Studentas žinių semiasi iš praktikos

Sumaniąją gyvulininkystę Aleksandro Stulginskio universitete studijuojantis Mantvydas Jakumas kiek kitaip semiasi mokslo žinių. Kadangi jo tėvų ūkyje Skuodo r. Prialgavos k. jau ganosi keturi nuosavi Mantvydo simentaliai, jaunasis ūkininkas mokslų daktarams per paskaitas pateikia labai praktiškų, kol kas dar neilgo ūkininkavimo patirties padiktuotų klausimų.

Su pradedančiuoju ūkininku susitikome jo tėvų ūkyje, kuriame laikoma nemenka pieninių galvijų banda. Mantvydas nuo mažens pamėgo gyvulininkystę ir jau seniai be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Tėvų ūkyje sukinėjuosi nuo mažens, padedu darbuotis, manęs net nedomina kitos sritys, tik žemės ūkis. Todėl ir rinkausi su gyvulių auginimu susijusią specialybę. Sumanioji gyvulininkystė nėra siauros specializacijos sritis, apima ir daug kitų žemės ūkio sričių. Ją baigęs gali dirbti ne tik ūkyje, bet ir įvairiose su žemės ūkiu susijusiose įmonėse ar institucijose. Kadangi jau esu įregistravęs savo ūkį, pas tėvus laikau keturių mėsinių simentalių galvijų bandą, man aktualu, kad universitete moko ir veterinarijos, agronomijos pagrindų. Į namus grįžtu kiekvieną savaitgalį, todėl puikiai pavyksta derinti mokslus ir ūkinin­kavimą“, – pasakojo Mantvydas.
Paklaustas, ar ūkininkaujant požiūris į mokslus yra kitoks, galbūt kyla labai praktiškų klausimų, pašnekovas patvirtino, kad taip ir yra.
„Kai gyvenime susiduri su tam tikromis problemomis, konkrečių dalykų gali paklausti ir dėstytojo. Kyla nemažai klausimų technikos, kitose srityse. Studijos labai pravers, jau dabar šiek tiek daugiau nei anksčiau nusimanau apie gyvulių gydymą, tikiuosi, mažiau reikės veterinaro pagalbos, mokausi, kaip parinkti pašarus, kaip sudėti silosą, kad jis būtų kokybiškas. Mokantis toliau tų žinių tik daugės“, – mokslo ir ūkininkavimo derinimu džiaugėsi Prialgavos kaimo vaikinas.
Redakciją domino būsimo ūkio perspektyvos, kaip jaunas žmogus vertina šiandienes aktualijas, susijusias su žemės ūkio produkcijos kainomis.
„Iš šalies pažiūrėjus į dabartines pieno kainas ir keliamus reikalavimus atrodo, kad jaunam žmogui sunku nuo nulio ką nors pradėti. Galbūt laikui bėgant situacija keisis. Nepaisant to, mąstau apie ūkį, stengsiuosi jį kuo daugiau plėsti, manau, kad jame bus vystoma ir pieno, ir mėsos gamyba. Vienas mano brolių dirba užsienyje. Aš pats nenorėčiau svetimoje šalyje laimės ieškoti. Iš užsienio vis vien kada nors reikės grįžti, manau, kad jei jau ko imiesi, reikia imtis ten, kur žadi gyventi“, – mano M. Jakumas.
Mantvydas – ne vien studentas ir jaunasis ūkininkas. Jis yra ir Lietuvos rankų lenkimo čempionato prizininkas. Šia neįprasta sporto šaka susidomėjo dar mokydamasis Mosėdžio gimnazijoje.
„Mokydamasis vienuoliktoje klasėje pradėjau su draugais rengti rankų lenkimo varžybas. Patiko, įgijau patirties. Dabar atstovauju Klaipėdos komandai, dalyvauju Lietuvos čempionatuose, dvejus metus iš eilės laimėjau trečiąją vietą. Dalyvavau varžybose Lat­vijoje, o universitete užėmiau pirmąją vietą“, – savo laimėjimų kraičiu pasidalijo antrą sumaniosios gyvulininkystės kursą baigęs Mantvydas.
Jo tėvai Danutė ir Ričardas laiko per pusę šimto melžiamų karvių, turi nemenkos ūkininkavimo patirties, kuria pradedantis ūkininkas gali bet kada pasinaudoti.

Juozas SKRIPKAUSKAS
Autoriaus nuotrauka