Specializuota mėsinių paroda: formatas europietiškas, svetingumas – lietuviškas (nuotraukų galerija)

Vakar baigėsi Anykščių r., Bliuvonių k., ūkio „Vaja farm“ erdvėje, dvi dienas vykusi specializuota mėsinių veislių galvijų paroda, kurią organizavo Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA). Tad šiandien jau galima reziumuoti, kad šis renginys ne tik įvyko, bet ir iš tiesų pavyko. Mat jis dar kartą patvirtino, kokia didžiule jėga gali prasiveržti pačių ūkininkų iniciatyva organizuoti tokį renginį, kokio ir norėta – europietišką, turiningą ir kartu lietuviškai šiltą bei kolegiškai neformalų.

Sveiki atvykę į Puntuko ūkį!
LMGAGA prezidentė Laura Mišeikienė parodos dalyvius, svečius ir lankytojus sveikino tapusius Lietuvai istorinio įvykio – pirmą kartą šalyje vykstančios specializuotos mėsinių veislių galvijų parodos – liudininkais. Tai, anot jos, akivaizdus įrodymas, kad jauna mėsinės galvijininkystės šaka subrendo ir įžengė į naują savo raidos etapą.
LMGAGA prezidentė kvietė visus apžiūrėti demonstruojamus geriausius skirtingų veislių gyvulius, betarpiškai pabendrauti bei pasikonsultuoti su jų augintojais.
Ji kvietė dalyvauti ir tarptautinėje konferencijoje, ir seminaruose mėsinės galvijininkystės šakai aktualiomis temomis, stebėti naudingus praktinius mokymus, klausytis mokslo naujovių, dalytis sukaupta ūkininkavimo patirtimi bei drauge ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.
„Ūkininko patarėjo“ kalbintos L. Mišeikienė ir LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė pasakojo, kad mintį organizuoti tokio formato renginį LMGAGA taryba brandino trejus metus – nuo tada, kai grupė šios asociacijos narių apsilankė mėsinės galvijininkystės parodoje Šveicarijoje. „Mūsų organizacijoje taip pat yra daug jaunų, iniciatyvių žmonių, kurie nori bendros veiklos, turi gerų idėjų. Tad pagalvojome, kad atėjo laikas jas įgyvendinti“, – su šypsena kalbėjo moterys, ypač dėkodamos renginiui organizuoti savo ūkio vartus atkėlusiam „Vaja farm“ šeimininkui Vygantui Šližiui.
Parodai įspūdingesnę erdvę, kurios „dekoracijas“ sukūrė pati Anykščių regioninio parko gamta, iš tiesų sunkiai bebūtų galima įsivaizduoti. Tačiau žvalgantis buvo akivaizdu ir tai, kad ko nepadarė gamta, savo rankomis sumaniai pridėjo patys šeimininkai, tarsi dar kartą patvirtindami taisyklę, kad žmogaus išmonei ribų tikrai nėra ir kad net tokie kasdienės ūkininko veiklos atributai kaip šienainio ritinys ar presuotų šiaudų spudulas gali įgyti visiškai naują paskirtį – tapti dekoracija, kėde ar jauniausiems parodos lankytojams skirta žaidimų aikštele.
Tačiau pats V. Šližys, tardamas žodį parodos atidarymo ceremonijoje, sau asmeniškai prisiimti nuopelnų nebuvo linkęs. Anot jo, visa renginiui sukurta infrastruktūra – komandos darbo rezultatas.
Šeimininkas pasakojo, kad ūkis „Vaja farm“ įkurtas ne atsitiktinėje vietoje, bet jo gimtajame Bliuvonių kaime, literatūros klasiko apdainuotojo Anykščių šilelio, kuriame stūkso ir Puntuko akmuo, apylinkėje. „Šią vietovę ledynmetis suformavo itin charakteringai, paversdamas ją idealia vieta mėsinei galvijininkystei. Todėl ją ir vystome. Startavome vienu kartu įsigydami 180 žindenių ir 7 bulius. Bet iš tiesų ūkio kūrimas prasidėjo nuo pažinties su LMGAGA bičiuliu bei konsultantu iš Vokietijos, Baltijos šalių regione gerai žinomu mėsinių galvijų augintoju Ernstu Frydrichu Baumeriu. Iš jo įsigytą pirmąjį bulių simboliškai pavadinome Puntuko vardu. Tad sveiki atvykę į Puntuko ūkį!“ – kalbėjo V. Šližys, kviesdamas kolegas ne tik šventiškai nusiteikti, bet ir aktyviai dalyvauti diskusijoje apie spartesnius verslo bendradarbiavimo ir kooperacijos žingsnius.
V. Šližio mintis apie šalies mėsinės galvijininkystės šakos rezultatus bei perspektyvas papildė ir sveikinimo žodžius paro­dos organizatoriams bei dalyviams tarę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Anykščių r. meras Kęstutis Tubis, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, Ministro Pirmininko patarėja Auksė Kontrimienė, Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Darius Žiogelis ir ypač gausiais aplodismentais minios sutiktas Lietuvos mėsinės galvijininkystės „krikštatėviu“ tituluojamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) prof. emeritas Česlovas Jukna, pasidžiaugęs, kad kelias iki tokio masto renginio eitas daugiau nei 20 metų, tačiau jis sėkmingai įveiktas.

Galvijai ganykloje – mokslas daržinėje
Profesoriaus mintims antrino ir „Ūkininko patarėjo“ kalbintas mėsinių veislių galvijų eksterjero vertintojas Andrius Turskis – šalyje žinomas gyvulininkystės specialistas, kurio pastangomis į Lietuvą ir buvo įvežti pirmieji aubrakų veislės mėsiniai galvijai. „Išties šiandien smagu matyti tokio aukšto lygio renginį. Ypač džiugina, kad jis vyksta ūkininko ūkyje. Ir, sakytum, ypatingos infrastruktūros tam neprireikė – panaudotos tos pačios ganyklos, medinės daržinės, transformuojamieji gardai“, – vardijo A. Turskis, trumpam skambiu „Mokslo šilelio“ vardu pervadintoje vienoje „Vaja farm“ daržinių skaitęs pranešimą „Kaip teisingai pasirinkti mėsinį galviją“.
O iš viso „Mokslo šilelyje“ vykusios tarptautinės konferencijos ir seminarų metu buvo perskaityta keliolika pranešimų. Tarp jų – Vokietijos Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos gyvulininkystės instituto tyrimų centro mokslininko dr. Jorgo Martino pranešimas apie karvių žindenių laikymo ir galvijų penėjimo specifiką, atsižvelgiant į vietovės sąlygas, Šveicarijos bendrovės „Vianco“ savininko, mėsinės galvijininkystės specialisto Ivo Wegmano ir UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus pranešimas apie Tyrolio pilkųjų ir kitų veislių žindenių sėklinimą dirbtiniu būdu, parenkant tinkamiausią reproduktoriaus spermą, LSMU VA Gyvulininkystės fakulteto dekano dr. Rolando Stankevičiaus pranešimas „Kokybiškai paruoštų žolinių pašarų įtaka galvijų produktyvumui“.
Tarptautinės konferencijos bei seminarų metu naujų žinių sėmėsi ne tik renginyje dalyvavę mūsų šalies mėsinių galvijų augintojai, bet ir jų kolegos iš giminingų Latvijos, Estijos mėsinių galvijų augintojų asociacijų ir Lenkijos Palenkės vaivadijos Baltstogės žemės ūkio rūmų.

Parodos šerdis – veislininkystė
„Mokslo šilelyje“ kalbėjęs Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) viršininko pavaduotojas Marius Tendzegolskis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 20 tūkst. mėsinių galvijų augintojų, kurie laiko 30 tūkst. grynaveislių mėsinių, per 6 tūkst. mėsinių veislių mišrūnų ir beveik 140 tūkst. pieninių ir mėsinių veislių mišrūnų. Tačiau kol kas mažiau nei 400 augintojų tėra LMGAGA nariai. O tai reiškia, kad tik šiuose ūkiuose dirbama pagal asociacijos, t.y. valstybės pripažintos veislininkystės institucijos, patvirtintą selekcijos programą. Todėl M. Tendzegolskis linkėjo, kad parodos dalyvių, atvežusių pademonstruoti bene visų Lietuvoje laikomų mėsinių veislių galvijų geriausius egzempliorius, pavyzdys „užkrėstų“ ir tuos augintojus, kurie iki šiol nedalyvavo LMGAGA veikloje.|Tuo, kad veislininkystė yra mėsinės gyvulininkystės sėkmės pagrindas, neabejojo ir „Ūkininko patarėjo“ kalbintas prof. Č. Jukna, pastebėjęs, kad iš mažiau patyrusių augintojų jam tenka girdėti nuomonę, esą jie augina gyvulius mėsai, todėl veislininkystės veikla jiems nereikalinga. „Tai rodo, kad žmonės nesigilina į svarbius gyvulių auginimo technologijos elementus ir nežino, kokią įtaką jie turi gamybos pelningumui. Iš tiesų gaminant gyvūninę produkciją gamybos rentabilumas priklauso ne vien nuo pigios infrastruktūros, pašarų, pigios darbo jėgos, produkcijos supirkimo kainų, bet ir nuo gyvulių genetinio potencialo. Ilgiau auginant gyvulius ir nevykdant jokios atrankos bei parankos, tikėtis, kad gamyba bus pelninga, būtų naivu“, – neabejodamas teigė Č. Jukna.
Tikėtina, kad į pirmąją specia­lizuotą mėsinių galvijų parodą ir buvo susirinkę tie, kuriems Č. Juknos įžvalgos nėra tušti žodžiai. Nes tikra renginio šerdimi buvo tapęs maniežas, kuriame vyko parodomasis galvijų vertinimas. Iš Vokietijos atvykę ekspertai Jorgo Martin ir Clemens Braschos bei lietuvis vertintojas Alvydas Pečiulaitis išsamiai komentavo, kaip konkretus galvijas atitinka savo veislės tipą, kokios jo raumenyno bei skeleto savybės.
Pirmosios specializuotos mėsinių galvijų parodos nugalėtojais specialistų komisija išrinko tris gyvulius: Audriaus Stačkūno išaugintą 19 mėn. amžiaus limuzinų veislės bulių ir Ričardo Kvekšo išaugintą tokio paties amžiaus aubrakų veislės bulių, o tarp moteriškos lyties eksponatų perspektyviausia pripažinta Jurgitos Stumbrienės auginama 9 mėn. amžiaus limuzinų veislės telyčaitė.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

1

Specializuotos mėsinių galvijų parodos epicentras – parodomasis galvijų vertinimas.

2

Angliškos šorthornų veislės žindenė ir telyčia iš šilališkio Rimanto Rimkaus ūkio.

3

Rokiškietės Jurgitos Stumbrienės auginamos limuzinės telyčaitės.

4

Naujausios Lietuvoje kianų veislės telyčaitės „italės“ Ella ir Ezza iš Dariaus Šepkaus ūkio.

5

Lazdijų r. ūkininko Algirdo Salyklio auginami galovėjai – dažni veislininkystės parodų eksponatai.

6

Molėtiškio Pauliaus Marcinkevičiaus simentalas Ozis – šiųmetės Algirdiškio parodos absoliutus nugalėtojas.

7

Neseniai į Lietuvą įvežtų Tyrolio pilkųjų veislės galvijų palikuonės jau atvestos ūkininko Nikolajaus Dubnikovo ūkyje.

8

Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei ekspoziciją komentuoja „Vaja farm“ šeimininkas Vygantas Šližys.

9

LMGAGA prezidentės Lauros Mišeikienės teigimu, surengta specializuota mėsinių galvijų paroda – akivaizdus įrodymas, kad jauna mėsinės galvijininkystės šaka mūsų šalyje subrendo ir įžengė į naują savo raidos etapą.

10

Vokietijos Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos gyvulininkystės instituto tyrimų centro mokslininkas dr. Jorgo Martin skaitė mūsų augintojams aktualų pranešimą apie karvių žindenių laikymo ir galvijų penėjimo specifiką, atsižvelgiant į vietovės sąlygas.

11

Lazdijų r. ūkininkas Remigijus Urbonavičius į parodą atgabeno sunkiausią eksponatą – 1400 kg sveriantį angusą – reproduktorių Hedebą.

12

Įspūdingą reproduktorių aubraką Notą į parodą atvežęs plungiškis ūkininkas Virginijus Brezgys žemaitiškai dėstė, kad ir augintojas, ir jo gyvulys visuomenei turi būti matomi.

13

LSMU VA studentai Edvardas Velyčka, Justinas Šeikis ir Martynas Girskis neslėpė, kad būsimiesiems gyvulininkystės technologams renginys išties vertas dėmesio.

14

LMGAGA direktorės Vilmos Živatkauskienės ir prof. Česlovo Juknos nuomonės sutapo: veislininkystės grandį stiprinti būtina.

15

VGVPT viršininko pavaduotojas Marius Tendzegolskis linkėjo, kad parodos dalyvių pavyzdys „užkrėstų“ ir tuos augintojus, kurie iki šiol LMGAGA veikloje nedalyvavo.

16

Šveicarijos bendrovės „Vianco“ savininkas Ivo Wegman skaitė pranešimą apie Tyrolio pilkųjų ir kitų veislių žindenių sėklinimą dirbtiniu būdu, parenkant tinkamiausią reproduktoriaus spermą.

17

Parodos dalyviai dvi dienas sėmėsi naujų žinių mėsinės galvijininkystės šakai aktualiomis temomis.

18

100 angusų veislės „galvų“ Radviliškio r. auginantys Alvita ir Robertas Valaičiai į parodą pasižvalgyti atvyko su visa šeima.

19

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis su kolegomis iš Lenkijos – Palenkės vaivadijos Baltstogės žemės ūkio rūmų.

20

Lietuvos gamtos fondo komunikacijos specia­listė Julija Petrošiūtė aiškino, kas nutinka Baltijos jūros vandeniui, kuomet neatsakingai tręšiami laukai arba netinkamai kaupiamas galvijų mėšlas.

21

Šiemet paramą jaunojo ūkininko ūkiui įkurti gavęs 20-metis Adomas Lekavičius Šakių r. „startavo“ kaip mėsinių augintojas. Į parodą jis atvežė parodyti dvi šarolė veislės telyčias ir bulių.

22

Galvijų ekspozicijai ypatingos infrastruktūros neprireikė.

23

Manieže – laimei, taikiai nusiteikęs sunkiasvoris aubrakas. Beje, prasidėjus galvijų vertinimui, arčiau prie ringo privažiavo ir greitosios medicinos pagalbos automobilis.

24

Parodomasis bandos (šiuo atveju avių) valdymas pasitelkiant dresuotą borderkolių veislės šunį.

25

Verslininkas iš Turkijos Erdal Saylik teigė ieškantis pirkti 15 tūkstančių lietuviškų galvijų.

26

Renginio metu buvo demonstruojama moderni pašarų ruošimo technika.

27

Žinomas virtuvės šefas italas Gian Luca Demarco teigė Lietuvoje tebepasigendantis vietinės kokybiškos galvijienos.

28

Mažųjų lankytojų džiaugsmui, parodoje „pūškavo“ šienainio ritinių traukinys.

29

Ir kokia gi būtų mėsinių galvijų augintojų šventė be tikro galvijienos kepsnio?