Šviežios bulvės ant prekystalių šiemet atsidurs gerokai vėliau

Prekybos tinklus jau pasiekė pirmasis šviežių bulvių derlius. Tačiau pirkėjų antplūdžio kol kas nėra, nes kilogramo kaina nedaug skiriasi nuo pomidorų ar kitų brangesnių daržovių. Pietiečiai kasa pirmąjį bulvių derlių, o mūsų augintojai jas dar tik daigina. Pernai didieji prekiniai ūkiai po danga išaugino apie 60 ha ankstyvųjų bulvių, panašų plotą planuojama apsodinti ir šiemet. Daigyklose sėkla jau paruošta, bet bulviasodžio startą atideda vėl atėję vėsūs orai, šlapios dirvos.

Laukia du egzaminai
Lietuvos daržovių augintojų asociacija skaičiuoja, kad kooperatinė bendrovė „Bulvių namai“, jungianti devynis narius, per metus rinkai patiekia apie 25 tūkst. t bulvių. Tai yra maždaug pusė to kiekio, kiek per metus iš Lietuvos augintojų superka didieji prekybos tinklai, didmeninės prekybos ir perdirbimo įmonės. Vienas iš kooperatyvo narių – kėdainiškis Rimantas Žebarauskas.
Užpernai pirmąsias bulves jis sodino kovo 8 d., pernai – kovo 14 d., o štai šiemet pirmosios bulvės į dirvą pateks tik po Velykų.
Ūkininko teigimu, šiltnamiuose bulvės jau pasiekė reikalingą daigumą, tačiau tenka reguliuoti temperatūrą taip, kad jų ūgliai toliau nesistiebtų. Ankstyvosioms bulvėms ūkininkas numatė 20 ha lauką. Kol kas į jį įvažiuoti neįmanoma, nes dirvos traktoriams it čiuožyklos, nuo pernykščio rudens laukuose žiojėja gilios provėžos. Patyręs bulvių augintojas su apmaudu prisimena, kad pernai jo laukuose pražuvo apie 600 t bulvių.
Kada pirkėjai sulauks pirmųjų lietuviškų bulvių, R. Žebarausko teigimu, priklausys nuo kovą ir gegužę gamtos egzaminų ūkininkams. Permainingas kovas jau pateikė savo užduotis, su kuriomis bulvininkai dabar tvarkosi, o ar gegužės šalnos nepakąs bulvių pasėlių – nežinia.
„Jei gegužės pradžioje bus tokios pat šalnos kaip pernai, kai mano laukuose keturias naktis iš eilės laikėsi 4 laipsniai žemiau nulio, ankstyvąsias bulves pradėsime kasti tik birželio pabaigoje“, – mintija žemdirbys.

Sodins savaite vėliau
Bulvių gumbus pirmosiomis vasario dienomis pradėjęs daiginti Saulius Dambrauskas šiandien sako, kad bulvių ūgliai dar nepasiekė reikiamo dydžio. Dabar šilt­namiuose laiko per 120 t bulvių, jos bus pasodintos 70 ha lauke, dar 90 ha ankstyvųjų bulvių sodins jo sūnus.
„Bulves reikia daiginti apie 40 dienų, bet dar nematome, kada jos pasieks reikiamą daigumą. Kai lauke 20 laipsnių žemiau nulio, reikia daug šildyti, kad palaikytume optimalią temperatūrą. Yra greitasis daiginimas, kai šiltnamyje laikoma 15 laipsnių temperatūra, ir lėtesnis – laikoma 8–9 laipsnių temperatūra“, – pasakoja S. Dambrauskas, ankstyvąjį bulviasodį pernai pradėjęs kovo 20 d. Šiemet darbai nusikels mažiausiai savaite. Kaip ir kasmet, pasodintos bulvės bus klojamos dviem agroplėvelės sluoksniais, nuo šalnų jas saugos ir laistymo įranga.
Šiemet ūkininkas ruošia dviejų veislių – ‘Solisto’ ir ‘Bellarosa’ – bulves. ‘Solista’ veislės sodinamąją medžiagą ūkininkas pasiruošė pats, tačiau kitų veislių jis ieškojo Lietuvos, Vokietijos, Danijos ir Latvijos sertifikuotos sėklos ūkiuose.
Šalti ir drėgni orai šiek tiek sutrikdė bulviasodžio laiką, tačiau ūkininkas tikisi su pirmosiomis bulvėmis į rinką išeiti pirmąjį birželio dešimtadienį.

Išstūmė lenkai
Jaunasis daržininkas iš Vilniaus krašto Ježi Gvodzdovič savo nuosavoje daigykloje ankstyvąsias bulves daigina dar tik trečią savaitę. Jei leis orai, ūkininkas jas sodins prieš Velykas, lengvesnio priesmėlio dirvoje. Dalį sėklos ūkininkas pasiruošė iš pernykščio derliaus, dalį pirko iš šalies sėklininkų. Šių metų ankstyvajam bulviasodžiui ūkininkas numatė skirti 3 ha, iš viso augins apie 15 ha bulvių. Įprastai vyras savo produkciją parduoda tiesiai iš ūkio, likusią dalį – bazėse. Prekybos turgavietėse ūkininkas atsisakė. Pasak jo, iš ten Lietuvos ūkininkus baigia išstumti lenkai, kurie siūlo pigesnę produkciją, neretai ir su prierašu „lietuviška“.

Sertifikuotos sėklos nereikia
Sertifikuotų bulvių prekyba metus užsiimantis Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas atviras – šalies ūkininkai sertifikuotos sėklos praktiškai nenaudoja. Jo manymu, tik 2–3 proc. ūkių sodina sertifikuotą sėklą. „Lietuvoje yra apie 14 tūkst. ha bulvių, sodinant pačias mažiausias bulves reikėtų bent 50 tūkst. t sėklos. Tai įsivaizduokite, ką reiškia mano parduodamos 50–100 t bulvių“, – sertifikuotų sėklinių bulvių verslo realiją primena ūkininkas.
Kol kas prekyba sertifikuotomis bulvėmis nejuda, ūkyje rūpinamasi sėklinių bulvių sertifikatais. Kada ūkininkai aktyviausiai susirūpina sertifikuota sėkla? „Tada, kai saulė pradeda šviesti. Kai dangus apniukęs, lyja ar sninga, niekas neskambina“, – dėsto E. Sasnauskas ir priduria, kad šalyje veikiančius bulvių sėklininkystės ūkius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Smulkesni bulvių augintojai naudoja ūkinę sėklą, tačiau, pašnekovo teigimu, sėklinių bulvių ūkiuose ir prekinių ūkių šeimininkai gana reti svečiai. Pasak jo, jie patys sugeba atsigabenti sėklinių bulvių iš užsienio. Galbūt vietos augintojų ūpą pirkti lietuviškas bulves numuša per didelė kaina? E. Sasnausko teigimu, olandiškų sertifikuotų bulvių kaina – 0,53 ct/kg ir PVM, lietuviškų – 30 ct/kg ir PVM. „Kodėl ūkininkai perka brangesnes užsienio bulves? Tai lemia rinkodara. Jų bulvės gražiai sufasuotos. Be to, Nyderlanduose bulvės augintos prie jūros, jos galbūt turi mažiau virusų, ūkininkai tikisi, kad jas mažiau puls ligos“, – aiškina E. Sasnauskas.
Pasak ūkininko, praradę galimybę gauti paramą perkant kokybišką sertifikuotą sėklą, bulvininkai nuo jos visai nusigręžė. „Žmonės sodina gautą iš kaimynų ar savo sėklą. Dėl to nukenčia bulvių derlingumas, platinamos ligos. Lietuvoje viskas vyksta iš inercijos, nėra jokios kontrolės“, – nusivylė pašnekovas.
Ūkininkas jau baigia ruošti savo ankstyviausias sertifikuotas ‘Adora’ veislės bulves, kurias, jei dirva bus sušilusi ne mažiau kaip 8 laipsniai‚ po plėvele galima sodinti ir pirmomis pavasario dienomis.

Sveikiausios – ankstyvos
Pernai lietuviškos bulvės prekybos tinklų lentynose pasirodė rekordiškai anksti – gegužės paskutinėmis dienomis, tačiau pirkėjų jos labai neviliojo. Vienas iš pirmųjų bulves pradėjęs kasti R. Žebarauskas tvirtina, kad lietuviams šviežios bulvės per brangios. Už jų kilogramą prekybininkai prašė apie 1,35 Eur. Žemdirbys gauta dalimi iš savo klientų liko patenkintas. 0,8 Eur/kg – neblogas sandoris.
„Gegužės pabaigoje bulvės auga labai intensyviai. Prekybos tinklams pranešiau, kad už savaitės galiu pradėti kasti bulves. Pasakiau, kad jeigu jie sutinka mokėti tokią kainą – prašom, bulves nukasime. Derlius labai greitai auga, todėl kas savaitę galėjau sumažinti kainą, sakykime, už savaitės prašyti 15 ct pigiau, bet didelio pirkimo nebuvo. Žmonės nesupranta, kad pirmosios bulvės yra sveikesnės, jos dar nėra tiek purkštos fungicidais, nes paskui turime panaudoti preparatus, kad į laukus neįsileistume maro“, – aiškina pašnekovas.
Jis taip pat primena, kad pačios maistingiausios ir skaniausios bulvės ne didesnės kaip 5–6 cm. Pasak R. Žebarausko, skandinavai didesnes bulves jau laiko pašarinėmis, o štai lietuvaičiai jas laiko vertingiausiomis. „Skandinavijoje ir Vakarų Europoje didesnės nei 6 cm bulvės yra nerūšinės, o mes pašarines valgome, skaniausias kiaulėms šeriame“, – sako R. Žebarauskas.

Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė