Sėjos galvosūkis: sertifikuotos ar pačių augintos sėklos?

Ūkininkai kiekvieną pavasarį suka galvą, ieškodami atsakymo, kokias sėklas rinktis. Sertifikuotos sėklos brangesnės, bet žada geresnį derlių – kartojama dažnai. Ar didesnė kaina tikrai garantuoja sėklų kokybę? Didesnį derlių? Ar tokios investicijos pasiteisins?

Sukti galvą ir klausti specialistų patarimų verčia ne tik elementarus grūdų augintojų noras padidinti savo veiklos efektyvumą, bet ir 2014–2020 metų laikotarpiu Europos Sąjungos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai keliami uždaviniai – didinti konkurencingumą ir tausiai valdyti gamtos išteklius. Taigi, ką apie tai mano specialistai?

Kokybė griežtai kontroliuojama

Pagrindinis sertifikuotų sėklų skirtumas lyginant jas su nesertifikuotomis – jos yra geresnės kokybės, ūkiai gauna informaciją apie 1000 sėklų masę ir daigumą, o tai leidžia teisingai paskaičiuoti sėjos normą ir suformuoti optimalų pasėlių tankumą. Ar tikrai galima pasitikėti ta kokybe?

„Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, siekdama, kad galutinį sertifikuotos sėklos naudotoją pasiektų kokybiška ir tikrai tos veislės sėkla, kurią žemdirbys ir norėjo įsigyti, vegetaciniais bandymais tikrina sertifikuotų sėklos siuntų veislės tapatumą ir veislinį grynį, lygindama atrinktus skirtingų kategorijų mėginius su veislės standartiniu pavyzdžiu. Bandymais patikrinamos visos superelitinių (A), elitinių (B), sertifikuotos pirmos reprodukcijos (C1) bei 10 proc. sertifikuotos antros reprodukcijos (C2) javų siuntų.Vegetacinių bandymų rezultatai rodo, kad per paskutinius dvejus metus gerėjo javų sertifikuotos sėklos siuntų ir ypač sertifikuotos antros reprodukcijos (C2) veislinis grynis“, – teigė Valstybinės augalų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno augalų veislių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas Eduardas Lemežis.

Pasak specialisto, daugumoje tikrintų sertifikuotos antros reprodukcijos (C2) javų sėklos siuntų rasta po du ar keturis netipinius augalus, kai leidžiamas netipinių augalų skaičius yra 63. Įtaką geresniam sėklos siuntų veisliniam gryniui daro sklandus javų sėklos sertifikavimo procesas šalyje bei tai, kad sėklų firmos neretai dirbtinai pažemina sėklos kategoriją prieš tiekdami ją rinkai. Tokiu būdu žemdirbiai gauna aukštos kokybės sėklas už mažesnę kainą.

Taigi, dėl kokybės kaip ir galime būti ramūs. Bet ar tikrai tokios investicijos garantuos geresnį derlingumą?

20 proc. didesnis derlingumas

Niekas neabejoja, kad kokybiškos sėklos turi įtakos derliui. Vis dėlto ne visada sutariama, kaip tai įvertinti skaičiais.

„Mokslininkų skaičiavimu, selekcija ir į rinką patenkančios naujų veislių sėklos kiekvienais metais padidina derlingumą 2 proc. Kiek sunkiau būtų pasverti sertifikuotų sėklų duodamą naudą, lyginant jas su nesertifikuotomis. Žemdirbiai sau sėklas ruošia labai nevienodomis sąlygomis. Vis dėlto manoma, kad naudojant nesertifikuotas sėklas, galima prarasti iki 20 proc. derlingumo“, – sako bendrovės „Dotnuvos projektai“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Jam pritaria ir kompanijos „Syngenta“ produktų vadovas Arnoldas Čepelė. Dvejus pastaruosius metus pasaulyje žinoma augalų apsaugos priemonių gamintoja kompanija „Syngenta“ pasirinktinai tiria įvairių sėklas ruošiančių bendrovių produkcijos kokybę. Tiriamos ir ūkininkų paruoštų sėklų savybės.

Pasak „Syngenta“ produktų vadovo A. Čepelės, nustatyta, kad specializuotų bendrovių paruoštos sėklos padengtos etiketėse deklaruojamą normą atitinkančiu beico kiekiu. Be to, šio sėklos pasižymi gerokai mažesniu dulkėtumu, o tai labai svarbu aplinkosauginiu požiūriu. Kuo mažiau dulkėtos beicuotos sėklos, tuo mažiau dulkių patenka ant aplinkui esančių augalų ir tuo saugiau tokias sėklas naudoti pačiam dirbančiajam.

Sėklas ruošiančiose bendrovėse, anot A. Čepelės, sudarytos geros sąlygos prieš beicavimą pašalinti nuo sėklų dulkes. Be to, sėklas ruošiančios kompanijos naudoja patobulintus beicus, kurie geriau prilimpa prie sėklų. Pašnekovo teigimu, gerai paruošti sėklas reiškia aprūpinti jas gera pirmine apsauga nuo augalų ligų. Tai užtikrina atitinkamas kokybiškos veikliosios medžiagos kiekis.

Tyrimai, deja, atskleidė gerokai prastesnes pačių ūkininkų paruoštų nesertifikuotų beicuotų sėklų savybes. Jos, anot A. Čepelės, priklauso ir nuo ūkio turimos beicavimo mašinos, nuo beicavimo būdo, nuo beico normos nustatymo, sėklos dulkėtumo. Ūkininkai dažniausiai neturi gerų galimybių nutraukti nuo sėklų dulkes prieš beicuojant.

„Ūkininkų paruoštose sėklose veikliosios medžiagos buvo nustatyta maždaug 15 proc. mažiau nei sertifikuotose sėklose. Tie, kurie renkasi sertifikuotas sėklas, renkasi geras sėklas“, – tvirtino A. Čepelė. Dėl to, pasak jo, nenuostabu, kad sėjant sertifikuotas sėklas, sulaukiama geresnių derlių.

Investicijos apsimokėtų

Pašnekovų teigimu, ieškant atsakymo į pavadinime iškeltą klausimą, verta būtų pasižvalgyti po mūsų kaimynų, taip pat – kitų europiečių laukus.

„Gerai paruoštos sėklos Europos Sąjungos rinkoje yra sertifikuotos sėklos. Jomis Europoje apsėjama apie 50 proc. laukų. O štai tokiose mums artimo klimato išvystyto žemės ūkio šalyse, kaip Danija ir Švedija, sertifikuotas sėklas naudoja apie 80 proc. ūkių“, – teigė bendrovės „Dotnuvos projektai“ Sėklininkystės skyriaus vadovas S. Augas.

Lietuvoje sertifikuotos sėklos sėjamos tik 20 proc. šalies žemdirbystės ūkių. Nors pastarasis rodiklis atrodo sąlyginai nedidelis, pastebima reikšminga tendencija: sertifikuotų sėklų dalis per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje didėjo. Bendrovės „Dotnuvos projektai“ duomenimis, 2011–2014 metais Lietuvoje naudojamų sertifikuotų sėklų apimtys išaugo net 74 procentais. 2011 metais Lietuvoje buvo sertifikuota 25 tūkst. 287 tonos javų sėklų, o 2014-aisiais – jau 43 tūkst. 800 tonų. Panašia kryptimi einama ir Latvijoje bei Estijoje. Visur atsižvelgiama į naujus rinkos keliamus reikalavimus, pasaulio ekonomikos pokyčius.

Vis dėlto, pasak „Dotnuvos projektų“ atstovo, Baltijos šalių žemdirbiai vis dar stipriai atsilieka nuo kitų Europos šalių žemdirbių, kurie sėjai dažniausiai renkasi sertifikuotas sėklas. Daugelyje ūkių tiesiog baiminamasi didesnės pradinės investicijos, nors ji galiausiai apsimokėtų.

„Esu apskaičiavęs, kad pasirinkus sertifikuotą sėklą, hektarui apsėti reikėtų išleisti papildomai 25 eurus. Tai nėra didelė investicija, lyginant su pajamomis – jos iš hektaro siekia apie tūkstantį eurų“, – pateikė skaičius S. Augas.

Ruoštis sėklas patiems – tokį pasirinkimą turbūt lemia ir istoriškai susiklosčiusi tradicija, ir žemdirbių noras sutaupyti. Bet ar tikrai jie sutaupo?

„Danijos ūkininkai net neabejodami sakytų, kad geras sertifikuotas sėklas pirkti apsimoka“, – sakė S. Augas. Pasak bendrovės „Dotnuvos projektai“ atstovo, jei Lietuvos žemdirbiai paskaičiuotų, galbūt jie įsitikintų, kad geriau yra savo užaugintus grūdus parduoti, gauti už juos pajamų, be to, neišleisti cheminėms sėklų paruošimo priemonėms. Tai sumažintų pradinę investiciją. Vietoje to jie galėtų nusipirkti sertifikuotų sėklų bei tikėtis geresnio derliaus.