Šie metai palankūs ne tik sėjai, bet ir kenkėjams

Šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda, netoli Raseinių tvenkinių, praėjusį savaitgalį rapsų grūdus į dirvą bėrė Kalnujų seniūnijos ūkininkas Aleksas Gerčas. Rapsų sėja jau visoje šalyje eina į pabaigą, tuoj bus pradėti sėti javai. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo ir mokslininkės nuomone, kaip rapsus ir javus šiemetinėmis klimato sąlygomis reikėtų tinkamai pasėti ir vėliau prižiūrėti, kad vėliau būtų išvengta nuostolių.

Ūkininkas draudžia pasėlius

A. Gerčas savo 300 ha grūdininkystės ūkį vadina šeimos ūkiu. Kartu su Aleksu dar dirba ir jo brolis bei tėvas. Sėti rapsus, kurie augs 80 ha plote, jie pradėjo rugpjūčio 20-ąją.

Pasidomėjus, ar nebijo galimo šilto ir ilgo rudens, kurio metu rapsai gali peraugti ir net pražysti, A. Gerčas teigė: „Mes laikomės specialistų patarimų, anksti jų sėti neskubame. Mūsų nusistatymas yra toks – rugpjūčio 20–25 dienomis reikia pasėti. Praėjusių metų rudenį mūsų rapsai nepradėjo žydėti, bet jų augimą kai kuriose vietose teko stabdyti augimo reguliatorių pagalba. Didesnių problemų neatsirado.“

Ūkininkas sakė, jog dabar nuogąstavimų yra tik dėl drėgmės. Praėjusį trečiadienį nemažai palijo, dirvoje atsirado drėgmės. Jeigu reikės, rapsų augimą vėl, kaip ir pernai, sustabdys. A. Gerčas kasmet draudžia pasėlius. Mat rizika patirti nuostolių, pasak jo, išlieka kiekvienais metais.

Artimiausiomis dienomis A. Gerčas pradės žieminių rapsų pjūtį, o rugsėjo pradžioje – javų sėją.

Gali atsirasti kenkėjų

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė ŪP korespondentui teigė, jog įprasta, kad žieminių rapsų sėja yra baigiama rugpjūčio 20–25 dienomis. „Šie metai yra palankūs sėjai, – sakė R. Semaškienė. – Per visą Lietuvą praėjusį trečiadienį praplaukė debesys su stipriu lietumi, o tai palanku sudygimui. Bet vis dėlto, siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad prognozės šią savaitę žada šiltus ir sausus orus. Todėl ūkininkai turėtų stebėti, ar sudygusiuose pasėliuose nesimato kenkėjų, kad jie neapniktų rapsų. Tokiu sausu ir šiltu oru labai greitai atsiranda spragės, amarai, pjūkleliai, kurie gali smarkiai pažeisti jaunus augalus.“

Tai, pasak mokslininkės, svarbiausia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį šią savaitę. Iškritęs lietus pagerino situaciją, tačiau žemė drėgna dar tikrai nėra.

Rugsėjo pradžioje prasidės javų sėja, kuri tęsis iki spalio mėnesio. Pirmiausia sėjami žieminiai miežiai. „Rudenys ilgėja – šiltas oras vyrauja ir rugsėjį, ir spalį. Todėl kartais per daug didelis noras rugpjūčio mėnesį pasėti žieminius javus gali baigtis tuo, kad jie peraugs. Šiemet buvo palankūs metais derliui nuimti, dauguma ūkininkų nukūlė sveikus, gražius grūdus, nes sausomis sąlygomis ligoms nepalanku atsirasti.“

LAMMC vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, kartais suabejojama, ar esant sausam orui sėklą reikia beicuoti. Ji nerekomenduoja rizikuoti, nes ligų sukėlėjų būna  ne tik ant sėklų, bet ir augalinėse liekanose bei pačiame dirvožemyje. Juk niekas negali nuspėti, kokie orai bus po sėjos ar augalams išdygus.

„Ūkiuose nereikėtų atsisakyti beicavimo. Jeigu turime norą pataupyti, galima naudoti vienu intervalu mažesnę normą. Pavyzdžiui, jei nurodyta nuo 1,5 iki 2 l/t, galima rinktis 1,5 l/t variantą“, – patarė R. Semaškienė.

Drėgmės vis dar trūksta

Ji taip pat sakė, kad dirvožemio drėgmės stygių žemdirbiai pajuto skirtingai – vienur Lietuvoje jau nuo ankstyvo pavasario iki dabar vyravo sausi orai ir labai trūko tos drėgmės, kitur – kitaip. Buvo būdingi vietiniai (lokalūs) lietūs, kada nedideliu atstumu esančiose teritorijose – didžiuliai drėgmės skirtumai. Kai kur, nušniokšus vasarinei liūčiai, javai užderėjo ne ką prastesni nei kitais metais, kitur ūkininkai skaudžiai pajuto sausros padarinius.

LAMMC Žemdirbystės institute atliekamų dirvožemio drėgmės pokyčių stebėjimų duomenimis, po lietaus dirvožemio drėgmė jau nebesiekia kritinės augalų vytimo drėgmės zonos, tačiau optimali dirvožemio drėgmė dar nepasiekta. Sausas ir šiltas paskutinis rugpjūčio dešimtadienis dirvožemio drėgmės pagerėjimo situacijos nežada.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas