Šulinius užteršė artimiausi kaimynai

Neveikiančias melioracijos sistemas kaimų gyventojai neteisėtai paverčia nuotekų surinkimo trasomis. Tokia nemaloni tiesa paaiškėjo Rutkiškių kaime (Jurbarko r.), kur bene du mėnesius Eržvilko seniūnijos ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai ieškojo šulinių teršėjo.

Į šulinį bėgo fekalijos

Birželio pradžioje šulinio vandenyje pajutusi blogą kvapą, Rutkiškių kaimo gyventoja Ona Ambrozaitienė neskubėjo skųstis nei artimiesiems, nei valdžiai. Nešė vandens sklidinus kibirus iš tolimesnių kaimynų ir tyliai ašarojo, girdėdama, kaip kaimas plaka liežuviais, jog devintą dešimtį įpusėjusi Ona galėjo pati užsiteršti šulinį – gal skalbė šalia jo, gal pamazgas netoliese pylė. Klestėjo tik smirdančiu vandeniu laistomas O. Ambrozaitienės daržas ir gėlynai.

Apie tai, kas atsitiko Rutkiškiuose ir ką darė teršėjo ieškantys aplinkosaugininkai bei Eržvilko seniūnas, prieš keletą savaičių pasakojome „Ūkininko patarėjo“ publikacijoje „Į šulinius bėgančios fekalijos – situacija „kaip visur“.

Priminsime, kad šulinio užteršimas ir aplinkinių kalbos be pasekmių nepraėjo: P. Ambrozaitienė patyrė insultą ir atsidūrė ligoninėje. Prieš tai anūkei Ievai senoji pasiskundė, kad vandenį galėjo užteršti artimiausi kaimynai, pavasarį patvindę močiutės soduką. Tada esą smirdėjo taip, kaip dabar smirdi iš šulinio.

Tikrino visus, be ne kaimynus

Tokia močiutės Onos versija niekas netikėjo – atrodė neįtikėtina, kad nuotekos gali tekėti aukštyn, nes kaimynų, kurie naudojasi vandentiekiu, namas stovi gerokai žemiau už Ambrozaičių šulinį. Ir jau visai neįtikėtina atrodė, kad tvarkingai gyvenantys žmonės gali užteršti gerokai toliau gyvenančių Mockų šulinį. Tačiau ir jo vanduo atsidavė grynų gryniausiomis fekalijomis.

Todėl ir seniūnas, ir aplinkosaugininkai į močiutės Onos versiją žiūrėjo atsainiai ir prie Jankauskų sodybos net nesiartino. Pylė dažus į kone visų toliau gyvenančių žmonių tualetus, bet kaimynų nelietė.

Net įtarė, kad į Mockų ir Ambrozaičių šulinius bėga viso kaimo nuotekos. Į galulaukę, kuria praeina uždaras melioracijos griovys, pirštais rodė ir kaimo vyrai. Buvo manoma, kad kažkur užsikimšus vamzdeliui, nuotekos iki šulinių prasigraužė sau kelią.

„Tikrai paaiškės – tik tam reikia daugiau laiko. Mums ši problema – nenauja. Prieš keletą metų už nuotekų išleidimą į melioracijos sistemas nubaudėme pusę kaimo – tada teršalai bėgo į kaimo tvenkinį. Panašu, kad ir dabar nepavyks išvengti baudų“,– „Ūkininko patarėjui“ sakė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros vedėjas Andrius Šašys.

Fekalijos tryško fontanais

Aplinkosaugininkų įtarimai pasitvirtino. Surinkus informaciją apie senus melioracijos įrenginius, paaiškėjo, kad visai šalia Ambrozaičių šulinio praeina nenaudojama melioracijos trasa. Ją atkasus, fekalijos pradėjo trykšti fontanais – niekam nekilo abejonių, iš kur šulinyje kaupiasi teršalai. Beliko tik nustatyti, iš kur jie patenka į nebeveikiančius melioracijos įrenginius.

„Užtamponavome šulinį, kad į jį nebėgtų nuotekos ir pradėjome tikrinti žemiau esančias sodybas. Artimiausi gyventojai mūsų nenorėjo įsileisti, tačiau patekome į  namus ir supylėme dažus į klozetą. Pasirodo, jog nusikalstamus jų veiksmus padėjo atskleisti naujakuriai, įsirengę septiką ir užkimšę seną melioracijos trasą. Nuotekos pradėjo tekėti į viršų, užpildė sistemą ir prasigraužė kelią į šulinius“, – taršos priežastis paaiškino seniūnas.

Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis „Ūkininko patarėjui“ sakė negalvojęs, kad įrengus naują melioracijos sistemą, senoji liko, todėl iš karto šios ir netikrino.

Turės atlyginti žalą

Kokia bauda bus skirta šulinių teršėjams, paaiškės, kai bus nustatytas taršos dydis ir aplinkai padaryta žala. Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai jau paėmė vandens mėginius tyrimams. Administracinių nusižengimų kodekso 246 str. 2 dalis numato, kad nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtraukia asmenims baudą nuo 120 iki 580 eurų.

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai įpareigojo teršėjus per savaitę įsirengti nuotekų rezervuarą ir paragino atlyginti kaimynams padarytus nuostolius.

Eržvilko seniūnas įsitikinęs, kad dėl ilgalaikės koncentruotos taršos Ambrozaičiai šuliniu nebegalės naudotis, nes fekalijos įsigėrė į gruntą, todėl nusikaltimą padarę žmonės dar turės padėti ir įsivesti kaimynams vandenį. Seniūnas pažadėjo surasti technikos ir skirti talkininkų.

Jei Ambrozaičiai įsives vandenį, jiems iškils ir nuotekų tvarkymo problema. G. Kasputis įsitikinęs, jog geriausia būtų, kad savivaldybė padėtų įsirengti gyventojams nuotekų tvarkymo rezervuarus. Maždaug 40 proc. savivaldybių tam skiria kompensacijas, nes tokiuose nedideliuose kaimeliuose, kaip Rutkiškiai, centralizuotai tvarkyti nuotekų nenumatoma.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė