Sėklininkystė nei klesti, nei žlunga

Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenimis, 65 proc. kasmetės žemės ūkio produkcijos pagamina augalininkystės ir 35 proc. – gyvulininkystės sektoriai. Net 70 proc. augalininkystės sektoriaus produkcijos tenka grūdams: plečiasi pasėlių plotai, didėja ir derlingumas. Kad rodikliai neprastėtų, atitinkamą dėmesį būtina skirti sėklininkystei. Lietuvoje jau keliolika metų į laukus išsėjama apie 12–13 proc. sertifikuotų sėklų. Tad visai natūralu, kad finansinė parama šiai augalininkystės sričiai būtina.

Kur Lenkija mums pavyzdys? Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamyba, realizacijos kainos, PVM ir kiti rodikliai dažnai lyginami su esama situacija Lenkijoje. LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausias specialistas ir LSA tarybos pirmininkas dr. Vytautas Ruzgas pateikė Pasaulinio žemės ūkio informacijos tinklo (GRAIN) duomenis apie sėklininkystės situaciją Lenkijoje. Pasak mokslininko, mūsų kaimynė yra viena stambiausių sėklų importuotojų ir per pastaruosius penkerius metus vidutinė augalų sėklų importo vertė siekia 210 mln. USD. Nepaisant konkurencijos, Lenkijos sėklų pramonė užima 50 proc. vietinės sėklų rinkos. Stipriausią konkurenciją sukelia Lenkijoje neregistruotų, bet į Bendrajį Europos žemės ūkio augalų veislių katalogą įtrauktos kitų šalių augalų veislės. (Lenkijos nacionaliniame žemės ūkio augalų veislių kataloge įregistruotos 1286 veislės. Daugiau kaip 50 proc. tenka užsienio selekcininkų išvestoms veislėms.) „Lenkijoje bendras javų plotas siekia apie 6 mln. ha, čia kasmet paruošiama apie 175,2 tūkst. t sertifikuotų sėklų, kuriomis apsėjama 12,7 proc. visų pasėlių, – aiškina V. Ruzgas. – Tačiau Lenkijoje parama teikiama sertifikuotų sėklų naudotojams.“ Pranešėjo teigimu, nuo 2015 m. balandžio 1 d. sertifikuota sėkla apsėjusiesiems mokama už javus – 22,2 USD/ha, ankštinius augalus – 36,1 USD/ha, bulves – 111,1 USD/ha. Be to, vienam ūkininkui trejų metų laikotarpiu išmokama 15 tūkst. Eur parama. Kadangi Lenkijoje yra apie 10,3 mln. ha ariamos žemės, sertifikuotų sėklų naudotojams suteikta parama siekia 33 mln. USD. „Mūsų skaičiavimu, Lietuvoje parama sertifikuotų sėklų naudotojams siektų apie 25 Eur/ha, tačiau Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto (LAEI) specialistų nuomone, remiami tie sektoriai, kurie yra ant žlugimo ribos, – sako V. Ruzgas. – Nors šis sektorius nežlunga, bet ir plėtros nėra.“

Pamažu plečiasi sėkliniai plotai Lietuvos pasėlių plotų masteliai kiti: 2013 m. javais, rapsais, bulvėmis ir ankštiniais augalais buvo apsėta 1,135 mln. ha, 2015 m. – 1,444 mln. ha. Per pastaruosius metus smarkiai padidėjo žieminių ir vasarinių kviečių, žirnių ir pupų plotai. Vasarinių miežių plotų padidėjimą nulemia salykliniai miežiai, tačiau kitų augalų plotai kito nedaug, išskyrus vasarinius rapsus, kurių pasėta tris kartus mažiau. LSA pateiktais sėklinių pasėlių aprobacijos duomenimis, 2011 m. aprobuota 12,1 tūkst. ha, 2013 m. – 17,25 tūkst.ha, 2015 m. – 24,5 tūkst. ha (be bulvių). Pernai vien sėklinių žieminių javų (kviečiai, rugiai, miežiai, kvietrugiai) pasėlių aprobuota 7,5 tūkst. ha, ankštinių javų (žirniai ir pupos) – 5,9 tūkst. ha. Tad ir sertifikuotos sėklos paruošta daugiau: žieminių kviečių – 30,5 tūkst. t, ja apsėta 134 tūkst. ha. Tačiau šis plotas tesudaro tik 23 proc. visų žieminių kviečių. Iš 3,3 tūkst. ha sėklinių vasarinių kviečių paruošta 132 tūkst. t sertifikuotos sėklos, kuria bus galima apsėti 20 proc. jų ploto (apie 53 tūkst. ha). Žirnių aprobuota irgi 3,3 tūkst. ha, sėklos paruošta 9,9 tūkst. t ir bus apsėta apie 46 proc. viso jų ploto. 8,3 tūkst. t sertifikuotos pupų sėklos paruošta iš aprobuotų 2,1 tūkst. ha ir pavasarį apsės 47 proc. viso pupų ploto. Šių augalų pasėlių plėtrai įtakos turi žalinimo reikalavimai. Pernai sertifikuotos vasarinių miežių sėklos paruošta mažai, nes tuštėjant tvartams vikių, miežių ir avižų poreikis irgi mažėja. Rapsai mūsų laukuose tampa išskirtiniais: po 10 metų žieminių rapsų plotai didėjo, o vasarinių per dvejus metus triskart sumažėjo. Vis mažiau sėjama ir rugių, nes lietuviai noriai augina žieminius kviečius, kurie gana pelningi. LSA tarybos pirmininko dr. V. Ruzgaus teigimu, ekologiškos sertifikuotos sėklos problema kasmet ta pati: ji auginama iš patriotizmo, nes perkantiesiems ji per brangi. Tačiau ekologiškai ūkininkaujančių daugėja, keičiasi ir sertifikuotos sėklos poreikiai: 2013 m. aprobuota 215 ha sėklinių javų, o 2015 m. aprobuotų javų plotai padidėjo iki 775 ha; ankštinių augalų 2013 m. aprobuota 370 ha, o 2015 m. – 720 ha; grikių 2013 m. aprobuota 111 ha, 2015 m. – 203 ha. Sumažėjo sėklinių kmynų plotai, o kitų augalų sertifikuotų sėklų plotai kinta nedaug. Visų ekologinių sėklinių pasėlių aprobuota: 2013 m. – 1270 ha, 2015 m. – 3362 ha (be bulvių).

Su selekciniu užmokesčiu problemų nėra LSA direktorius Julius Grašys teigia, kad selekcinis užmokestis – atsiskaitymas už pasėtą sertifikuotą sėklą, taikomas pagal ES norminius aktus ir jų dydžiai šalyje jau nusistovėjo: pasėjus sertifikuotą javų sėklą nuo 2013 m. mokama 2,6 Eur arba 9 Lt/t, rapsų – 6,66 Eur/t (23 Lt) ir bulvių – 20,27 Eur/t (70 Lt) be PVM. Šis užmokestis sudaro apie 25–30 proc. europinio selekcinio atlygio, nors reikėtų artėti prie 50 proc. Už sertifikuotą sėklą moka didesni nei 30 ha ūkiai ir jų 2012 m. buvo 5 315. Selekcinis užmokestis surinktas už 434,5 tūkst. ha, apsėtų sertifikuota sėkla. 2015 m. 5 438 ūkiai atsiskaitė už 403,1 tūkst. ha. „Kasmet surenkama apie 90 proc. šio užmokesčio ir, jei ne ŽŪM pagalba, rezultatai būtų tris kartus mažesni. Surinktam mokesčiui administruoti tenka 5 proc., o kitose ES šalyse jis siekia 50 proc. Gaila, tačiau ES vieningos sistemos šiam užmokesčiui surinkti nėra ir nukenčia selekcininkai“, – sako LSA tarybos pirmininkas.

Argumentų skirti paramą nėra? ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko aiškinimu, nei sėklininkystės ūkiai, nei sertifikuotos sėklos naudotojai jokios pagalbos negauna, nes Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) nuomone, šiam sektoriui jokios paramos ir nereikia – jis dar nežlunga. „Nors sertifikuotos sėklos poreikiai nesikeičia jau keliolika metų, bet be labai konkrečių argumentų, kuriuos turėtų pateikti pati LSA su grupe socialinių partnerių bei žemdirbių asociacijomis, LAEI savo nuomonės nekeis, – įsitikinęs J. Lisauskas. – Šiuo metu kalbama apie susietosios paramos lėšas, kurioms jau skirta 15 proc. tiesioginių išmokų voko. Iš jų 2 proc. lėšų skiriama baltyminiams augalams, o likusieji 13 proc. jau išskirstyti 9 sektoriams remti.“ Anot J. Lisausko, paramos iš susietųjų lėšų fondo prašo cukrinių runkelių ir vasarinių rapsų augintojai, skerdenų perdirbimo sektorius bei vystantieji gyvulių produktyvumą. Tad perskirstant, vieniems sektoriams reikėtų mažinti, kad būtų iš ko pridėti kitiems. „Tačiau vienas labai stiprus argumentas yra: Statistikos departamento duomenimis, 65 proc. žemės ūkio produkcijos pagamina augalininkystės sektorius (net 70 proc. sudaro grūdai) ir 35 proc. – gyvulininkystės. Kadangi pastarasis sektorius dėl įvairių priežasčių traukiasi, o derliai didėja, tad sėklininkystės plėtra būtina“, – įsitikinęs J. Lisauskas.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.