Sektoriaus strategija užklius už pigaus pieno bidonėlių

Nors šalies pienininkystės strategai kalba apie stambų ūkį, pagrindinis (ir geidžiamiausias) pieno žaliavos tiekėjas – kelių karvių laikytojas, kiekvieną rytą parduodantis bidonėlius tik ką pamelžto pieno.

„Savo agrarine politika įvarėme Dievą į medį, o dabar tas neišlipa ir juokiasi iš mūsų“, – metaforiškai pieno ūkių situaciją apibūdina Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininko pavaduotojas, Biržų r. ūkininkas Vytautas Stankevičius, – skundžiamės dėl šalyje sumažėjusio karvių skaičiaus, bet ir žmonių nebelieka, ypač kaime, pieno gamintojų klasė sunaikinta.“
Pasak V. Stankevičiaus, augalininkystės ūkių savininkai turi savo lobistų valdžioje, jų balsas girdimas, o pienininkai vaikšto tuščiomis kišenėmis. Iki šiol nesutvarkyta žemės ūkio gamybos sektoriaus mokesčių sistema, nes dabartinė nemotyvuoja nei darbdavio, nei darbuotojo. Pieno šaldytuvų smulkiesiems ūkininkams (atsiliepiant į alytiškės Audronės Miškinienės siūlymą) jau reikėjo prieš keliolika metų, o dabar ta priemonė gali būti pavėluota.

Latviai sviestą perka Lietuvoje
Biržų krašte, pasienyje su Latvija, ūkininkaujantis V. Stankevičius sako pastebėjęs pastaruoju metu suaktyvėjusius kaimynų apsilankymus mūsų parduotuvėse. Latviai šluoja lietuviškus pieno produktus, ypač sviestą. Teko girdėti, jog į Baltijos šalių rinką nusitaikė tarptautiniai pieno gamintojų ir perdirbėjų kooperatyvai.
LPGA tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, lietuviško pieno kelias grindžiamas politiniais ir logika neparemtais ekonominiais sprendimais. Tarp šių interesų girnų atsidūrė šalies pieno gamintojai. Keičiasi sprendimus priimantieji Vilniuje ir Briuselyje, tačiau ūkininkų dalia nesikeičia: maisto grandinėje nuo lauko iki stalo jiems lieka tik galutinio produkto kainos trupiniai. Kalčiausia dėl to – politinės valios stoka ir piniguočių apetitai.
Žemės ūkio rūmuose vykusiame LPGA tarybos posėdyje iškeltos pieno gamintojų problemos nagrinėtos vasaros pradžioje, praėjusį pavasarį, žiemą, rudenį, prieš metus, prieš dešimtmetį, narystės Europos Sąjungoje išvakarėse. Vienintelis skirtumas su ankstesniais pieno gamintojų pasitarimais – atsiradę pieno perdirbėjų atstovai. Po ilgo pasirengimo pieno gamintojus vienijantys kooperatyvai „Pienas LT“ ir „Pieno puta“ ėmėsi pieno perdirbimo verslo. Daugiau nei 800 narių turinčio ŽŪK „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė pripažino, jog kooperatyvui priklausanti Bagaslaviškio pieninė šiemet gavo 3 proc. pelną. Minėtų kooperatyvų vadovai įsitikinę, jog pienininkystė – verslas, veikiantis pagal visus rinkos dėsnius, todėl žaliavos kainoms turėtų egzistuoti ribos. Neišvengiami pokyčiai, smulkių subjektų konsolidacija arba pasitraukimas iš rinkos. „Startinis“ pieno gamybos ūkis – su 200 karvių banda (ŽŪK „Pienas LT“ vadovų nuostata). Ta kryptimi turi eiti investicijos, ES ir valstybės parama.

Palaikykime ministrą
Tebediskutuotinas klausimas dėl ūkininkų mokamų mokesčių ir Vyriausybės užmojo juos peržiūrėti. „Mes turime palaikyti savo ministrą“, – LPGA tarybos narius ragino J. Vilionis.
LPGA tarybos posėdyje dalyvavusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko duomenimis, iš šalyje registruotų 136 tūkst. ūkininkų 38 tūkst. yra PVM mokėtojai, tačiau praėjusiais metais tik 9 tūkst. dirbo pelningai, likusieji 29 tūkst. pelno neturėjo. Nuo 4 tūkst. Eur iki 8 tūkst. Eur pelno turėjo 1 484 ūkininkai ir žemės ūkio įmonės, nuo 8 tūkst. Eur iki 10 tūkst. Eur – 523, nuo 10 tūkst. Eur iki 15 tūkst. Eur – 1 014, nuo 15 tūkst. Eur iki 25 tūkst. Eur – 1 155, nuo 25 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur – 137, daugiau nei 50 tūkst. Eur – 624, daugiau nei 250 tūkst. Eur – 73 ūkio subjektai.
Užsiminęs apie naujus mokesčius, ministras B. Markauskas išsakė „valstiečių“ vadovaujamos Vyriausybės galvosopį: šešėlinėje ekonomikoje cirkuliuoja 4,4 mlrd. Eur, tai beveik pusė šalies nacionalinio biudžeto.
LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis sakė iš diskusijų su politikais Seime ir Vyriausybėje susidaręs nuomonę, jog dėl pieno rinkos pokyčių kalti patys ūkininkai. „Kur kalba pinigai, pieno gamintojas teisybės neras“, – replikavo J. Vilionis.
„Vadinamuoju Pieno įstatymu valstybė pasmerkė smulkiuosius pieno gamintojus, supriešino ir nuskurdino likusiuosius“, – kalbėjo LPGA tarybos narys Martynas Butkevičius, – pieno ūkio strategijos projektą kūrę žmonės tvirtino, jog ateities neturi mažesni nei dviejų šimtų karvių pieno ūkiai. Ar tai valstybės pozicija?“
Pasak M. Butkevičiaus, nereikia garsiai šūkauti, jog remiamas pieno ūkis, užtektų sudaryti jam normalias verslo sąlygas. Valdyti šalies pieno gamybos ekonominius svertus turi ne valstybė, o pieno perdirbimo įmonių savininkai. Jie diktuoja sąlygas, reikalauja tiekti daug ir pigios žaliavos. Kokybė ne tokia svarbi.

Kiek pienininkų pasirinks „sofą“?
LPGA tarybos narys M. Butkevičius kalba ne apie imitacinę (kaip Lietuvoje), o tikrąją (vakarietiškąją) kooperaciją, į vieną kumštį sutelkiančią pieno gamintojus, perdirbėjus, prekybininkus ir bankininkus. Kitas dalykas, kuris priklauso nuo valdžios sprendimų: kaip kvalifikuoti šeimos, vidutinį ūkį, kaip jo statusą apibrėžtų agrarinės ekonomikos specialistai, mokslininkai. Ar neiškreipia tikrovės šimtus smulkių pieno tiekėjų vienijantis darinys, kurio esmė labai toli nuo kooperacijos dvasios? Pasak M. Butkevičiaus, šalies pieno gamybos sektorius su valdžios palaiminimu krypsta į du segmentus: dvarininkus ir sklypininkus. Pirmieji spėjo įsigyti žemės, galvijų, technikos bei įrangos, rinkai keičiantis iš ūkininko statusą pakeitė į bendrovės, turinčios mokestinių privalumų. Antrieji baigia išparduoti galvijus ir su valstybės „palaiminimu“ taps „sofininkais“. M. Butkevičiaus teigimu, tėvai perduotų sutvarkytus, prekinius pieno ūkius jaunimui, tačiau norinčiųjų neatsiranda.
Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto (LNPK) vadovas Evaldas Dikmonas tvirtina, jog šalies pieno sektorius integruotas į Europos ir pasaulio verslo rizikų orbitą. Jo teigimu, biržoje per metus dvigubai pabrangęs sviestas (iki 6 tūkst. Eur už toną) rodo besikeičiančias vartojimo tendencijas, bet ne sistemą. Kiti pieno produktai pinga, o intervenciniuose ES sandėliuose sukaupti pieno milteliai siūlomi už mažesnę kainą nei buvo supirkti.

Lietuviškas pienas – lašas jūroje
E. Dikmono teigimu, stambieji šalies pieno ūkiai šiandien gauna didesnę natūralaus pieno kainą nei ES vidurkis. Be to, Lietuvos pieno sektorius – lašelis bendroje rinkoje. Baltijos šalyse jaučiamas stambiųjų tarptautinių pienininkystės verslo susivienijimų interesas.
Neseniai paskelbti duomenys apie didžiųjų pasaulio pieno perdirbimo kompanijų gamybos apimtis ir apyvartą. Praėjusiais (2016) metais dvidešimties didžiausių pieno perdirbimo įmonių pelnai, palyginti su 2015 m., nukrito 1,5 proc. – iki 190,5 mlrd. JAV dolerių. Palyginti su 2014 m., pelnai sumažėjo 14,4 proc. Pasak E. Dikmono, 2017 m. pasaulyje lyderiauja šveicarų „Nestle“ kompanija, 2016 m. uždirbusi 21,7 mlrd. Eur pelno, antroje vietoje – prancūzų „Danone“ (16,6 mlrd. Eur), trečioje – taip pat prancūzų „Lactalis“ (16,3 mlrd. Eur), ketvirtoje – JAV „Dairy Farmers of America“ (12,2 mlrd. Eur), penktoje – Nyderlandų „Friesland Campina“ (11,1 mlrd. Eur), šeštoje – Naujosios Zelandijos „Fonterra“ (10,8 mlrd. Eur), septintoje – danų ir švedų „Arla Foods“ (8,9 mlrd. Eur), aštuntoje – Kinijos „Yili“ (8,1 mlrd. Eur) ir t. t.
LNPK pirmininko E. Dikmono duomenimis, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės praėjusiais metais skaičiavo nuostolius, tik šiemet pajuto pagerėjimą.
Žemės ūkio rūmuose vykusiame LPGA tarybos posėdyje žemės ūkio ministras B. Markauskas perspėjo apie tarptautinių pieno perdirbimo kompanijų ketinimus švelniai „kolonizuoti“ Baltijos šalių pieno sektorių. Pirmieji tą pajusti turėtų pieno perdirbėjai.
Dar neseniai Lietuvos pieno perdirbimo įmonės automobiliais vežė žaliavą iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Dabar latviai atvažiuoja į Lietuvos prekybos centrus nusipirkti pieno produktų, lietuviai to paties kursuoja į Lenkiją.
„Smulkiųjų pieno gamintojų įsigyti šaldytuvai sektoriaus neišgelbės, – replikavo LPGA tarybos narys M. Butkevičius, – kai bus gera žaliavos supirkimo kaina, atsiras Lietuvoje ir pienininkyste susidomėjusių jaunų ūkininkų, ir atsakas į ministro viziją – milijoną karvių.“
P. S. LPGA tarybos posėdyje žemės ūkio ministras B. Markauskas užsiminė, jog rugsėjo mėn. prasidės paraiškų, skirtų žemės ūkio valdų modernizavimo paramai gauti, rinkimas. Supaprastintąja tvarka vienam projektui bus skiriama iki 50 tūkst. Eur. Tai galimybė nedideliems pieno ūkiams įsigyti šaldytuvus, orientuotis į plėtrą. LPGA tarybos narė, Alytaus r. ūkininkė A. Miškinienė įtraukta į darbo grupę, iki gruodžio 1 d. turinčią parengti šalies pieno ūkio strategiją.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka