Šiųmečiai valstybės asignavimai žemės ūkiui – be preteksto aliarmui

Lietuvos žemės ūkis visus 2016-uosius gyvens pagal praėjusių metų pabaigoje patvirtintą valstybės biudžetą. Viešojoje erdvėje dėl jo sklando įvairių politinių nuomonių – valdantieji optimistiškai džiūgauja, opozicija kritikuoja. Tačiau šalies žemdirbiškai visuomenei šiandien labiausiai rūpi ūkiškas žemės ūkiui skirto finansų paketo vertinimas. Todėl jį pakomentuoti „Ūkininko patarėjas“ paprašė patyrusį šalies agrarininką, finansų analitiką, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentą Jeronimą KRAUJELĮ.

– Kaip ir kasmet, svarstant valstybės biudžeto projektą, pateikiama įvairių siūlymų bei išsakoma prieštaringų vertinimų. Ne išimtis buvo ir 2016-ųjų biudžetas. Žemės ūkio bendrovių asociacija savo išvadas dėl šių metų žemės ūkio sektoriaus finansavimo projekto buvo pateikusi Seimo Kaimo reikalų komitetui. Kaip visada, į dalį jų atsižvelgta, kitos liko valdžios „žiniai“.
2016 m. valstybės biudžete žemės ūkio sektoriui finansuoti skirta 1 milijardas 58 mln. Eur. Tai 1,7 proc. mažiau nei buvo skirta 2015-aisiais. Dėl to, manau, nėra preteksto kelti aliarmą, nes 2016 m. žemės ūkio sektoriui skirta lėšų suma sudaro 10,7 proc. visos konsoliduotos šalies išlaidų sumos. To buvo siekta pusantro dešimtmečio. Tačiau keista skaityti ir girdėti politikų bei kai kurių kitų šakų specialistų pasisakymus, kad žemės ūkiui skiriama daug arba kad lėšų skirta pakankamai ir kad „politikuojantys piliečiai bando tikinti tautą, kad šiais metais žemdirbiams skirta biudžeto dalis yra sumažėjusi“.
Biudžetas patvirtintas. Ir viskas. Kiek skirta, su tiek reikės išsiversti. O dėl sumos ir nereikšmingo jos sumažėjimo (tik 18,7 mln. Eur) negaliu sutikti su tais, kurie tai pateisina, nors dabar niekas nieko ir nepakeis. Negaliu pritarti ir teiginiams, kad žemės ūkiui išleidžiama daug mūsų mokesčių mokėtojų lėšų.
Štai keletas skaičių, dėl kurių ir buvo diskutuota, ar šis asignavimų žemės ūkiui mažinimas buvo toks būtinas ir ar žemdirbiams mūsų mokesčių mokėtojai tiek daug išleidžia.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžeto pajamos (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) 2016 m. numatytos didesnės apie 4,8 proc. nei planuota gauti. Pajamų iš mokesčių bus gauta apie 326 mln. Eur, arba 5,1 proc. daugiau nei planuota 2015 m. Iš valstybės biudžeto skiriama suma (275,5 mln. Eur) tesudaro vos 3,78 proc. šalies išlaidų (be išlaidų iš paramos) ir 4,13 proc. surinktų pajamų. Pažymėtina, kad ši suma iš valstybės biudžeto nuo 2004 m. liko tokia pati (2004 m. – 261,8 mln. Eur).
Šiandien turime patvirtintą valstybės biudžetą. Taigi dabar tikslingiau vertinti tai, ką su skirtomis lėšomis galime padaryti geriau ir daugiau, kaip stip­rinsime silpniausias sektoriaus grandis. Deja, šioje srityje savarankiškumo šalyje ir sektoriuje turime vis mažiau. Nors finansuose posakis „kas moka, tas ir muziką užsako“ banalus, bet šiuo metu mūsų atžvilgiu beveik tinkamas. Ir štai kodėl.
Kaip minėjau, 2016 m. valstybės biudžete žemės ūkio sektoriui finansuoti skirta 1 mlrd. 58 mln. Eur. Tai yra: 275,5 mln. eurų valstybės biudžeto – mūsų šalies mokesčių mokėtojų lėšos. Bet tai tik 26 proc. visų sektoriui skirtų lėšų. 782,9 mln. Eur – ES paramos lėšos. Tai 74 proc. visos asignavimų sumos.
Biudžeto projekte numatyta 417,9 mln. Eur ES lėšų išleisti tiesioginėms išmokoms. Tai lėšos, skirtos baigti mokėti išmokas už 2015 m. ir avansą už 2016 metus. Minėta suma sudaro 57 proc. ES skirtų lėšų. Tai užtikrina 2015–2020 metams išmokų schemoje numatytų išmokų dydžius. Tačiau tai lėšos išgyvenimui. Ar bus pakeitimų išmokų schemoje, kol kas svarstoma. Išlieka diskusinis klausimas dėl didesnių išmokų už pirmuosius hektarus. Taip pat yra neišspręstas paramos klausimas pieno gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo ir pasaulinių pieno kainų kritimo. Tai, kas kompensuota ar pažadėta kompensuoti – kompensacija už 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesius. Tačiau padėtis nepasikeitė ir šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Pieno gamintojų papildomos paramos klausimas atviras lieka ir šiemet, nes pajamos bus sumažėjusios, jeigu jas lyginsime su laikotarpiu iki embargo.
340,2 mln. eurų ES lėšų šiemet numatyta skirti iš 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programai finansuoti skirto krepšelio. Taip pat 84 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų bendrafinansavimui. Iš viso 424,2 mln. eurų. Tai yra 40 proc. bendro biudžeto išlaidų.
Tai lėšos ir išgyvenimui, ir investicijoms. Finansuojamų priemonių yra kelios dešimtys. Kiek jų bus nukreipta konkrečiai priemonei, dar tariamasi. Tikėtina, kad daugiausia jų bus nukreipta žemės ūkio valdoms modernizuoti, jauniesiems ūkininkams, ekologiniams ūkiams, ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose vietovėse, bendruomenėms.
Biudžeto asignavimai žemės ūkiui niekada nebuvo pakankami. 2016 m. jie nėra nei didžiausi, nei mažiausi. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad pajamų struktūroje parama atskiriems ūkiams siekia nuo 10 proc. iki 30–35 proc.

Parengė „ŪP“ korespondentė
Rasa PRASCEVIČIENĖ

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.