Smulkieji ūkininkai – spąstuose

Derlingą žemę priskirti pievoms gal ir nenaudinga, tačiau tokie suarti pakriaušiai irgi naudos niekam neatneš.

Karves išpardavę smulkieji ūkininkai šiemet suprato pakliuvę į Europos Sąjungos paramos teikėjų spąstus: daugiamečių pievų jie negali nei išnuomoti, nei išarti. Prekinės žemės ūkio gamybos nusprendę atsisakyti solidaus amžiaus gyventojai sako, kad žalinimo reikalavimai tapo nuosprendžiu kaimo žmonėms dirbti iki gyvos galvos.

Nėra karvės – nereikia ir šieno
Šakių r. Išdagų kaime gyvenanti ūkininkė Nijolė Urbšienė anksčiau laikė penkias karves, dabar turi tris, o rudenį planuoja pasilikti tik vieną. Kam, pasak ūkininkės, jai tos karvės, jei net pačios savęs neišsilaiko – „Sintautų pienas“ dabar po 12 ct už litrą temoka. Kai banda sumažės iki minimumo, 6 ha pievos, deklaruojamos kaip daugiametė, jai nebereikės. Ariamą žemę išdagiškė jau seniai išnuomojo, o štai pievų, pasak jos, niekam nereikia.
„Klausiau žemės ūkio skyriaus specialistų, ką man su ta pieva daryti, o jie juokiasi, sako, tu su ja jau apsiženijai. Paaiškino, kad jei suarčiau, pritaikytų sankcijas ir reikėtų vėl pasėti žolę. Ir sūnui negaliu savo ūkio perduoti, nes jis nėra žemės ūkio specialistas. Man atrodo, kad tokios taisyklės pažeidžia net Konstituciją, nes su savo turtu negaliu daryti ką noriu“, – „Ūkininko patarėjui“ skundėsi moteris.
N. Urbšienė sako, kad ši problema aktuali ne tik jai, nes karves laikė ir pievas deklaravo daug kaime gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Bet pieno kainoms nukritus žemiau proto ribos, dauguma nusprendė nebeūkininkauti „į minusą“ – juodmarges parduoda, o ganyklų atsisakyti negali.
„Jas nori nenori turi išlaikyti, šienauti, dar ir šieną išvežti. Gaunu 200 Eur pensiją, už kokius pinigus man reikės jas nušienauti ir kur tą šieną dėti – negirdėjau, kad pensininkai sausą žolę valgytų, nors per televizorių ir rodė, kad yra smėlį ryjančių. Ir išlygų pievas tvarkant seniems žmonėms jokių nėra. Kas tau jas darys, jei dabar tik seni ir laiko karves – nežinau nė vieno pieno ūkio, kurį tvarkytų jaunesni už penkiasdešimtmečius“, – pasakojo moteris.
Pasak išdagiškės, jei mūsų šalies derybininkai, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, taip neprotingai susiderėjo dėl žalinimo, ministerijos atstovai dabar turi ES klerkams išaiškinti, kad sąlygos pasikeitė, daug ūkių atsisako pieno gamybos, tad ir pievų jiems nereikia.
„Nežinau, verkti ar juoktis, bet mūsų krašte žmonės kalba, kad Europa mus taip į komunizmą veda – atsimenate, anksčiau sakydavo, kad komunizmas yra pasaulio jaunystė? Tai štai, dabar pensininkus verčia amžinai jaunais būti ir karves laikyti“, – juokavo moteris.

Europa – prieš klimato kaitą
ES dokumentuose nurodyta, kad daugiamečių pievų išlaikymo tikslas – sumažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką ir taip kovoti su klimato kaita.
Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas ir ganyklas įsigaliojo 2005 m., tačiau iki šiol į tai buvo žiūrėta laisviau. O šiemet visose ES valstybėse bene trečdalis tiesioginių išmokų dydžio priklausys nuo žalinimo reikalavimų vykdymo. Vienas šių reikalavimų – išlaikyti daugiametes pievas ir ganyklas.
Atspirties tašku tapo 2012 m. deklaruoti daugiamečiai plotai, kurie bus lyginami su 2015 m. deklaruotomis daugiametėmis pievomis ir ganyklomis. Jei paaiškės, kad šie plotai visoje Lietuvoje sumažėjo ne daugiau kaip 5 proc., tada niekam jokių problemų nekils, išmokos niekam nebus mažinamos. Bet jei nuo 2012 m. tokių plotų bus suarta daugiau kaip 5 proc., tada tiems, kurie suarė, teks juos atkurti.
Pernai dalis ūkininkų jau gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus atkurti anksčiau buvusius daugiamečių pievų plotus. Jiems nustatyta pareiga tą padaryti iki naujo pasėlių deklaravimo ir išlaikyti pievas ne mažiau kaip penkerius metus. Neatkūrus daugiametės pievos, bus mažinama žalinimo išmoka.
Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatytose taisyklėse nurodyta, kad daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimai nebus taikomi, jei daugiametės pievos pateks į plotus, kurių žemės ūkio paskirtis pakeista į namų valdos, komercinės ar visuomeninės paskirties žemę, apsodinami mišku arba deklaruojamos kaip sertifikuotas ekologinis ūkis. Taip pat tais atvejais, kai žemės plotai bus paimti valstybės nuosavybėn.

Derlinga žemė – didelis turtas
Šakių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad bent jau Išdagų krašte daugiamečių pievų išnuomoti neįmanoma – nėra stambių pieno ūkių, todėl ir ganyklų niekam nereikia. O štai norinčiųjų išsinuomoti ariamos žemės netrūksta.
„Dabar tokie įstatymai, o po metų gal bus visai kiti. Pernai pasėlių deklaravimo programoje buvo uždėtas ženkliukas, kad jei pieva deklaruojama šeštus metus iš eilės, ji pervedama į daugiametę. Baiminomės, kad mūsų ūkininkai jų per daug išars, bet po deklaravimo paaiškėjo, kad pievų turime su kaupu. Negaliu garsiai pasakyti ūkininkei, kad pievą išartų, bet manau, kad tą ji turi padaryti kuo greičiau. Gal Lietuva tiek pievų ir nesumažins, kad reikėtų jas iš naujo sėti“, – svarstė vedėja.
Pasak I. Žemaitienės, palikti derlingą, daugiau nei 50 balų įvertintą žemę dirvonuoti būtų didelė nesąmonė, todėl visiškai nekeista, kad žmogui dėl savo turto širdį skauda. „Mes tos problemos neišspręsime, galime pasakyti, tik kokie yra nustatyti reikalavimai, ir patarti pagal situaciją“, – tikina I. Žemaitienė.
Šakių r. sav. Žemės ūkio skyriaus vedėja patvirtino, kad maži ūkiai išparduoda karves – ir ne tik dėl sumažėjusių pieno kainų. Nedidelių ūkelių savininkus sunkiai prispaudė mokesčiai.
„Jei ūkio ekonominis dydis viršija 4 EDV, nesvarbu, ar jis 30 ha, ar 1000 ha, turi vienodai po 1200 Eur per metus sumokėti „Sodrai“. Nedideliems ūkiams tai nepakeliama našta“, – sakė vedėja.
I. Žemaitienė neslėpė, kad ir jai ašaros bėga, kai jauni, trisdešimt­mečiai ūkininkai ateina ir sako, kad išparduos karves ir išvažiuos uždarbiauti į Angliją, nes melždami 20 karvių su keturiais vaikais neišgyvena. Net ir labai norint tokiems ūkininkams savivaldybė negali padėti. „Bandom ieškoti išeičių, bet karvės nepaslėpsi, kad EDV sumažėtų“, – tikino Žemės ūkio skyriaus vedėja I. Žemaitienė.
Kai tokia padėtis, pasak jos, nereikia stebėtis, kad žmonėms pievos tampa nereikalingos.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.