Su viltimi dėl beviltiškos pieno ūkių padėties

Stambiam pieno ūkiui – didesnė galimybė išlikti, tačiau Lietuvoje šia ekonomine logika nesivadovaujama.

Šiandien Jonavoje prasideda laisvosios rinkos išprievartautų, nuostolių smaugiamų, Vilniaus ir Briuselio valdžios sprendimais prie bankroto ribos nustumtų šalies pieno ūkių atstovų suvažiavimas, konspiracijos tikslais pavadintas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstiniu tarybos posėdžiu. Be kviestinių svečių iš sostinės, renginyje dalyvauja ir pranešimą skaito Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Schaberis.
Visose Europos Sąjungos šalyse pieno ūkiai išgyvena krizę, tačiau Vakarų šalys savo pieno gamybą orientuoja į vidaus rinką ir tik kelis procentus į eksportą. Lietuva – atvirkščiai. Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsienio prekybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį Lietuvos pieno produktų eksportas nuolat didėjo: 2008 m. siekė 518 mln. Eur, 2013 m. – 750 mln. Eur, 2014 m. – 669 mln. Eur. Ekonomistų teigimu, eksportas buvo naudingas valstybei, nors pieno gamintojai už žaliavą gaudavo pačią minimaliausią, vos gamybos kaštus padengiančią kainą. Per tą laikotarpį visų ES šalių agrarinį sektorių supurtė ekonominė krizė, Rusijos embargas, tačiau sunkmetį kiekviena šalis pakėlė skirtingai. Lietuvoje pieno gamybos verslas, skirtingai nuo ES senbuvių, nebuvo susaistytas kooperatiniais ryšiais su perdirbimu ir prekyba, neturėjo politinės „užuovėjos“, todėl liko plikas ir basas.
– Valstybės agrarinio verslo gyvybingumo ir kaimo socialinio stabilumo garantu laikomi šalies pieno ūkiai pasmerkti lėtai mirčiai, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
– Reikėtų atskirti socialinę paramą nuo pieno gamybos verslo, –jau antrą dešimtmetį tokią galimybę atsargiai svarsto politikai. Šalies pieno perdirbimo įmonės sunkiai verčiasi gaudamos vidutiniškai 2 proc. pelną, o 58 tūkstančiai pieno ūkių skaičiuoja tik nuostolius.
LPGA tarybos narių skaičiavimais, vien dėl Rusijos embargo per 2015 metus šalies pieno gamintojai patyrė 93 mln. Eur nuostolių, tačiau kompensacijos iš ES ir nacionalinio biudžeto siekė tik 24,46 mln. Eur. Be to, Lietuvos žemdirbiai už parduodamą pieno žaliavą gauna pačią mažiausią kainą iš visų 28 ES šalių, pačias mažiausias tiesiogines išmokas. LPGA tarybos nariai 2015 m. pabaigoje raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydami rasti galimybių sumažinti PVM pieno produktams iki 5 proc., o likusius 16 proc. skirti į „amortizacinį krizių fondą“ – pieno gamintojų nuostoliams padengti. Tačiau ŽŪM atsakė, jog tada „būtų ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą“. Į keliolika LPGA tarybos posėdžio rezoliucijos klausimų atsakyta neigiamai ir reziumuota: „Siūlome pieno sektoriaus probleminius klausimus bandyti spręsti teikiant ne ultimatyvius reikalavimus, o konstruktyvius pasiūlymus, kuriuos galima realiai įgyvendinti.“
Audringos žemdirbių protesto akcijos neseniai vyko Graikijoje, Prancūzijoje. Ūkininkai blokavo kelius, vedančius į pienines ir prekybos centrus, nes produkcijos supirkimo kainos nepadengia pieno gamybos kaštų. Prancūzijos Vyriausybės vadovas kaltino Europos Sąjungos administraciją, kad ši nieko nedaro žemės ūkio krizės prevencijai, o jei imasi žingsnių, jie būna labai pavėluoti. Pavyzdžiui, britų pieno gamintojų verslo partneriai (žaliavos pirkėjai) – prekybininkai, kurie iš pieno perdirbėjų perka paslaugą. Taip rinka mažiau išbalansuojama.
Prieš porą savaičių Prancūzijos žemės ūkio ministras savo kolegoms iš kitų ES šalių išplatino pasiūlymą ES Ministrų taryboje diskutuoti dėl rinkos priemonių bendrijos pieno sektoriui sureguliuoti. Siūloma diferencijuoti paramą ūkiams, kurie yra ekonomiškai gyvybingi, tačiau patiria sunkumų dėl didelio rinkos disbalanso, ir paramą savanoriškai mažinantiesiems gamybą, kai kainos yra kritusios.
Ekonominė logika diktuoja šalies pieno ūkių kaitą. „Eurostato“ duomenimis, pastaraisiais metais vidutinis Lietuvos pieno ūkis – 5 karvės, Estijoje – 32, Prancūzijoje – 51, Jungtinėje Karalystėje – 128. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė rekomenduoja žemdirbiams racionalizuoti savo pieno ūkius, imtis kooperacijos, patiems pieną perdirbti.
Pieno gamintojų susirinkimo Jonavoje išvakarėse LPGA tarybos nariai buvo susitikę su pieno perdirbimo įmonių atstovais, politikais, diskusijų pagrindu parengė dešimties punktų reikalavimus šalies Vyriausybei. Pasak LPGA tarybos pirmininko J. Vilionio, ekonominę krizę (Rusijos embargą) pieno sektoriuje išprovokavo politikai, todėl pastarieji ir privalėtų prisiimti bent dalį atsakomybės dėl beviltiškos padėties šalies pieno ūkiuose.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.