Šiaurietiškas charakteris apsaugos lietuvius nuo graikų likimo?

Graikų vaidilutės kariatidės savo gležnais kūnais jau nebeišlaiko Graikijos ekonomikos ir finansų sistemos.

Niekas šiandien nenorėtų atsidurti graikų kailyje. Dėl milžiniškų skolų, fiskalinio palaidumo, ekonominio sąstingio, išvešėjusios korupcijos Graikija faktiškai prarado nepriklausomybę, tapo Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko protektoratu ir mainais už eksporto leng­vatas tyliai parsidavinėjančia Rusijai Europos Sąjungos „penktąja kolona“. Lietuva taip pat gyvena ne pagal pajamas. Mūsų valstybės skola siekia apie 18 mlrd. Eur, yra 2,2 karto didesnė už šalies 2015 m. biudžeto pajamas. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti ekonomistai ramino, kad Lietuva tikrai nebankrutuos, nes visi mūsų kreditoriai kaip susitarę nepareikalaus tuo pat metu grąžinti skolų, nors Vakarų Europa, paveikta Graikijos skolų krizės, labai susirūpinusi dėl savo investicijų bei indėlių Rytų Europoje. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius nepatenkintas, kodėl Vyriausybė tik su Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetais uždaruose posėdžiuose svarsto, kaip Graikijos finansinio nemokumo padariniai atsilieps Lietuvai, vis labiau aiškėjant, kad narystė euro zonoje ir Europos Sąjungoje automatiškai neapsaugo nuo ekonominių katastrofų.

Lietuvos padėtis – pakenčiama
„Negali visi skolintojai vienu metu imti ir nudirti Lietuvai odą. Tai tikrai negresia. Skolinama įvairiam laikui, kreditus suteikia ne viena įstaiga ir organizacija. Be to, valstybės skola skaičiuojama atsižvelgiant ne į biudžetą, bet į šalies nacionalines pajamas arba metinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Lietuvos valstybės skola – 41,1 proc. BVP, kuris siekia apie 36 mlrd. Eur. Graikijos skola – 180 proc. BVP! Mūsų padėtis nėra tokia tragiška kaip graikų ar kitų, kurių skola didesnė nei 100 proc. BVP“, – „Ūkininko patarėjui“ optimistiškai dėstė ekonomistas Audrius Rudys.

Nemaloni pamoka visiems
Tačiau, pasak ekonomisto, nepavydėtinas Graikijos likimas – skaudi pamoka visiems. „Ir Lietuvai reikėtų susirūpinti. Kada pagaliau suprasime, kad nebegalime toliau lįsti į skolas? Juk tai tiesiausias kelias prarasti nepriklausomybę. Užsienio kreditoriai parklupdo valstybę. Kiek man žinoma, mainais už trečiąją finansinės paramos dalį Graikija pati nebegalės valdyti savo valstybinių įmonių“, – aiškino A. Rudys. Anot garsaus ekonomisto, anksčiau nugalėtos šalys pasidarydavo stipresnių, karus laimėjusių valstybių protektoratais, pavaldžiomis teritorijomis. „Skirtumas tik toks, kad Graikija taps pasaulinių finansinių organizacijų ir tarptautinės sąjungos (euro zonos) „globotine“. Nenorėčiau, kad Lietuva patirtų net pusę Graikijos sunkumų. Prie patogaus gyvenimo pripratusių graikų laukia skausmingas gyvavimas“, – pranašavo A. Rudys.

Narystė euro zonoje gali pabrangti
Bankų analitikai, finansų ekspertai ir aukščiausių Lietuvos politikų patarėjai skirtingai atsakinėja paklausti, kiek Lietuva moka į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondą, ar mūsų šalies įnašas Graikijai gelbėti nebus didesnis, negu susitarta Lietuvai stojant į euro zoną. „Siekdami įsivesti eurą puikiai žinojome, kad turėsime pagausinti Europos centrinio banko (ECB) kapitalą, mokėsime į Europos stabilumo mechanizmo fondus (pagal mūsų valdžios pasirašytą vekselį – 2,46 mlrd. Eur). Be to, jeigu gerai atsimenu, euro zona gali nuspręsti didinti ECB kapitalą, plėsti ESM fondą, ir Lietuva niekur nedings – turėsime labiau pakrapštyti savo pinigines. Mūsų narystės euro zonoje pradinės išlaidos buvo minimalios, bet jos gali didėti“, – tvirtino Tautininkų sąjungos Ekonomikos komiteto narys A. Rudys.

Valstybės biudžeto parlamentinis kontrolierius nepatenkintas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius stebisi, kodėl Vyriausybė Seime tik su Europos ir Užsienio reikalų komitetais tariasi, kaip Graikijos skolų krizė atsilieps Lietuvai. „Negi Biudžeto ir finansų komitetas neturi teisės žinoti, ar labai dideli Lietuvos įsipareigojimai, euro zonai solidariai gelbstint Graikiją?! Planuoju šiandien, liepos 16 d., 9 valandą savo kabinete susitikti su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Paprašysiu atsakyti į panašius klausimus, kokius man pateikėte“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo P. Narkevičius.

Nusiraminti negalima
Tačiau, P. Narkevičiaus manymu, netinka Lietuvą lyginti su Graikija, lietuviams nereikėtų baimintis graikų likimo. „Mūsų šalies tarptautinis įvaizdis labai geras, ekonomikos, prekybos ir finansų partneriai Lietuvą vertina palankiai. Užsienio investicijų daugėja, nors Rusijos embargas stipriai paveikė mūsų ūkį. Lietuvos piliečiai labiau perka ir vartoja, valstybė surenka daugiau mokesčių (ypač gyventojų pajamų mokesčio). Žodžiu, matome nemažai teigiamų permainų. Mane nudžiugino, kad ir Europos Komisija, peržiūrėjusi Bendrijos biudžetą, žemdirbiams ketina skirti didesnes išmokas. Taigi nemokumo krizė Lietuvai negresia, bet tai nereiškia, kad neturėtume analizuoti ir pasverti galimų savo išlaidų dėl Graikijos krizės“, – pabrėžė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P. Narkevičius.

Tupinėja apie šiltnamio augalą
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis kokius keturis kartu lankėsi Graikijoje,  2013 m. lapkričio 25–27 dienomis dalyvavo Atėnuose surengtoje Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) generalinėje asamblėjoje. V. Juodsnukis nėra tvirtai įsitikinęs, ar pasauliui reikėtų taip tupinėti apie Graikiją, kurios pensininkai gyvena keturis kartus, o žemdirbiai – penkis kartus turtingiau už Lietuvos senolius ir ūkininkus. „Graikai pripratę mėgautis šiltnamio sąlygomis. Mums keistai atrodydavo jų darbo diena: šį tą padaro rytą ir vakare, o visą pusdienį ar net ilgiau kažkur dingsta. Tačiau kaimo turizmas Graikijoje labai išvystytas, griežtai sutvarkytas: ūkininkas privalo auginti žemės ūkio kultūrų, laikyti gyvulių, kad galėtų priimti poilsiautojus. Šito iš graikų turėtume pasimokyti“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Juodsnukis.

Gyvatė nudvėstų, įgėlusi lietuviui!
Bendraudamas su graikais, braškių augintojas V. Juodsnukis susidarė įspūdį, kad yra dvi Graikijos: darbšti, kruopšti (žemdirbiai, prekybininkai, kavinių, restoranų padavėjai) ir sukta, klastinga (mėgstantys populistiškai postringauti kabinetiniai veikėjai, visokių popierinių fondų, įstaigų vadovai, skirstantys ES pinigus). „Mes, lietuviai, ypač mūsų ūkininkai, esame užsispyrę, darbštūs ir (svarbiausia!) šiau­rie­tiškai atsargūs, apdairūs, ne karš­takošiai, o taupūs, atsparūs sunkumams, nepalūžtame nuo jų naštos. Reikėtų labai labai didelių kataklizmų, kad Lietuva tiestų išmaldos prašančią ranką pasauliui kaip Graikija“, – įsitikinęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas V. Juodsnukis.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.