Siūlymai labiau atsižvelgti į kaimo specifiką svarstymuose Seime stringa

Seimui baigiant pavasario sesiją, šiomis dienomis priimama šūsnys teisės aktų. Praėjusį penktadienį priimta daugiau nei keturios dešimtys įstatymų projektų. Įstatymų priėmimo maratonas tęsiasi iki šios savaitės pradžios.

Pastaruoju metu mūsų laikraštyje svarstytos temos taip pat atsispindėjo ir parlamente: ketinimai kaimui palankesne linkme pakreipti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Laukinės gyvūnijos įstatymų nuostatas kol kas neranda tinkamų formuluočių.

Bendruomenėms pasiūlyta išimtis

Penktadienį užstrigo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo projekto priėmimas. Daugiausia užkliuvo siūlomos išimtys, aktualios gėlo požeminio vandens gręžinių naudotojoms kaimo bendruomenėms.

Įstatymo pakeitimais siekiama diferencijuoti mokesčio už valstybinius gamtos ištekliuys tarifo koeficientą. Tais atvejais, kai ištekliai išgaunami be leidimo arba kai viršijamas leidime norodytas leidžiamas gauti gamtos išteklių kiekis, mokesčio tarifą numatoma didinti dešimteriopai.

Tačiau su šiuo įstatymo projektu dirbęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atsižvelgdamas į kaimo bendruomenių skundus, dėl geriamojo požeminio vandens pasiūlė taikyti išimtis: didesnio mokesčio tarifo koeficiento iki 2021-ųjų netaikyti požeminio vandens naudotojams, kurių požeminio vandens gręžiniai įrengti iki 2020 m. gruodžio 31 dienos (vandens gręžinių savininkai privalėtų gauti leidimus naudoti požeminį vandenį iki 2021 m. gruodžio 31 d.).

Vertinimai neigiami

„Manome, kad šia nuostata sudaromos išskirtinės sąlygos asmenims, kurie jau turi gręžinius, tačiau dar neturi leidimų ir gali naudoti gamtos išteklius nemokėdami už juos ir už tai nesulaukdami jokių sankcijų. Šia nuostata gali pasinaudoti ir asmenys, dar neturintys vandens gręžinių, tačiau planuojantys juos įsirengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir naudotis jais be leidimo bei nemokėdami padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius“, – rašoma antikorupcinio vertinimo išvadoje. Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, išskirtinių sąlygų sudarymas vienai asmenų grupei yra korupcijos rizikos veiksnys.

Panašius argumentus nurodo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Vyriausybė. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad „gali kilti neaiškumų dėl pradėtų bylų, ekonominių sankcijų skyrimo, asmenų patikrinimo baigimo“. Pasak Vyriausybės išvados, požeminio vandens naudotojai turėjo pakankamai laiko reikiamiems dokumentams sutvarkyti, nes Žemės gelmių įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos leidimą ir sudarę su ja ištek­lių ar ertmių naudojimo sutartį, įsigaliojo 2014 m. liepą.

Prieš siūlomas išimtis ryžtingai pasisakė Seimo narys Povilas Urbšys, o jo argumentams pritarė pakankamai parlamentarų. BFK pirmininkas Valius Ąžuolas mėgino įtikinti, kad išimtys kaimo bendruomenėms yra būtinos, už žvyrą ir vandenį turi būti taikomos skirtingos mokesčio nuostatos, nes geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus. Tačiau galiausiai skėstelėjo rankomis, paprašė įstatymo priėmimą atidėti.

Dėl gyvūnų daromos žalos

Pastarąjį mėnesį įvairiais formatais – žiniasklaidoje, Seimo Kaimo reikalų komitete, Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) – itin aštriai buvo svarstoma problema dėl valstybės saugomų gyvūnų žemės ūkiui daromos žalos. Šį pirmadienį Seimas priėmė visą paketą susijusių gamtosauginių įstatymų, tarp jų Laukinės gyvūnijos įstatymo projektą. Grupė Seimo narių paskutiniu momentu siekė į šį teisės aktą įtraukti žemdirbiams aktualią nuostatą – numatyti, kad aplinkos ir žemės ūkio ministrai nustatytų saugomų gyvūnų sąrašą, už kurių padarytą žalą taip pat būtų atlyginama.

Pateiktas pasiūlymo AAK posėdyje buvo išsamiai išnagrinėtas. Tačiau į galutinį projekto variantą siūlomų nuostatų nutarta neįtraukti.

Siūlo problemą aptarti atskirai

AAK nurodė motyvus, kodėl nepritarė paskutiniu momentu pateiktam grupės Seimo narių pasiūlymui. Prieš įtvirtinant įstatymu nuostatą, kad valstybės pareiga yra atlyginti tam tikrų saugomų rūšių gyvūnų padarytą žalą, pirmiausia reikia įvertinti, numatyti ir skirti lėšas šiai nuostatai įgyvendinti. Nesant paskirtų lėšų, valstybė negalės įgyvendinti įstatyme nustatytos pareigos. Preliminariais vertinimais, kasmet reiktų mažiausiai keleto milijonų eurų vien tik gervių ir žąsų padarytai žalai atlyginti. Papildomų lėšų skyrimas iš valstybės biudžeto nesutartas; nėra teisinės galimybės skirti lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Veikiausiai problemos sprendimas nukeliamas į rudenį, nes, kaip aiškėja, tai yra ne vieno įstatymo reguliavimo sritis. Reikės apsispręsti, kokių mokesčių tarifus padidinti arba kokių reikmių finansavimą valstybės biudžeto lėšomis sumažinti norint sukaupti lėšas, reikalingas paukščių ir kitų saugomų rūšių žalai atlyginti, taip pat ir kitų aspektų.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė