014 m. „Kverneland“ kompanija gamina naujo tipo įkalamus kaltus (2 nuotr.), kurie geriau sminga į dirvą. Tokio tipo kaltai tinka visiems „Kverneland“ plūgams. Norint užtikrinti stabilų arimo gylį, kartais užtenka naujo tipo kaltais pakeisti tik dviejų paskutinių korpusų kaltus.
  4. Išnaudokite 2014 m. arimo gylį. Ariant didžioji šiaudų dalis dažnai sugula į vagos dugną, sudarydama sluoksnį tarp viršutinio ir apatinio dirvos horizontų. Nustačius plūgui tą patį, koks buvo ir 2014 m., gylį, noragas eis per minėtą sluoksnį. Dėl to dirva lengvai atskils nuo apatinio sluoksnio, mažės pasipriešinimas, pagerės arimo kokybė.
  5. Sumažinkite technologinių vėžių pasipriešinimą. Ariant lauką įstrižai sėjos krypčiai, plūgas susiduria su sutankinta technologinių vėžių dirva iš dėl to gali iššokti iš dirvos. Dėl to reikėtų tuoj po derliaus nuėmimo purentuvu 30–40 cm gyliu supurenti technologines vėžes. Kitais metais rekomenduojama pakeisti jų vietą – technologines vėžes patraukti 0,5 m į šalį.
  6. Pasirinkite tinkamą traktoriaus pakabos išilginės traukės padėtį. Normaliomis sąlygomis traktoriaus pakabos išilginė traukė įstatoma į pailgą plūgo prikabinimo angą, kad plūgas sutikus kliūtį galėtų pakilti. Esant kietai dirvai traktoriaus išilginė traukė pailginama, kad galinis plūgo korpusas būtų nuolat spaudžiamas žemyn.
  7. Įvertinkite plūgo rėmo padėtį. Paprastai ariant plūgo rėmas turi būti horizontalus kaip išilgine, taip ir skersine kryptimi (1 piešinys). Pabandykite pasukti plūgą taip, kad nuleistas jis atsiremtų tik ant kalto, o ne ant kalto ir norago kartu. Pasukti reikėtų labai nedaug, kitaip labai pablogėtų arimo kokybė.
  8. Išbandykite vientisus noragus. Lietuvai arimo varžybose atstovaujantys artojai pataria naudoti vientisus noragus (be kalto). Jų patirtis rodo, kad tokie noragai geriau sminga į dirvą bei stabiliai dirba esant labai sausai dirvai.

Papildomai sutvirtinkite plūgo korpusus. Padidėjus dirvos pasipriešinimui „Kverneland“ plūgo korpusus reikia sustiprinti papildomais 1–4 lingių lapais. Ypač tai aktualu pirmam plūgo korpusui, kuris visada susiduria su didesniu pasipriešinimu. Be papildomų lapų lingė kiek susispaudžia ir korpusas šiek tiek pakyla į viršų (1–2cm), dėl to sumažėja arimo gylis bei norago ir vagos dugno sudaromas kampas.
„Dotnuvos projektų“ produktų vadybininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad net geriausi patarimai anaiptol ne visada padeda artojams. „Jei visas šias gudrybes išbandėte, tačiau vis tiek negalite tinkamai arti, tiesiog stabdykite darbą. Neverta prievartauti dirvos“, – sakė V. Bogačiovas. Ir perspėjo, kad po arimo likusius didelius grumstus reikia papildomai smulkinti, o tai didina darbo sąnaudas. Dažnai tokie grumstai išlieka iki kitų metų pavasario. Tokiose dirvose pasėti javai sudygsta reti arba per žiemą iššąla ir pavasarį juos reikia atsėti. Todėl itin sausų laukų arimą verta atidėti rudeniui, kai padaugėja drėgmės. Tokiuose laukuose apsimoka pasėti vasarinius javus.
Skirtinguose Lietuvos regionuose dirvos paruošimo sąlygos nėra vienodos. Todėl ne visiems tiks patarimai, skirti sausros padarinius patiriantiems žemdirbiams. Be to, kaltę blogiems orams bando suversti ir tie žemdirbiai, kurie netinkamai sureguliavo ar sukomplektavo plūgą. Kartais jie aria plūgais be kamparaižių ar peilių, nepakeičia sudilusių darbinių dalių ir panašiai.
Bandydami padėti žemdirbiams, bendrovės specialistai yra parengę patarimus, kaip tinkamai sureguliuoti plūgus (http://www.dotnuvosprojektai.lt/sites/default/files/uploads/kaip_naudoti.pdf).
„Arimas – daug energijos ir lėšų reikalaujantis dirvos ruošimo būdas, todėl jam reikia skirti ypač daug dėmesio. Reikia išmokti reguliuoti plūgą, tobulinti arimo įgūdžius, pasidomėti papildomos komplektacijos galimybėmis. Juk šių metų arimu klojami kitų metų derliaus pamatai. Tikiuosi, kad dauguma žemdirbių sėkmingai įveiks šio sezono sunkumus“, – sako ilgametę ūkininkų konsultavimo patirtį turintis „Dotnuvos projektų“ produktų vadybininkas Valentinas Bogačiovas.