Sistemos judinimas: pasakę A, ištarė ir B

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vėl rinkosi veislinių gyvulių augintojų atstovai. „Tampame jau kaip ir šeima“, – dėl tradiciniais tapusių, kas savaitę vykstančių susitikimų pajuokavo viceministras Saulius Gintas Cironka. Iš tiesų vyksta istorinę reikšmę turintis, Žemės ūkio rūmų inicijuotas dialogas. Judinama valstybės rankose sutelkta veislininkystės sistema siekiant ne kosmetinių patobulinimų, bet esminių reformų. Šįkart buvo „taršoma“ UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK). Be jokių asmeniškumų – ūkininkų labui.

Pagrindinis žmogus – kontrolės asistentas
Pirminės veislininkystės apskaitos tvarkymas, kontrolinių pieno mėginių ėmimas bei pirminių duomenų perdavimas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC), pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimas, mokymų gyvulių laikytojams organizavimas, konsultavimas, pageidaujant – gyvulių ženklinimas ir registravimas… Tai paslaugos, kurias visoje Lietuvoje siūlo GPK įmonė.
Plačią veiklos sferą apimanti valstybės (Žemės ūkio ministerijos) valdoma bendrovė iš viso turi 331 darbuotoją. Dauguma jų – 283 – yra kontrolės asistentai, pasiskirstę 20-yje visoje Lietuvoje išsidėsčiusių skyrių. Kontrolės asistentams tenka po 15 bandų, kuriose vidutiniškai laikomos 36 karvės.
Kontrolės asistentas yra pagrindinis GPK žmogus, nors darbo užmokestis, palyginti su administracija, ganėtinai kuklus. Paskutinį metų ketvirtį neatskaičius mokesčių buvo 949 Lt (274,8 Eur). Pasak GPK direktoriaus Alfredo Astiko, kurio darbo užmokestis siekė 6 799 Lt (1 969 Eur), tai lemia specifinis darbo pobūdis: reikia taikytis prie melžimo laiko, įveikti atstumus tarp ūkių. Du ūkiai iš ryto, du – vakare. Tik tiek daugelis tesuspėja per dieną. Kai kurie dirba ne visu darbo krūviu, nes šalia nėra daug ūkių.
Nenuostabu, kad senstantiems darbuotojams nelabai atsiranda pamaina. 45 proc. kontrolės asistentų yra 51–60 metų, beveik 30 proc. – dar vyresni.

Nemato galimybės piginti paslaugas
GPK vadovas pripažino, kad pieno ūkiams gyvulių produktyvumo kontrolės paslauga atsieina nepigiai, tačiau įmonė nemato kelių, kaip mažinti kainas. Didžiąją jų dalį sudaro kontrolinio mėginio laboratoriniai tyrimai. Tiesa, pas kaimynus latvius ir ypač lenkus jie pigesni. Kitos paslaugos kainos dedamosios, kurios priklauso nuo GPK, „suspaustos iki minimumo“.
Ūkininkas esą gali pasirinkti taupesnį produktyvumo kontrolės metodą, kai GPK darbuotojas kontrolinius melžimus pagal nustatytus grafikus atlieka ne kiekvieną mėnesį. Pagal B metodą, kai kontrolės asistentas atvyksta kas tris mėnesius, paslauga atpinga daugiau nei perpus – nuo beveik 98 Lt (28,3 Eur) už kontroliuojamą karvę iki 43 Lt (12,5 Eur).
2010–2015 metų Veislininkystės programoje kaip tik ir buvo numatyta plačiau diegti ekonomiškesnį kontrolės metodą, tačiau situacija išliko tokia, kad pagal jį šiandien kontroliuojama tik 5 proc. bandų. Žemės ūkio rūmai daro išvadą, kad GPK, kaip pelno siekianti įmonė, nėra suinteresuota, jog kas nors keistųsi.

Kontroliuoja kontroliuojantį, bet…
Ilgametę patirtį turinčios įmonės veiklos rezultatai turėtų kelti optimizmą – gerėja karvių produktyvumo rodikliai, didėja kontroliuojamų karvių dalis (46 proc.). GPK direktorius pasidžiaugė, kad ūkininkai supranta paslaugos svarbą ir, nepaisydami sudėtingos situacijos pieno sektoriuje, nenutraukia sutarčių.
Produktyvumo kontrolė iš tiesų labai svarbi, to niekas neneigia. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė šį bandų valdymo instrumentą palygino su kiekvienam reikalingomis šakėmis. Tačiau veislinių gyvulių augintojų asociacijų atstovai mato ne tokį gražų vaizdą. Faktiškai Lietuvoje mažėja karvių skaičius, labai sumažėjo ir kontroliuojamų piendavių.
Ūkininkai vardijo GPK paslaugų kokybės trūkumus. Kontrolės asistentus kontroliuoja GPK administracija, su jais dirba ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM. Tačiau vieša paslaptis, kad būna atvejų, kai ūkininkai patys atlieka nespėjančių kontrolės asistentų darbą, jiems paliekami tušti buteliukai kontrolinio melžimo mėginiams paimti.

Kliūtys labiau biurokratinės nei rimtos
Opiausia tema – kaip greičiau gauti pieno tyrimų duomenis. Kliūtys labiau biurokratinės nei objektyvios. GPK atstovų aiškinimu, problema susijusi su „Pieno tyrimų“ mėginių surinkimo grafiku. Įmonės automobilis į skirtingus rajonus užsuka nevienodai dažnai, intensyviau lankosi ten, kur daugiau pieno gamintojų. Pasitaiko, kad ūkininkas jau tikisi kontrolinio melžimo atsakymo, o konservuotas mėginys vis dar guli kontrolės asistento šaldytuve. Kai išgabenamas, kol ištiriamas, vėlgi praeina pora dienų, o kol informacija pasiekia ūkį….
Jeigu ūkininkas pratęs, kad duomenis atveža kontrolės asistentas, vėlgi tempiasi laikas. Specialistas vien šiuo pretekstu nevyksta į ūkį. Degalai brangūs, jiems skiriamas limitas. Žmogus galėtų kur kas greičiau sužinoti rūpimą informaciją prisijungęs prie duomenų bazės. Tam reikia smulkmenos – prisijungimo kodų. Ūkininkai stebisi, kad į „Pieno tyrimų“ duomenų bazę gali patekti be jokių prisijungimų, o čia, t.y. GPK bazėje, jie reikalingi.
Kad būtų suteikti tie kodai, ūkininkas turi… GPK parašyti prašymą! Tačiau iki šiol, pasirodo, ši paprasta informacija ūkininkų ausų nepasiekė. Veikiausiai nėra neįveikiama ir kita kliūtis, susijusi su „Pieno tyrimų“ automobilio grafiku.
Viceministras S. G. Cironka pripažino: kaip Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnybos sistemoje einama barjerų mažinimo keliu, duomenų „susikalbėjimu“ tarp registrų, ta pati nuostata turėtų atsirasti ir čia.

Ministerija prisiėmė nebūdingą funkciją
Žemės ūkio rūmai pokalbį lenkė esminio klausimo link.
„Gyvulių produktyvumo kontrolė – monopolinė struktūra, priklausanti ŽŪM. Ministerija prisiima nebūdingą funkciją“, – pastebėjo ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, priminęs, kad kitose Europos šalyse GPK yra privati arba iš dalies privati.
Dominuojanti vieno ūkio subjekto padėtis yra nesuderinama su konkurencija. Valstybinės institucijos neturėtų užsiimti pelno siekiančia veikla, o štai GPK yra subsidijuojama ir gauna pelną!
„Kodėl toks uabas yra vienas? Be to, užima tik 46 proc. rinkos? Gal atsiradus konkurentų bus šimtas procentų?“ – seniai rūpimą problemą, kad veislininkystės sistemoje kur tik pasisuksi yra valstybės valdomų įmonių monopolija, dėstė kitas ŽŪR atstovas, gyvulių augintojų organizacijos narys Arūnas Cicėnas.
Viceministras S. G. Cironka bei ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis mėgino vengti aštrios temos – šių klausimų svarstymas ar komentavimas nėra jų kompetencijos dalykas. Tačiau pasakę A, ministerijos svečiai ištarė iš B. Siekė, kad visų pasisakymai būtų tiksliai protokoluojami.
ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis išgrynino problemą, priminė apie vis plačiau atsiveriančią rinką veisliniams gyvuliams. Praleidę šią galimybę, prarastume ištisus dešimtmečius. Kad dabartinė situacija yra nenormali, patvirtinimą galima rasti Veislininkystės įstatyme ir kituose oficialiuose dokumentuose.
Produktyvumo kontrolėje atsiradus sveikai konkurencijai, ūkininkai turėtų pasirinkimą, o paslaugų kokybė pagerėtų, atpigtų įkainiai. ŽŪR siūlymu, šia veikla, be GPK įmonės, galėtų užsiimti augintojų asociacijos ar kitos institucijos. Akcentuodamas, kad svarbiausias tikslas yra kokybė, S. Dimaitis pateikė konkrečių siūlymų: numatyti tokios veiklos krepšelį, kontrolės asistentų atesavimo tvarką, o siekiant atpiginti pieno tyrimus, pakeisti „Pieno tyrimų“ įstatus. Valstybės įmonė turėtų tapti viešąja įstaiga, į jos valdymą turėtų būti įtraukta tiek ŽŪM, tiek ir ŽŪR, kurie steigiant šią įmonę prisidėjo kreditais.

Autorės nuotrauka

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.