Sodybų tuštėjimo metas: vagys nesnaudžia

Pirmasis sniegas dar neiškrito, bet žmonės jau baigia nukasti daržo gėrybes ir apleidžia savo kaimo sodybas, vasarnamius bei sodo namelius žiemos sezonui. Sodybos – puiki erdvė poilsiui šiltuoju metų laiku, kuri kitiems tampa ir gyvenamuoju namu. Tačiau retas rimtai pasirūpina jų saugumu, o vertėtų – didžiausia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje išmokėta sodyboje patirta žala siekia net 860 000 litų. Draudikai pateikia 5 svarbiausius patarimus, kaip neapleisti savo vasaros namų ir apsaugoti juos nuo vagysčių, gaisrų ar kitų nelaimių. Sutvarkykite sodybos aplinką Sodo namelis ar sodyba gali tapti ne tik puikiu taikiniu vagims, bet ir pastoge ieškantiems laikinų namų arba gali būti nusiaubtas chuliganų. Dažniausiai tokias kompanijas traukia apleisti ir nesutvarkyti vasarnamiai su sutriušusiais langais, durimis, kurių sklype mėtosi šiukšlės arba nesugrėbti lapai. Tokia aplinka automatiškai siunčia žinutę, jog šeimininkai į sodybą užsuka retai, jos neprižiūri ir tikriausiai nepastebės, jog joje kažkas lankosi, o tuo labiau neiškvies policijos. Atminkite, kuo gražesnė ir labiau išpuoselėta bus sodyba, tuo mažiau galimybių, kad ja sugalvos pasinaudoti kiti asmenys. Draudimo bendrovės taip pat laikosi tų pačių kriterijų: nedraudžia sodybų, kurios yra neprižiūrimos ir apleistos. Įtaisykite automatines lempas arba signalizaciją   „Dar viena gudrybė, kuri padės atbaidyti ne tik chuliganus ar vietos ieškančius paauglius, bet ir vagis, yra automatinės lempos. Tai žibintai, kurie įsijungia nuo judesio ir sudaro iliuziją, jog namelyje kažkas gyvena arba bent jau saugo jį. Jei lėšų namelio apsaugai galite skirti daugiau, būtinai įtaisykite ir signalizaciją. Jei ne sujungtą su saugos tarnyba, bent tokią, kuri išgąsdintų įsilaužėlius. Šiandien jau galima įsigyti ir prietaisų, fotografuojančių vietovę pagal judesį ir siunčiančių informaciją į mobilų telefoną. Taip pat galimas garsinis signalas, sureaguojantis į judesį patalpoje, kuris atbaido vagis“, – pataria Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius. Geriausias sargas – kaimynas Kitas triukas, kuriuo galima pasinaudoti žiemos sezonu negyvenant sodyboje, yra kaimynai. Pasak draudimo specialisto, saugi kaimynystė, kai šalia gyvenantys žmonės prižiūri vieni kitų namus, svarbus faktorius net ir draudžiant sodybas. „Ne nuolat gyvenamus pastatus, pavyzdžiui, vasarnamius ir pirtis taip pat galima bei rekomenduotina apdrausti. Tačiau, atsižvelgiant į šių objektų didesnę riziką, keliamos tam tikros statinių priežiūros ir saugumo sąlygos. Pavyzdžiui, sodybą, aplink kurią nėra daugiau gyvenamųjų namų, apdrausti brangiau ir sunkiau, tad palaikyti gerus santykius su kaimynais tikrai būtina“, – teigia T. Nenartavičius.   Planas B „Kai kalbame apie vasarnamius, visada reikia prisiminti, kad didžiąją metų dalį jie būna neapgyvendinti. Kad ir kiek saugumo priemonių naudosite, tai visada bus lengvesnis taikinys vagims, o bet kokia žala dėl techninės nelaimės bus didesnė, nes užtruks laiko ją aptikti. Namuose trūkus vamzdžiui – į specialistus kreipiamasi iškart, tačiau sodyboje užlieto rūsio galima nepamatyti ir kelis mėnesius, nes jame paprasčiau nesilankoma“, – T. Nenartavičius. Nors sodybas apdrausti yra sunkiau nei gyvenamąjį namą, atitikus tam tikrus kriterijus, draudimą galima įsigyti puikiomis sąlygomis, kurios dažniausiai priklauso nuo namelio paskirties bei, kiek laiko per metus jame gyvenama. Sodyba turi būti draudžiama toje pačioje įmonėje, kurioje draudėte ir savo namą ar butą. Didžiausi priešai   Daugiausiai kliūčių norint apdrausti sodo ar vasaros namelį gali turėti nuošalių vienkiemių savininkai. Kuo toliau nuo miestelio ar gyvenvietės yra pastatas, tuo sunkiau jis bus apdraudžiamas. Jei sodyba yra žemesnėje vietoje, tai taip pat gali tapti kliūtimi norint ją apdrausti dėl potvynių ir liūčių grėsmės. „Net jei sodyba apdrausta, negalima provokuoti vagių, nes kartais smulkūs vagišiai ar chuliganai braunasi tiesiog iš smalsumo. Visada reikia imtis pirminių saugumo priemonių: „ant akių“ nepalikti dviračių, žoliapjovių ir kitų brangių daiktų, užrakinėti pašiūres ir sandėliukus, užsitverti tvoras, uždaryti vartus, įvesti signalizaciją“, – pataria T. Nenartavičius. Per metus „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksuoja apie porą šimtų incidentų sodybose, kurių vidutinė žala būna apie 2 tūkst. litų.