„Sprendimų rate“ jau sukasi ir gyvūnai

LVPAA vadovė Giedrė Mazienė rodo dekoratyvinę šilkaplunksnę vištelę.

Iki šiol Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) rengiamose kasmetėse rudens parodose „Sprendimų ratas“ dominavo miškų ūkio, medžioklės ir aplinkos tematika. Šiemet parodų plotas gerokai padidėjo. „Sprendimų rato 2015“ išvakarėse ASU teritorijoje duris atvėrė dar du didžiuliai paviljonai. Viename jų pirmą kartą įrengta gyvulininkystės ekspozicija. Pasak ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus doc. Virginijaus Venskutonio, šiųmetė gyvulininkystės paroda – pirmas nedrąsus patyrusių žemės ūkio parodų organizatorių žingsnis.

Seniai brandintai idėjai duotas startas
Sumanymas rengti ir gyvūnų parodas seniai kirbėjo ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko darbuotojų galvose. Tačiau vis nesiryžta. Abejonių tokios parodos sėkme kėlė kasmetės veislinių gyvūnų parodos Algirdiškyje, UAB „Panevėžio veislininkystė“ parodų bazėje. Ten 2011 m. pirmą kartą buvo surengtas ir galvijų aukcionas.
Be to, prieš keletą metų rengti kasmetes gyvulininkystės parodas buvo pasišovusi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija (LVA) savo praktinio mokymo ir bandymų centre. LVA ir centro vadovų planuose buvo numatyta pastatyti veislinių gyvulių aukciono centrą, kuriame būtų rengiamos ir parodos, ir aukcionai bei kiti renginiai. Tačiau negirdėti, ar bandoma šiuos sumanymus realizuoti.
„Gyvulininkystės parodų ASU perspektyvas aptarinėjome Žemės ūkio rūmuose. Į visus reikalus reikia žiūrėti kolegialiai, nes Lietuva yra viena. Mūsų sumanymams pritarė įvairios žemdirbių organizacijos“, – sakė doc. V. Venskutonis.

Nauji paviljonai – su Europos Sąjungos parama
ASU įsijungė į bendrą visos šalies „Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro“ projektą. Pasak doc. V. Venskutonio, šis projektas taip pat apima ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, ir Algirdiškio objektus.
Pagal šią programą ASU teritorijoje iškilo du nauji parodų paviljonai. Abu jie vienodo dydžio – kiekvienas po 2 400 kvadratinių metrų. Sakoma, kad pagal minėtą projektą į ASU mokomosios bazės plėtrą buvo investuota per 10 mln. litų. Dabar yra jau trys identiški paviljonai. Pirmasis buvo pastatytas 2007 m. 54-ųjų Pasaulio arimo varžybų dalyvių technikai sustatyti. Pastarieji du paviljonai nuo pirmojo skiriasi tik tuo, kad juose didesni langai, šviesios sienos sudaro didelės erdvės įspūdį.
Doc. V. Venskutonio teigimu, gyvulininkystei skirtas paviljonas yra universalus. Gardai gali būti greitai ir lengvai išardomi. Mokslininko manymu, nuo kitų metų rudens čia bus pristatytas gyvuli­nin­kystę aprūpinantis sektorius – pašarų ruošimas, technologinė įranga, melžimo agregatai, pašarų priedai ir daugybė kitų dalykų.

LVTAA valdybos narė Augustė Mieldažienė vos išlaiko tokį sunkų triušį.

Pirmieji dalyviai – paukščių augintojai
Viena pirmųjų dalyvauti parodoje pareiškė norą Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacija. Ji vienija 27 narius ūkininkus. Į parodą paukščių augintojai atvežė įvairiausių egzotinių veislių vištelių, žąsų, ančių, kalakutų. Pasak asociacijos vadovės Giedrės Mazienės, šiandienės populiarios veislės baigia išstumti labai gražias, kurios genofondo savybėmis labai svarbios. „Kiekviena iš čia pristatytų vištelių turi savo charakterį, iš tėvų paveldėtas savybes, o paukštynų vištos pasižymi dideliu dėslumu, bet jų vaikai išsigimsta, nebepaveldi tų pačių savybių. Žmonės dabar daugiausia linksta prie dėsliųjų arba prie mėsinių. O štai čia – tiesiog gyvas muziejus. Ir kokių vištelių tik nėra. Ir ne vien dekoratyvinių. Yra vištų dvigubos paskirties – mėsai ir kiaušiniams. Tačiau daugiausia dekoratyvinių. Štai šilkaplunksnės vištelės, kurios apaugusios ne plunksnomis, o pūkais. Vyrams labai patinka kovinės, nors jų peštynės Europoje uždraustos. Kovinių vištų išvaizda agresyvi, bet jos labai mielos“, – apie retų veislinių paukščių ekspoziciją „ŪP“ pasakojo asociacijos vadovė G. Mazienė.
Savo ūkyje G. Mazienė turi 12 veislių per 100 paukščių. Jokios naudos paukščių mylėtoja nesiekia. Jai tiesiog malonu matyti tokių retų veislių višteles. Rečiausių veislių vištos pirktos iš Vokietijos, Nyderlandų ir kitose šalyse. Lietuvoje šių atvežtinių veislių paukščiai dabar atpigę. Prieauglį, aišku, parduoda ir tokiu būdu vištelės „užsidirba“ lesalams.

Avys, ožkos, alpakos ir triušiai
Regina Vaitkevičienė iš Kauno r. pristatė tris vokiečių grynaveisles ožkas, o jos bandoje – 12 ožkų. Šios veislės ožkos duoda iki 6 l pieno. Pienas labai maistingas. Savo reikmėms R. Vaitkevičienė pasigamina ir sūrio.
Prieš trejus metus įsikūrusi Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija (LVTAA) pirmą kartą dalyvauja parodoje. Organizacijos gretose – 10 aktyvių narių. Eksponuojami Eduardo Kubiliaus iš Panevėžio r., Ėriškių k., asociacijos pirmininko Edmundo Reimerio iš Lekėčių ir kitų augintojų triušiai.
LVTAA valdybos narė Augustė Mieldažienė nuoširdžiai pasakojo lankytojams apie kiekvieną triušių rūšį. Gardeliuose buvo galima pamatyti ir nykštukinių, dekoratyvinių, ir stambių mėsinių, pavyzdžiui, prancūzų avinų, grynaveislių belgų milžinų, Vienos mėlynųjų, „Rex castor“ grynaveislių žvėrelių.

Mažieji poniai – vaikų džiaugsmui
Pirmą kartą parodoje dalyvavo ir Lietuvos mažųjų žirgų augintojų asociacija (LMŽAA). Jos ekspozicijai skirtame plote – gardai, kuriuose labai patogiai jaučiasi ponių veislės arkliukai.
LMŽAA prezidento Jono Griciaus duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau yra per šimtas ponių arkliukų. Pasak asociacijos vadovo, jie laikomi ne vien tik dėl grožio. Jie teikia didelį džiaugsmą vaikams. Ir ne tik. J. Griciaus nuomone, ponis – tai aukšto intelekto gyvūnas, galintis suprasti žmogų. Asociacijos prezidento arklidėse – 20 ponių. „Džiaugiuosi jais nuo ryto iki vakaro. Matau, kad jie visi skirtingi. Ponių veislių yra apie 60. O ką jau kalbėti apie spalvas, jų charakterius? Mes palaikome glaudžius ryšius su vokiečių šių arkliukų augintojų organizacijomis. Lietuvos ponių bandoje yra didžioji dalis vokiečių išvestos specialiai vaikams skirtos veislės arkliukų. Jais vaikai mokosi joti, juos globoti“, – su pasitenkinimu kiekvienam lankytojui apie ponius pasakojo LMŽAA prezidentas J.Gricius.

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.