Sostinei teko, miestams teko, o kaimui neliko!

Kaip sostinė nenoriai skiria lėšų šalies periferijai, taip ir rajonų centrai iš rankų lengvai neišleidžia to, kas nubyra iš sostinės. Pagal šią patogią lėšų skirstymo schemą kaimams tenka džiaugtis vien trupiniais. Vyriausybės patvirtintame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo apraše nurodyta, kad savivaldybėms pusė sumos skiriama pagal gyventojų skaičių, kita pusė – pagal vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgį. Atrodytų, pagal panašų principą lėšos turėtų pasiskirstyti ir savivaldybių viduje. Tačiau savivaldybės dažniausiai susigalvoja savas skirstymo schemas arba rekomendacijų laikosi formaliai, o galų gale lėšos išdalijamos pagal rajonų tarybose pakeltų rankų principą.

Surikiavo prioritetus Kretingos rajone šios lėšos skirstomos pagal pastaraisiais metais nusistovėjusią tvarką, pagal kurią atrodo, kad kaimiškosios seniūnijos dėmesio nestokoja. Beveik pusė gaunamų lėšų ir išdalijama atsižvelgiant į gyventojų skaičių bei vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgį. Rajone, kurio miestų ir kaimų gyventojų yra beveik po lygiai, o kaimuose kelių – apie 10 kartų daugiau, 35 proc. lėšų kaimams ir 13 proc. Kretingos bei Salantų miestams yra puiku, ar ne? Kitas klausimas, kur nukeliauja likę 52 proc., kurie naudojami kapitalo investicijoms ir paskirstomi pagal prioritetų sąrašą. Neseniai priimtame šio rajono tarybos sprendime išvardyta, kokiems objektams rajone bus skirta daugiau kaip pusė kelių priežiūrai ir plėtrai numatytų gauti lėšų. Deklaruojama, kad tai objektai ir kaime, ir mieste. Kaip yra iš tikrųjų? Prioritetų sąrašo aukščiausiose pozicijose puikuojasi keturi konkretūs objektai Kretingos mieste. Po to – Vilties gatvė Padvarių kaime, čia įsikūrę respublikinio pavaldumo socialinės globos namai, į kuriuos atvyksta ir aplinkinių rajonų gyventojų. Toliau vėl objektas Kretingoje, dar vienas ties Kretingos miesto ir Kretingos kaimiškosios seniūnijos riba, o po to – šeši Kretingos miesto objektai. Pačioje sąrašo pabaigoje įsitaisė dvi Žaliosios gatvės – viena Rubulių kaime, kita – Jokūbavo. Kai kas sako, kad šiems objektams lėšų tikrai nebeliks, bet dėl šventos ramybės įrašė.

Kaimai nėra nuskriausti? Eismo saugumo komisijai vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad prioritetų sąraše numatyti tikrai ne vien Kretingos miesto objektai, bet ir kaimo. Kokie – mes jau minėjome. Paklaustas, pagal ką renkamasi rekonstruoti senus ar statyti naujus objektus, P. Černeckis išvardijo keletą šaltinių. „Sudaryta komisija vadovaujasi teisės aktais, tarp kurių – rajono tarybos patvirtinta vietinės reikšmės kelių plėtros programa ketverių metų laikotarpiui, strateginės veiklos planas. Siūlant objektus pirmenybė teikiama svarbioms, atskirus kvartalus jungiančioms gatvėms, kuriose vyksta intensyvesnis judėjimas. Tokių gatvių rekonstrukcija arba naujų tiesimas vadinami kapitalo investicijomis“, – paaiškino direktoriaus pavaduotojas. Paklaustas, ar realu, kad lėšų pakaks ir visiems keturiems kaimo objektams, P. Černeckis sakė negalintis prognozuoti, nes visiškai neaišku, kiek lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos kitiems metams bus skirta. Tačiau valdininkas pažymėjo, kad kai kurių gatvių būklė Kretingos mieste prastesnė už kaimuose esančių. „Ne viskas atitenka miestui, rajono tarybos susirinkime buvo svarstyta, kad kiekvienais metais iš mūsų aptariamų lėšų būtų finansuojamas ir vienas ar du objektai kaime. Aišku, negalima sakyti, kad kaimuose viskas gerai, visi nori asfalto, bet tam neužtenka pinigų. O kad mieste kartais sunkiau išvažiuoti nei kaime, labai dažnas atvejis“, – sakė P. Černeckis.

Rekonstruoja iš tų pačių Kaip kaimai išgyvena praktiškai iš trečdalio visų rajono kelių reikmėms skiriamų lėšų? Kiekvienais metais seniūnai su seniūnaičiais sudarinėja savo seniūnijų prioritetus, stengdamiesi, kad tai, kas lieka po kelių žvyravimo, lyginimo ir sniego valymo, dar būtų galima panaudoti ir vienam kitam svaresniam, išliekamosios reikšmės turinčiam darbui. Antai Imbarės seniūnas Antanas Turauskis patikino, kad kai ką padaryti galima ir iš jiems skiriamų varganų lėšų. „Iš to, ką mums skiria, lyginame žvyrkelius, valome sniegą, užtaisome duobes, o jei pavyksta – dar ir asfaltuojame. Didesnių ar mažesnių asfaltavimo darbų pavyksta atlikti kasmet. Žinoma, tai nėra naujos gatvės ar kelio tiesimas, paprastai asfalto dangą uždedame ant kažkada buvusio, tačiau labai ištrupėjusio asfalto, ant jo liekanų. Pradžioje yra užtaisomos duobės, paskui deda išlyginamąjį sluoksnį ir šiurkština. Trejus metus iš eilės taip darome, kai nebematome prasmės duobių taisyti. Sutvarkėme Mokyklos gatvę Juodupėnuose, Bargalio gatvę Leliūnuose, Klevų gatvę Erlėnuose, o šiemet dar vieną 700 metrų gatvę. Atrodo lyg paklotas naujas asfaltas, net vamzdynų šulinius pakėlė“, – nuveiktus darbus vardijo seniūnas. Paklaustas, ar kaimai nesijaučia nuskriausti, gaudami tik 35 proc. visų lėšų, o į prioritetų sąrašą beveik nepatekdami, A. Turauskis ironizavo, kad tuose prioritetų svarstymuose vien tik turgus. „Buvo šiemet diskusijų, atvirai pasakius, turgus, didžiosios dalies seniūnijų tas sprendimas visiškai neliečia. Tačiau yra lyg ir pažadėta, kad kiekvienais metais kuriai nors iš devynių seniūnijų bent vienas projektas bus patvirtintas. Vadinasi, mums reikės laukti devynerius metus. Tačiau jei pažiūrėsime realiai, keliai mūsų pagrindinėse gyvenvietėse yra gana neblogai sutvarkyti, o kai pervažiuoji Kretingos miestą, kai kuriose ir dantys gali išbyrėti. Žinoma, kiekvienas seniūnas norėtų daugiau, tačiau kai viskas priklauso nuo turimų pinigų kiekio, reikia stengtis išlaikyti tai, ką turime, o ne apie naujus objektus svajoti“, – sakė Imbarės seniūnas A. Turauskis.

Nuogi faktai To, kas papasakota, kontekste įdomiai atrodys sausa statistika. Kretingos rajone, šių metų duomenimis, gyvena 38,6 tūkst. gyventojų, iš jų Kretingos mieste – 17,8 tūkst. Tai gerokai mažiau nei pusė rajono gyventojų, tikrai ne „per 22 tūkst. gyventojų“, kaip puikuojamasi savivaldybės interneto puslapyje (dešimties metų senumo duomenys). Kretingos mieste yra 87 km gatvių, o kelių visame rajone – 920 km. Vien Darbėnų seniūnijoje tokių kelių yra 180 km. Visus juos lyginti, valyti sniegą, lopyti duobes kaimiškosios seniūnijos turi iš jiems skiriamų 35 proc. lėšų. Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros 2015–2018 metų programoje numatyta skirti lėšų 23 objektams Kretingoje, 24 objektams kaimo vietovėse. Į kitų metų kapitalo investicijų prioritetų sąrašą įtraukti atitinkamai 11 ir 4 objektai, du iš pastarųjų į „traukinį“ greičiausiai nepateks.

Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas