„Sodros“ grindys – kąsnis iš vaiko burnos

Nuo sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo socialinio draudimo grindys – darbdaviai priversti mokėti „Sodrai“ ne mažiau kaip 125 Eur už kiekvieną darbuotoją, net jei jis dirba vos kelias valandas per savaitę ir gauna keliasdešimt eurų atlyginimo. Dėl tokio Socialinio draudimo įstatymo pakeitimo darbdaviui užkrauti mokesčiai gali net tris kartus viršyti žmogaus gaunamą atlyginimą. Pačios „Sodros“ duomenys rodo, jog minimalios mėnesinės algos – 400 eurų „ant popieriaus“ Lietuvoje negauna kone 200 tūkstančių gyventojų. Dalis jų jau netrukus gali visai netekti darbo.

Žlugdo nevyriausybines organizacijas
Skaudžiausiai Socialinio draudimo įstatymo pataisa palies provincijos rajonų centrus ir kaimo vietovėse veikiančias įstaigas, kur daugelis darbuotojų dirba puse ar dar mažesne dalimi etato.
Jurbarko krašto samariečių bendrijos vadovė Kristina Vančienė dar lapkričio mėnesį socialinės apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui aiškino, jog padidintos „Sodros“ įmokos sužlugdys nevyriausybinių organizacijų veiklą ir sumenkins jas žmonių akyse.
Tuomet išgirdo abejonę, ar tokį įstatymą pasirašys Prezidentė.
Penkiuose vaikų dienos centruose Jurbarko samariečiai įdarbino dešimt žmonių, iš jų septynis – ne visu etatu, nes vaikai į dienos centrus ateina tik po pamokų ir užtrunka vos kelias valandas. Projektus finansuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija leido nevyriausybinėms organizacijoms darbo užmokesčiui skirti 70 proc. projekto lėšų. Likęs finansavimas atitenka vaikų maitinimui.
„Neseniai susitikome su ministerijos atstovais, jie pripažino, kad mes nesame pajėgūs įgyvendinti socialinio draudimo grindis nustatančio įstatymo, todėl leido darbo užmokesčiui skirti 10 proc. daugiau projekto lėšų. Paaiškinau, kad tai reiškia, jog sunkiausiai gyvenančių šeimų vaikams iš burnos išplėšime dar vieną duonos kąsnį – ministerija vaikų dienos centrų finansavimo nedidina, o kitų pinigų mes neturime“, – ŪP sakė K. Vančienė.

Net kantriausieji nuleidžia rankas
Dienos centrą lankančio vaiko maitinimui skiriama 80 centų per dieną – išverdama arbatos, nuperkama bandelė ar sutepamas sumuštinis. Nors vaikai čia atbėga pavalgę mokykloje nemokamus pietus, pasak K. Vančienės, apie 15 val. jų pilveliai jau groja visais balsais – o alkaniems nesinori nei namų darbų ruošti, nei žaisti.
Pernai, pareikalavus sumokėti didesnius mokesčius už terminuotai įdarbintus darbuotojus, Jurbarko krašto samariečių bendrijai papildomai prireikė 1,1 tūkst. Eur. Kiek kainuos „Sodros“ grindys, dar neaišku, tačiau per metus tik­rai susidarys keli tūkstančiai eurų. Bendrija, jau du dešimtmečius išlaikanti Jurbarko labdaros valgyklą, gamindama pigius pietus, miestiečiams dalį lėšų užsidirba ir pati, tačiau kasmet didinama mokesčių našta net pačius kantriausius verčia nuleisti rankas.
„Valstybė gražiai kalba apie nevyriausybinių organizacijų reikšmę ir pigiau atliekamas paslaugas, tačiau daro viską, kad nevyriausybinės organizacijos neišgyventų. Mokame tiek pat mokesčių, kiek didieji darbdaviai. Keista, skaudu ir graudu, kad dabar juos mokėsime alkaniausių vaikų sąskaita“, – piktinosi Jurbarko krašto samariečių bendrijos vadovė.

Biudžetininkai šokiruoti
Dauguma Jurbarko socialinių paslaugų centro lankomosios priežiūros darbuotojų dirba po kelias valandas per savaitę. Jų klientai, neįgalūs ir vieniši senoliai, dažniausiai gyvena atokiuose kaimuose, patys moka už paslaugas, todėl socialinių darbuotojų padėjėjų darbo krūvis priklauso nuo jų pageidavimų. Tik maža dalis pagalbininkų dirba visu etatu.
„Mums tas įstatymas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kol kas bijome net galvoti, iš kur reikės gauti papildomų lėšų, nes negalime palikti žmonių be socia­linės pagalbos paslaugų. Esame biudžetininkai, kiek mums skiriama finansavimo, tiek turime, patys užsidirbame tik mažą dalį. Labai tikiuosi, kad valdžia atsikvošės – juk turėtų būti kažkoks sprendimas“, – svarstė viešosios įstaigos buhalterė Viktorija Aranauskienė.
Jurbarko savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė neslepia, kad „Sodros“ grindis nustatanti įstatymo pataisa aktuali beveik visoms be išimties biudžetinėms įstaigoms. Seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai, žemės ūkio specialistai, ūkvedžiai, sargai, kultūros darbuotojai, mokyklų sekretorės, net mokytojai dažnai dirba ne visu krūviu.
„Tikrojo problemos masto dar net nežinome, kol kas tik renkame informaciją. Sunku pasakyti, ką darysime, bet biudžete papildomų lėšų „Sodros“ įmokoms vargu ar turėsime. Tvirtindama savivaldybių biudžetų rodiklius, valstybė papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui padidinti nenumatė, todėl manau, jog vienintelė išeitis – struktūrinė pertvarka. Tai reiškia, kad dalies darbuotojų – valytojų, kiemsargių, sargų ir kitų pagalbininkų – turėtume atsisakyti, o jų darbui atlikti pirktume paslaugą“, – ŪP sakė Jurbarko savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja.
A. Stoškienės nuomone, „Sodros“ įmokų padidinimas už tuos žmones, kurie dirba ne visą darbo dieną, įstaigų vadovus privers apsispręsti, ar konkretus darbuotojas tikrai reikalingas. Jau dabar mokyklų direktoriai svarsto, kad vieno iš trijų 2,25 etato iki šiol pasidalijusių kiemsargių paslaugų reikės atsisakyti.
„Manau, kad bus blogai. Taip, žmonės uždirbo nedaug, bet ir tie keli šimtai eurų, kaime gyvenant, buvo didelė paspirtis jų šeimoms“, – mano Jurbarko savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja.

Norai buvo geri
„Sodros“ puslapyje internete aiškinama, jog šis sprendimas leis net ir mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams sukaupti darbo stažą ir gauti visas socialines garantijas. Šie pokyčiai palies apie 150 tūkstančių darbuotojų – maždaug 14 procentų visų dirbančiųjų Lietuvoje. Tų žmonių pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nesiekia minimalios algos.
Išimtys taikomos tik darbuotojams iki 24-erių metų, pensininkams ir prarasto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bei dirbantiems daugiau nei pas vieną darbdavį. Kiek anksčiau „Sodros“ vadovai gyrėsi, jog šiemet į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą surinks 70 mln. Eur
įmokų daugiau nei praėjusiais metais. Akivaizdu, kad nemažai milijonų turėtų būti atseikėta už tuos žmones, kurie dėl įvairiausių priežasčių negauna darbo visu krūviu arba negali dirbti visą dieną. Bet ar buvo pagalvota apie tai, kad jie gali netekti ir to menko darbelio, kurį turi?
„Sodros“ taikomas grindis kritikuojantys darbo teisės specia­listai įsitikinę, kad toks valstybės sprendimas mažina lankstumą rinkoje: ne viso darbo laiko sutartys pasidarys mažiau patrauklios, kadangi jos pabrangs, lyginant su viso darbo laiko sutartimis.
Verslininkai sprendimą įvesti „Sodros“ grindis vadina mokestinės naštos didinimu. Ypač skaudžiai jis atsilieps kaimiškuose rajonuose, kaip Jurbarkas, kur nedarbo lygis ir taip dvigubai didesnis nei vidutinis.

Prieš politinius sprendimus nepakovosi
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus tvirtina, jog kartu su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba ne kartą įrodinėjo įstatymo pataisą rengusiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams, kad „Sodros“ mokesčių grindys verslui bus peilis po kaklu, tačiau išgirdo tik tiek, kad tai politinis sprendimas.
„Seimas turėtų priiminėti valstybei, o ne kuriai nors politinei partijai naudingus sprendimus. Akivaizdu, kad šis įstatymas valstybei nieko gero neduos, nes bus žalingas ir ekonomikai, ir žmonėms – dauguma verslininkų bus priversti atleisti ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus. Tokių yra daugelyje bendrovių. Žmonės patys renkasi, kaip jiems dirbti – vieni derina darbą su vaikų priežiūra, kiti dirba tiek, kiek leidžia jų sveikata, o verslininkai visada skaičiuoja, ar žmogus užsidirba sau atlyginimą ir mokesčius. Jei neužsidirba pats, jam turi uždirbti kiti, todėl laikyti tokius darbuotojus būtų nesąžininga kitų, daugiau dirbančių žmonių atžvilgiu. Todėl Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba šią įstatymo pataisą vertina vienareikšmiškai neigiamai, nes tai yra mokesčių naštos didinimas“, – ŪP sakė G. Stoškus.
Bet prieš politinius sprendimus, pasak Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininko, nepakovosi – belieka prie jų prisitaikyti ir patiems žiūrėti kaip, išlikti.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė