Šiaurės Lietuva balsuoja už streiką

LŪS vicepirmininkė Lilija Šermukšnienė: „Šiaurės Lietuvos ūkininkai vienbalsiai pritarė protesto akcijai.“

Pirmadienį Joniškyje susirinkę Šiau­rės Lietuvos rajonų žemdirbių atstovai vieningai nutarė kovo pabaigoje Vilniuje dalyvauti streike, nes žemės ūkyje anarchija, neskaidriai skirstomi paramos pinigai, ūkininkus ir žemės ūkio bendroves Žemės ūkio ministerija bando supriešinti. Susirinkimo dalyviai vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstė nepasitenkinimą dėl neproporcingai regionams skirstomos Europos Sąjungos (ES) paramos, dėl valdžios noro liberalizuoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, dėl dirvožemio apsaugos įstatymo projekto, kuriame yra daug prieštaravimų ir nepagrįsto reguliavimo. Rezoliucija bus įteikta žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui bei Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui.

ES parama skirstoma skubotai ir neskaidriai
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad problemų vis daugėja, jos tarsi sniego gniūžtė vis didėja, todėl reikia viešai sakyti nuomonę, kovoti už teisybę. ES parama skirstoma neproporcingai pagal regionus, pinigai dalijami neatsižvelgiant į ūkio gamybą ir sukuriamą vertę. Lietuvos valdžia neįsiklauso į žemdirbių pastabas ir siūlymus. Akivaizdu, kad žemės ūkio politika tapo grupinių interesų įkaite. Pasak R. Juknevičiaus, buvimo valdžioje laikas ribotas, todėl Darbo partijos valdininkai skuba įgyvendinti „išrinktųjų“ klanui naudingus sprendimus.
Jauniesiems ūkininkams įsikurti skirta 64 mln. Eur. Paskubomis jau išdalyta 30 mln. Eur – daugiau negu pusė 2014–2020 metų laikotarpiui skirtos ES paramos, kuri paskirstyta netolygiai. Visiškai paramos negavo jaunieji ūkininkai Joniškio, Akmenės, Pakruojo, Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Šakių, Šiaulių rajonuose. Apmaudu, kad jauniesiems ūkininkams paramos teikimo taisyklės nesuteikė galimybių gauti lėšų įsikurti. Nemažai derlingų žemių potencialių jaunųjų ūkininkų susikrovė lagaminus ir išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Projektų atrankos kriterijai buvo palankūs nenašių žemių, naujai steigiamų ekologinių ūkių ir prioritetinių šakų pareiškėjams.
Pasak R. Juknevičiaus, turimos informacijos analizė liudija, kad daugelis skubotai įkurtų ūkių nebus gyvybingi, nes projektai buvo teoriniai, atitrūkę nuo gyvenimo, tik labai gražiai atspindėjo kaimo viziją popieriuje. Įdomu, kiek tokių ūkių išliks gyvybingi, kai pasibaigs paramos administravimo laikotarpis? Paramos pyragas raikomas neproporcingai, esama neskaidrumo apraiškų.
Kūlvirsčiomis išdalyta parama ir daržininkystės sektoriui. Ar tikrai 2014 m. prioritetas buvo visus paramos pinigus atiduoti žieminiams šiltnamiams? Gaila, kad dauguma daržininkų nežinojo apie tos paramos taisykles arba išgirdo likus tik kelioms dienoms iki jų paskelbimo (neskaitė „Ūkininko patarėjo“ – red. pastaba). Buvo norinčiųjų rengti projektus, bet paprasčiausiai nesuspėjo.
ŠKŪS pirmininkas R. Juknevičius akcentavo, jog reikia Vyriausybės reikalauti, kad Žemės ūkio ministerija neslapukautų ir paskelbtų informaciją apie buvusius šaukimus gauti paramą, apie išdalytą paramą ir jos gavėjus.

Nieko nebesitiki iš šios valdžios
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis apgailestavo, kad žemdirbių nuotaikos pesimistinės, juos užvaldė apatija, nes nieko nebesitiki iš šios Vyriausybės. Latifundininkams perspektyvos šviesios, o smulkiam ir vidutiniam ūkiui sudėtinga, nelygios konkurencijos sąlygos. Pienininkystės ūkiai nebegali išgyventi, parduoda melžiamas karves, likviduoja fermas. O monopolistai – perdirbėjai ir prekybininkai – lobsta. Paradoksas – Lietuvos pieno perdirbėjai pieno pirkti važiuoja į Latviją ir Estiją, o savo šalies žemdirbiams už jį numeta tik grašius.
V. Janušonio manymu, žemės ūkyje didelė sumaištis. Susikūrė daugybė organizacijų, reiškiasi aktyvūs rėksniai, kurie siekia, kad ūkininkai nebūtų vieningi. Spręstinų rimtų problemų daug. Visus neramina žinia, jog ruošiamasi liberalizuoti žemės pardavimo įstatymą, tai visiškai pribaigs smulkiuosius ūkininkus. Žemes supirks turtuoliai. Kita problema – ūkininkai konkuruoja vieni su kitais dėl žemės nuomos kainų.

Užmiršti sektoriai
Joniškio r. augalininkystės ūkio šeimininkas Romas Karužna apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija visiškai ignoruoja augalininkystę, kuri duoda didžiausią pridėtinę vertę, pamiršo derlingų žemių kraštą. Tokia politika yra trumparegiška, nes augalininkystės ūkiai gamina daug produkcijos, todėl negalima jos nustumti į šoną, visus sektorius reikia remti proporcingai. Sukurti perspektyvūs ūkiai turi būti skatinami ir toliau sėkmingai veikti.
Ūkininko Viktoro Pamparo nuomone, kiek yra žemės savininkų, kurie deklaruoja žemę, gauna išmokas, bet patys tos žemės nedirba, o išnuomoja kitiems.
Ūkininkė Julija Augulienė gynė gyvulininkystės ūkius, atsidūrusius sunkioje padėtyje. Kodėl geras karves reikia parduoti? Graudu žiūrėti, kaip lenkai superka produktyvias melžiamas lietuvių piendaves. Žmonės investavo į pieno ūkius, pirko įrangą, kiti net brangius robotus įsigijo ir staiga – sunaikinkime, neberemkime. Turi būti veiklos tęstinumas.
LŪS vicepirmininkė, Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė piešė liūdną Lietuvos viziją: jaunimas išvažiuoja į užsienį, kaimai tuštėja, senoji karta iškeliauja Anapilin, žemė parduodama užsieniečiams. Kas beliks iš Lietuvos?

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.