Sek paskui bitę – įseksi į medų, arba bičių pergalė Europos Parlamente

Lietuviai tikrai puikiai žino ir patys naudoja įvairias patarles apie bites: „apspito kaip bitės“, „ar bitė uodegon įgėlė“, „darbininkė kaip bitelė“, „vargo bitė“. Liaudyje nestokojama ir palyginimų apie bičių darbštumo galutinį rezultatą – saldų medų. Visgi, derėtų suprasti, kad šis dešimtis milijonų metų skaičiuojantis vabzdys yra pats svarbiausias gyvas organizmas Žemėje ir jį, atsižvelgiant į šiandienines žemės ūkio veiklos tendencijas, būtina dar labiau saugoti.

L. MAŽYLIS

Vasaromis jau galima pastebėti, kaip rapsų laukai yra purškiami naktį, nes tuo metu bitės miega ir galima pasirūpinti reikiama augalų apsauga joms nepakenkiant. Deja, bendro sutarimo, kaip reikėtų spręsti bičių apsaugos klausimus šiais ir panašiais atvejais, trūksta ir Europos Sąjungoje.

Spalio 23 d. Europos Parlamentas (EP) absoliučia balsų dauguma – net 533 balsais – užblokavo Europos Komisijos (EK) parengtas pataisas dėl augalų apsaugos produktų poveikio bitėms vertinimo. Tai itin svarbus aspektas bičių gerovei. Tačiau, norint suprasti, ką konkrečiai ir kaip parlamentarai Strasbūre blokavo, reikia prisiminti priešistorę.

2009 metais buvo priimtas reglamentas – pagrindinis dokumentas, kuriuo nustatomos augalų apsaugos produktų patekimo į rinką taisyklės. 2011 m. – apibrėžti ir tų produktų vertinimo ir registravimo principai.

O štai dar 2013 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė bitėms skirtą rekomendacinį dokumentą (angl. Bee Guidance Document), kuriuo apibrėžiama, kaip turi būti vertinamas augalų apsaugos priemonių poveikis bitėms. Jame aiškiai ir visapusiškai numatytos griežtos to poveikio vertinimo priemonės. Dokumentu siekiama vieningo ir palankaus bičių apsaugai sutarimo. Tačiau yra vienas „bet“. Dėl šio dokumento įgyvendinimo turi sutarti valstybės narės. Deja, pastarųjų kelerių metų aktualijos, televizijos ekranuose ir straipsnių antraštėse toliau keliančios retorinius klausimus dėl ES ateities, vis primena, jog vieningą galutinį sprendimą priimti sunku. Bet, manau, dėl bičių tikrai įmanoma ir labai verta pasistengti.

Iš mažo avilio – daug medaus, sakote? Visgi, kaip teigia Europos Komisijos atstovai, sutarimą tarp valstybių narių pasiekti iki šiol buvo sunku. ES šalys yra nusiteikusios vengti griežtai vertinti augalų apsaugos priemones. Todėl, anot EK, pasiektas dalinis sutarimas, dėl kurio bus privalu vertinti augalų apsaugos priemonių ūmų toksinį poveikį bitėms, jau yra tam tikras rezultatas. Šių metų liepos 31 d. (įdomu, kad EP atostogų išvakarėse) EK pasiūlė anksčiau minėto 2011 m. reglamento pataisas. Jos paremtos reguliavimo procedūra su tikrinimu (angl. regulatory procedure with scrutiny, RPC). Pastaroji procedūra taikoma neesminėms ES teisės aktų dalims, o teisės aktui užblokuoti reikalinga absoliuti EP narių dauguma. Užblokuoti reikia per 3 mėnesius.

Spalio pradžioje keli EP nariai iš įvairių frakcijų pateikė kelis pataisoms prieštaraujančius pastebėjimus. Jie teigė, kad, remiantis bičių priežiūros rekomendaciniu dokumentu, būtina reikalauti, jog prieš paleidžiant į rinką naujus augalų apsaugos produktus būtų ištiriamas ne tik ūmus, bet ir chroninis (ilgalaikis) poveikis bitėms. Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad taip pat svarbu analizuoti ne tik bitynų bitėms, o ir kamanėms bei laukinėms bitėms daromą poveikį. Juk taip nustatyta Bee Guidance dokumente.

Trijų mėnesių užblokavimo riba sparčiai artėjo, o svarstant šį klausimą Aplinkos ir sveikatos apsaugos bei maisto saugos komitete (ENVI) Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos atstovai neturėjo vieningos nuomonės. Aš, kaip šio klausimo ELP frakcijoje rengėjas, pritariau kitų frakcijų atstovų pateiktiems numatomų pataisų kontrargumentams. Man nekyla jokių abejonių, nes būtinybę tirti ne tik ūmų, bet ir ilgalaikį poveikį bitėms rodo bitininkystės patirtis bei naujausi moksliniai tyrimai. Kai kurie ELP frakcijos nariai dvejojo. Jiems atrodė suprantama EK logika: reglamentuoti bent tiek, kiek pavyko sutarti su valstybėmis narėmis.

Vis dėlto nugalėjo politinis požiūris ir kritinis mąstymas. Ryžtingas didelės Europos Parlamento daugumos pasipriešinimas tiems daliniams siūlymams siunčia stiprų signalą ir Europos Komisijai, ir valstybėms narėms, jog bičių apsaugai skirti tyrimai turi būti kur kas išsamesni nei buvo siūlyta.

Pagaliau buvo nubalsuota, jog prie šio klausimo turės grįžti jau naujos sudėties Europos Komisija ir teikti naują siūlymą, kuris įpareigotų tirti augalų apsaugos priemonių ilgalaikį poveikį. Čia, aišku, kalbame apie visas bites ir kamanes, tam, kad būtų taikomi vieningi, pažangiu mokslo ir technikos požiūriu grindžiami principai. Patarlė „Tavo bitės, mano medus“ byloja, kad vienų auginta – ant bendro stalo gula, todėl tikiuosi, kad šiuo atveju Europai pasiteisins posakis „Sunkus darbelis, bet saldus vaiselis“. Dėl bičių ir mūsų draugystės.

Liudas MAŽYLIS
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

PT