Su diplomu gavo amžinos meilės pažadą

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Roberta Leščevičiūtė ir Deividas Romikaitis po jo suruoštos staigmenos.

Roberta Leščevičiūtė ir Deividas Romikaitis po jo suruoštos staigmenos.

Deivido Romikaičio staig­mena, skirta mylimajai Robertai Leščevičiūtei, vainikavo diplomų įteikimo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) absolventams šventę, daugeliui jos dalyvių išspausdama ašaras.
„Tos ašaros tokios geros… Tai džiaugsmo ašaros“, – prisimindama praėjusį penktadienį, kai visa tai įvyko, jaudulį sunkiai tramdo Robertos mama Vilija Leščevičienė.
O vyko štai kas: kai Robertai paskutinei iš 603 šiųmečių ASU absolventų buvo įteiktas diplomas, merginos ilgametis širdies draugas Deividas priklaupė prieš ją ir pasipiršo. Gavęs teigiamą atsakymą, išrinktosios ranką papuošė sužadėtuvių žiedu.
Deivido staigmena neapsiėjo be sąmokslo su Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanu doc. dr. Algiu Kvaraciejumi.

Įsidėmėjo mylimosios norą

Apie D. Romikaičio rengiamą sąmokslą, netikėtomis spalvomis papuošiantį ASU absolventų šventę, nežinojo nė pats šios aukštosios mokyklos rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas. Be jaunuolio, žinojo tik du žmonės – jo draugas nuo vaikystės Tautvydas ir A. Kvaraciejus, vadovaujantis Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetui. Jame dešimtukais mokėsi R. Leščevičiūtė. Beje, apie jos gimtuosius Turčinus Šakių rajone bei šeimą „Ūkininko patarėjas“ rašė praėjusį šeštadienį.
Pastaraisiais metais ASU visų fakultetų absolventams diplomai įteikiami tą pačią dieną nustatytomis valandomis.
D. Romikaitis – šiųmetis ASU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto absolventas. Diplomų įteikimo šventė šio fakulteto absolventams praėjusį penktadienį prasidėjo 9.30 val. Jaunuoliui ilgai teko jaudintis laukiant, kol galės įvykdyti, ką privalėjo, juk finalinis dip­lomų įteikimas Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto absolventams prasidėjo 16.30 val.
Žodis „privalėjo“ – neatsitiktinis. Mat Deividas pasipiršti Robertai būtent diplomų įteikimo šventėje nusprendė ne atsitiktinai, o pildydamas mylimosios norą, kad judviejų ypatinga akimirka – sužadėtuvėmis – pasidžiaugtų ir brangiausi žmonės.
Deividas sako, jog diena buvo įtampos pilna ir todėl, kad, kurso draugams paprašius, jam teko sakyti kalbą per diplomų įteikimą Žemės ūkio ir inžinerijos fakulteto absolventams. Vaikinas su studijų diplomu gavo ir diplomą už sporto pasiekimus.

Reto gėrio, supratimo

ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas įteikia Robertai Leščevičiūtei diplomą su pagyrimu. Dar niekas nenutuokia, kas toliau bus...

ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas įteikia Robertai Leščevičiūtei diplomą su pagyrimu. Dar niekas nenutuokia, kas toliau bus…

 

R. Leščevičiūtės artimieji – mama, tėtis, sesuo, geriausia draugė, taip pat D. Romikaičio tėvai, sesuo, žiūrėdami diplomų įteikimo Vandens ūko ir žemėtvarkos fakulteto absolventams ceremoniją, sunerimo – kodėl Robertai diplomas su pagyrimu neįteiktas pirmiausia? Juk ji ASU mokėsi dešimtukais ir įprasta, kad diplomai su pagyrimu įteikiami pirmiausia.
Robertai paskutinei buvo įteiktas diplomas, nors ir su pagyrimu. Tada dekanas paprašė merginos nenueiti nuo scenos – vienas absolventas norįs padaryti staigmeną.
„Kai į sceną pakilo Deividas, duktė Ina pašnibždėjo, jog turbūt pasipirš. Praverkiau visą laiką atsistojusi – matėme viską iš balkono. Net dabar negaliu atsigauti. Didžiulė staigmena buvo, nieko panašaus nesitikėjau. Tos dienos rytą grįžau iš ekskursijos po Lenkiją, Čekiją. Jei nebūčiau spėjusi grįžti, nebūčiau patyrusi tokio grožio, tokios laimės“, – graudindamasi apie dukters sužadėtuves pasakoja V. Leščevičienė.
Pasak moters, reta kaime jaunuolių kaip Deividas: „Jis – reto gėrio, supratimo. Geras visapusiškai: nuoširdus, mandagus, santūrus. Niekada neužgaus, blogo žodžio nepasakys.“
„Visos mūsų moteriškės verkė“, – akimirką, kai Deividas pasipiršo Robertai, mena jos tėtis Valdas Leščevičius. Paklaustas, ar patenkintas būsimu žentu, trumpai drūtai taria: „Viskas labai gerai!“

Bijojo, kad nenualptų

Deividas prisipažįsta: „Mintį pasipiršti Robertai brandinau penkerius metus. Seniai supratau, kad Roberta – toji, su kuria noriu visą gyvenimą būti. Kad reikia išdrįsti šitaip pasipiršti, sugalvojau prieš tris mėnesius. Mintimi pasidalijau su geriausiu draugu Tautvydu. Jis mane palaikė drąsindamas.“
Pasak jaunuolio, Roberta yra prasitarusi, jog susižadėti norėtų, kai šalia mylimiausi žmonės ir kai ji atrodys gražiausiai. „Taip ir buvo“, – šypsosi D. Romikaitis. Paprašytas nupiešti sąmokslo eigą, tęsia: „Trys dienos prieš įteikiant diplomus, antradienį, nuėjau pas Vandens ūkio ir žemėtvarkos dekaną ir papasakojau, ką sumaniau. Dekanas pasakė, jog mintis gera, pažadėjo padėti. Tik bijojo, kad Roberta nenualptų. Atsakiau, jog pagausiu, jei kris. Su dekanu sutariau, kad Roberta paskutinė gaus diplomą. Negražiai atrodytų, jei pirščiausi diplomų įteikimo pradžioje ar viduryje.“
Gausi, maždaug 400 šventės dalyvių auditorija atsistojusi plojo, kai Roberta ir Deividas susižadėjo. „Deivido Basčio užtraukta daina labai tiko“, – priduria D. Romikaitis.

Nesuprato, kas darosi

„Labai patiko… – ir Roberta lig šiol neatsitoki nuo sužadėtuvių. – Labai džiaugiuosi, kad tėvai sužadėtuves matė, nes paprastai nemato. Smagu, kad ir mano sesė, geriausia draugė, Deivido tėvai, sesė, grupės draugai matė. Tik negalvojau, kad tiek daug žmonių bus… Visi, atrodo, džiaugėsi. Kai Deividas klaupėsi, nesupratau, kas darosi.“
Kodėl merginai buvo svarbu, kad tėvai matytų? „Negaliu paaiškinti…“
Paaiškėtų bet kam, susipažinusiam su Leščevičių šeimos nariais. Jie labai myli vienas kitą. Robertos mama sako stokojusi tėvų dėmesio, mat augo dešimties vaikų šeimoje. Tad augindama savo dukras Iną ir Robertą stengėsi, kad joms netrūktų meilės, šilumos.
Robertai ir Deividui dabar – 23 metai. Merginai liepos pabaigoje sukaks 24-eri. Deividui tiek bus kitąmet.
Jaunuoliai mokėsi toje pačioje Šakių vidurinėje mokykloje. „Aš buvau vienuoliktokas, Roberta – dvyliktokė. Nedrįsau jos kalbinti, manydamas, kad per aukšta kartelė – labai graži, puošni atrodė. Maniau, neverta kovoti dėl Robertos dėmesio – gerbėjų jai netrūks“, – kad abejojo savimi, prisimena D. Romikaitis. Vėliau paaiškėjo, kad jis Robertai anksčiau krito į akis ir širdį.

Malonios staigmenos artina, šildo

Robertai ištarus „taip“, jos ranką papuošė sužadėtuvių žiedas, simbolizuojantis amžiną meilę.

Robertai ištarus „taip“, jos ranką papuošė sužadėtuvių žiedas, simbolizuojantis amžiną meilę.

 

Juodu draugauti pradėjo, kai Roberta buvo bebaigianti 12 klasę. Baigusi įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, prancūzų kalbos studijas. Jas tais pačiais metais metė, pasijutusi ne savo rogėse. Įsidarbino pardavėja Kaune. Už kieno pinigus dvyliktokas Deividas dažnai lankydavo mylimąją? „Už savo. Užsidirbdavau tėvų ūkyje Slavikuose“, – tvirtina D. Romikaitis.
Kitais metais Roberta ir Deividas įstojo į ASU. Abu apsigyveno bendrabutyje. Po dvejų metų abu beveik pusmečiui išvyko studijuoti pagal Erazmus mainų programą: Roberta – į Ispaniją, Deividas – į Graikiją. Šias studijas Roberta vadina sėkmingų išbandymų laikotarpiu: „Kasdien su Deividu susisiekdavome skaipu, telefonu, o po dviejų mėnesių jis pasiilgęs atskrido iš Atėnų. Pusmetis poras patikrina, kiek jie vienas kitam rūpi. Nemažai pažįstamų porų pusmetį nesimačiusios išsiskyrė.“
Roberta sako, jog Deividas dažnai jai daro malonias staigmenas. Jos labai padeda išsaugoti ir stiprinti meilę. Ant šaldytuvo ji randanti mielą raštelį, o penalinėje – šokoladuką. Plaukiantys Nemunu, išlipantys krante Plokščiuose, o čia – draugai laukia su vaišėmis, tarp jų – Robertos mamos gamintas tortas. Tokį Deividas surengia Robertos gimtadienį. Kitokį, kai mylimajai liepia susiruošti kelionei, o kur veža, nesako. Pora atsiduria Čekijoje, Vokietijoje ar gražioje gimtinės vietoje.

Būtinai kaime

Deividas ir Roberta neskubėjo tuoktis, nes mergina buvo uoli studentė. Tai ir Deividą įpareigojo gerai mokytis. Mat jis paklaustas, ar meilė mokslui trukdo, sako, jog padeda – motyvuoja gerai mokytis, kad geresnį darbą gautum, taigi ir gyvenimas dviese sėkmingesnis būtų. Jie ketina susituokti kitąmet ir gyventi savame name, būtinai kaime Šakių rajone.
„Čia savas oras, savi žmonės“, – aiškina Deividas. „Nenoriu didelių, triukšmingų vestuvių“, – sako Roberta. Pasak jos, geriausia, kai tuokiantis bažnyčioje susirenka artimieji, giminės, draugai, o jaunieji, su tėvais, kitais artimiausiais žmonėmis papietavę kavinėje, susiruošia į kelionę.
Diplomuotas žemės ūkio inžinierius D. Romikaitis sako dirbsiąs tėvų ūkyje, Roberta, diplomuota hidrotechninės statybos inžinierė, dar neapsisprendė, į kokią magistrantūrą stos – nuotolinę (neakivaizdinę) ar ištęstinę.
Merginos sužadėtuvių žiedo auksinis mazgelis simbolizuoja buvimą amžinai kartu.

ASU nuotraukos