SAVAITĖS KOMENTARAS: Parama dėl embargo prilygs kiškio ašaroms?

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas AŠMONAS

ŽŪM jau buvo parengusi dėl Maskvos embargo Laikinosios paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisykles, kai rugsėjo 11 d. Europos Komisija (EK) sustabdė jos dalybas: kai kurių šalių užsiprašyta tiek, kad gerokai viršija skirtų 125 mln. Eur limitą. Norėdama išvengti skandalo ir stabilizuoti padėtį visų ES šalių vaisių bei daržovių rinkoje, EK rugsėjo 16 d. pateikė naują paramos skirstymo reglamento projektą.
 Ką Lietuvai žada būsimasis (antrasis) paramos skirstymo reglamentas, komentuoja ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas AŠMONAS:

„ES šalių pateiktos paraiškos nuostoliams dėl embargo atlyginti viršijo 125 mln. Eur sumą ir siekė apie 160 mln. Eur. Dėl tokių reikalavimų nuspręsta daugiau paraiškų nepriimti ir jas pateikusioms šalims per 6 savaites duomenis peržiūrėti iš naujo. Deja, Lietuva pateikti paraiškų pagal šį reglamentą nespėjo. Bet jei pažeidimų bus tiek, kad prašoma suma prilygs, tarkime, 100 mln. Eur, galbūt, pagal šį reglamentą, paraiškas bus galima teikti papildomai.
Pagal naująjį paramos skirstymo reglamento projektą, EK numatė skirstyti ne pinigų sumas, bet visoms šalims nustatė kompensuojamų daržovių ir vaisių kiekį – kiekvienai po 3 tūkst. t. Kokioms produkcijos rūšims bus išskirstytas šis kiekis, spręs pati valstybė. Tikėtina, kad sąlygos – didžiausią paramą teikti vaisių ir daržovių perteklių išdalijusiesiems labdarai, o mažiausią – derliaus nenuimantiesiems arba jį kompostuojantiesiems, išliks.
Be to, EK išskyrė 13 šalių, kurioms bus kompensuojama papildomai už produkcijos kiekį, kuris bus nustatytas, atsižvelgus į eksporto kiekius per trejų pastarųjų metų rugpjūčio-gruodžio mėnesių vidurkį. Deja, Lietuvos tarp 13 labiausiai nukentėjusių valstybių nėra, nes EK abejoja pateiktų duomenų patikimumu. Mat tuo laikotarpiu labai daug produkcijos į Rusiją reeksportuota ir sunku atskirti, koks kiekis yra lietuviškos kilmės. Briuselio atstovai sutinka, kad Lietuvos atžvilgiu problema neišspręsta ir gal skirs kiek papildomų lėšų, nes minėtas trejų metų vidurkis rodo, jog į Rusiją esame eksportavę daug morkų.
Naująjį reglamentą galutinai suderinti turėtų šią savaitę, nors EK kol kas neįvardija, iš kokių fondų ir kokia konkreti suma bus skirta nuostoliams atlyginti pagal antrąjį reglamentą.“

Komentarą parengė
„Ūkininko patarėjo“ korespondentė
Vanda BARONYTĖ

Redakcijos nuotrauka

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.