Tarp socialinio teisingumo ir lupikavimo

Įsigaliojus naujai rinkliavos už šiukšles tvarkai, dalis gyventojų už atliekų išvežimą jau sulaukė sąskaitų ar išankstinių pranešimų. Tačiau praplėšus vokus daliai gyventojų žadą atėmė pribloškiančios sumos. Už galvos stveriasi ir ūkininkai, agroverslininkai, kuriems išrašytos metinės sumos išaugo net kelis kartus. Tačiau atliekų tvarkytojai atremia, kad naujoji dvinarė rinkliava socialiai teisingesnė, mat dienos švieson ištrauks tuos, kurie atliekų tvarkymo paslaugomis naudojosi, tačiau už jas nemokėjo.

Nuėjo lengviausiu keliu
Nuo šių metų sausio įsigaliojusios naujos taisyklės, nustatančios vietinės rinkliavos ir kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą ir mokestinį dydį, visuomenėje įnešė nemažai sumaišties. Dalis gyventojų sutrikę žiūrėjo į atsiųstas sąskaitas – vietoje vienos eilutės atsirado dvi, t. y. išskirta pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys.
Kaip aiškina Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Klovienė, pastoviąją dalį gyventojas privalo mokėti nuolat, esą taip gyventojai padengia sistemos išlaikymo išlaidas. Paprasčiau tariant, kiekvienas mūsų, nepriklausomai nuo surenkamų šiukšlių kiekio, susimoka už atliekų surinkimo aikštelių išlaikymą, padengia konteinerių pirkimo kaštus, sąvartynų priežiūrą. Su kintamąja dalimi kiek sudėtingiau, mokestis siejamas su sukauptų atliekų kiekiu.
Tačiau kaimo gyventojus, ypač ūkininkus, papiktino daugelyje rajonų įsigaliojusi rinkliavos forma, kai pinigus tenka kloti ne už realiai išvežtą atliekų kiekį, bet už turimus nekilnojamojo turto plotus arba paprasčiau – kvadratūrą ir joje galimai esančias šiukšles. Kaip teigia AM atstovė, tokią metodiką pasirinkusios savivaldybės paprasčiausiai nuėjo lengviausiu keliu per daug nesvarstydamos alternatyvių variantų, nors jų būta ne vienas. „Yra atskiri kriterijai, kaip nustatoma pastovioji ir kintamoji dalys. Pastoviosios nustatymo kriterijus – plotas arba paskirtis, paskirtis ir objektų skaičius arba gyventojų/darbuotojų skaičius. Taigi savivaldybės renkasi vieną iš šių variantų. Nustatant kintamąją dalį, alternatyvų irgi yra – konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis, atliekų svoris. Jei savivaldybės turi galimybę sverti šiukšles, šią metodiką jau gali taikyti“, – taisykles priminė G. Klovienė ir pridūrė, jog AM taip pat sulaukia gyventojų, neretai ir ūkininkų, nuogąstavimų dėl gerokai išaugusių sąskaitų.

Prašo apmokėti nesuteiktas paslaugas
Septynis paukštynų kompleksus įsteigęs kooperatyvo „Agroaves Group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas, komentuodamas naujai įsigaliojusią tvarką, rėžia be užuolankų – tai absurdo teatras. Jo teigimu, savivaldybėms leidžiama savivaliauti, todėl rinkliavos dydį reguliuoja kaip joms patinka. „Ypač paradoksali situacija Varėnos ir Lazdijų savivaldybėse. Lazdijų r., Krikštonyse, mūsų kompleksas beveik 16 tūkst. kv. m, o Varėnos r. Vydenių kompleksas – 12 tūkst. kv. m. Įsivaizduokite, už didesnes patalpas Krikštonyse mes gavome 60 proc. mažesnę sąskaitą už atliekų išvežimą nei Vydeniuose!“ – stebėjosi J. Jagminas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad rinkliavos už šiukšlių metodiką skaičiavimas pagal kvadratūrą yra nesąžiningas ir visiškai prasilenkiantis su logika, mat reikia mokėti už paslaugas, kurios ūkininkams, turintiems didesnes gamybos patalpas, nėra suteikiamos. J. Jagminas tvirtina, kad gamybiniuose pastatuose buitinių atliekų nėra, o susidariusiųjų (pavyzdžiui, paukščių mėšlo ar statybinių medžiagų) komunalininkai ir taip nesiruošia išvežti. „Biuruose dirbantys žmonės šiukšlių tiek neprikaupia. Per ketvirtį kartą atliekos išvežamos, tačiau konteineriai būna pustuščiai. Tačiau kai mūsų paprašo mokėti už plotus, įsivaizduokite, susidaro įspūdingos sumos, – nusivylimo neslėpė J. Jagminas, suskaičiavęs, kad jo kooperatyvui (7 kompleksai – apie 90 tūkst. kv. m) išlaidos vien už šiukšlių išvežimą sieks 10 tūkst. Eur per metus, suma išaugo net keturis kartus. – Jei savivaldybėms davė bent mažiausią galimybę nulupti pinigus – tai jos ir nulups. Vieni daugiau, kiti mažiau, bet visi žiūri savo kišenės.“
Verslininką įsiutino ir tai, kad nors Ariogaloje dar tik statoma pašarų gamykla, jai jau atsiųsta sąskaita už šiukšlių išvežimą. Pasak J. Jagmino, dar nė vienas konteineris iš vietos nebuvo pajudintas, bet už „darbą“ komunalininkai nepasikuklino išrašyti iškalbingą 2 tūkst. Eur sumą.

Norėtų ir avanso
Mokėjimo pranešimą už atliekas gavęs Prienų r. ūkininkas Jurgis taip pat nustėro pamatęs, kad šiųmetė suma gerokai perspjovė pernykštę. Pernai vyriškis už tą patį laikotarpį mokėjo 16,02 Eur, o dabar paprašyta 30,68 Eur. Atsiųstoje sąskaitoje nurodoma, kad pastovioji dalis sudaro 10,68 Eur, kintamoji – 20 Eur.
Prienų r. savivaldybės Administracijos direktoriaus Egidijaus Visocko pasiteiravus, kodėl per metus sąskaitos už išvežamas šiukšles išsipūtė dvigubai, atsakė, jog Prienų krašto individualių namų gyventojams mokestis už šiukšles ne didėjo, o mažėjo, be to, gyventojams išsiuntinėti laiškai yra ne sąskaitos, o išankstiniai pranešimai, kur nurodyta suma reiškia maksimaliai sunaudotų ir išvežtų atliekų kiekį. Suprask, jeigu žmogus didžiausio (pranešime įkainoto) šiukšlių kiekio nepririnks, jam kitų metų pradžioje išvežtų atliekų kiekis bus patikslintas, suma bus perskaičiuota pagal realų sunaudojimą.
„Mes labai pykome už tokią tvarką, nes išankstinis mokėjimas nėra sveikintina praktika. Dabar besikreipiantiems gyventojams sąskaitos perrašomos, o kurie nesikreipia, jos bus sumažintos kitų metų pradžioje. O kaip bus gyventojams, suskubusiems susimokėti sąskaitas iš karto? Jiems pinigai bus išskaičiuojami ir perkeliami į kitą laikotarpį, tad nereikės mokėti vėliau“, – aiškina savivaldybės administracijos direktorius.
Gyventojų pasipiktinimo sulaukęs „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius Algirdas Reipas situacijos per daug nesureikšmino, mat tokius laiškus gyventojams bendrovė išsiuntinėja kasmet.
„Dabar Prienų r. savivaldybės taryba yra nustačiusi, kad minimalus šiukšlių išvežimo kiekis per metus yra devyni kartai. Bet kurį mėnesį šiukšlių išvežti negalima, savivaldybės taryba dar nenustatė. Šis reglamentavimo trūkumas akivaizdus ir jei kitais metais atsiras aiškus grafikas, kitąmet bus galima formuoti išankstinius pranešimus pagal minimalų ištuštinimo kiekį. Bet žmogus turi suprasti, kad jeigu jis konteinerį į gatvę ištemps daugiau kartų, jam reikės papildomai mokėti“, – dėstė A. Reipas ir pridūrė, jog šiuo metu AM ministras Kęstutis Navickas rengia įsakymą, nurodantį, kad konteinerius privalu ištuštinti bent vieną kartą per mėnesį, tai reikštų, kad minimalus ištuštinimo kiekis bus ne devyni kartai, o dvylika.

Nukentėjo ir bažnyčios
Praėjusią savaitę Raseinių r. valdininkai stojo prieš įpykusių ūkininkų minią, reikalavusią panaikinti naujus atliekų tvarkymo įkainius. Žemdirbiams apmaudžiausia buvo tai, kad jiems teko susimokėti ne už realiai išvežtų šiukšlių kiekį, jų transportavimo ir tvarkymo sąnaudas, bet už nekilnojamojo turto patalpas ir galimai ten esančias šiukšles. Valdžios vyrams neliko nieko kito kaip tik viešai apgailestauti dėl skuboto sprendimo ir mušantis į krūtinę prižadėti ištaisyti jau įsigaliojusią tvarką.
Paklaustas, kodėl savivaldybė nustatė ypač aukštus kvadratūros įkainius (už kiekvieną kvadratinį metrą buvo prašoma susimokėti 0,1 Eur. Artimiausiu metu ši suma turėtų būti sumažinta iki 0,01 Eur), Raseinių r. savivaldybės Administracijos direktorius Remigijus Ačas jam metamą kaltę dėl naujai įsigaliojusios tvarkos permetė ant savivaldybės tarybos. Mat kai ši praėjusių metų rudenį priėmė sprendimą, Raseinių valdžioje dar nebuvo susiformavusi tvirta valdančioji dauguma.
„Kai gyventojai gavo sąskaitas, pas mane net atvyko kunigų delegacija, nes bažnyčioms teko mokėti apie 400 Eur už šiukšles! Parengta metodika tikrai nesąmoninga, taisytina, – pripažino R. Ačas. – Artimiausiame tarybos posėdyje bus patvirtinta nauja tvarka ir išrašytos sąskaitos bus laikomos negaliojančiomis.“
Anot jo, bus gerokai sumažinta tiek pastovioji, tiek kintamoji rinkliavos dalys. Jis taip pat patikina, kad bus svarstomi ir alternatyvūs atliekų tvarkymo būdai, tad galbūt bus atsisakyta rinkliavos pagal kvadratūrą.

Gelbėjo vežėjus
Nuo šių metų smarkiai išaugusias sąskaitas už išgabentas šiukšles pradėjo mokėti ir Pasvalio r. žemės ūkio bendrovė „Vaškai“. ŽŪB vyriausioji buhalterė Indrė Karnilienė pasakoja, jog bendrovės teritorijoje pastatyti du konteineriai – vienas 0,24 kub. m ir didesnis – 1,1 kub. m. Už mažesnįjį buvo mokama 3,71 Eur, už didesnįjį – 17,01 Eur. Nuo 2016 m. gruodžio sąskaitos kiek išsipūtė – už mažesnįjį nuo tol mokama 5,28 Eur, didesnįjį – 24,18 Eur. Per pirmąjį šių metų pusmetį ŽŪB vien už šiukšles išleido 320 Eur, kai pernai tuo pat metu – 150,42 Eur.
Pasak I. Karnilienės, apie išaugusius įkainius juos aptarnaujanti bendrovė „Pasvalio gerovė“ atskirai neinformavo, nepasiteiravo, ar ŽŪB ir toliau norės bendradarbiauti su aptarnaujančia įmone. „Sąskaitose sumos padidėjo, bet paslaugų kokybė vargu ar pasikeitė“, – svarstė pašnekovė.
Kaip „ŪP“ aiškina UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ Rinkliavų administravimo padalinio vadovė Agila Zalatorienė, pasvaliečiams dvinarė vietinė rinkliavia įsigalios tik spalį, o minėtus įkainius kilstelėjo padidintas tarifas. „Tikriausiai savivaldybės taryba pakėlė tarifą. Kadangi vežėjui buvo sunku išgyventi, buvo padidinti tarifai“, – svarstė pašnekovė.
Pasvalio r. savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Algimutis Balčiūnaitis atremia, kad tarifus už šiukšlių išvežimą buvo privalu kelti dėl įvesto sąvartynų atliekų šalinimo arba kitaip – „vartų“ mokesčio, taip pat atliekų vežėjus bankroto link stūmė ir kelis kartus kilęs minimalus atlyginimas, todėl lėšų buvo ieškoma iš gyventojų kišenės.

Nauja tvarka socialiai teisingesnė
Nuo spalio pradžios, kaip ir daugelyje kitų rajonų, Panevėžio ir Pasvalio krašto gyventojai pastoviąją rinkliavos dalį turės mokėti pagal kvadratūrą. „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius Gintautas Ulys įsitikinęs, kad tokia tvarka bus socialiai teisingesnė, nes nebeliks galimybių gudrauti, kai paslaugomis naudojamasi, tačiau už jas nemokama.
Jam antrina ir „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius A. Reipas. Jo teigimu, paslaugas apmokestinus pagal gyventojų turimus nekilnojamojo turto plotus, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos atpigs labiau pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. „Mes jau išgyvenome sovietinius laikus, kai visi gaudavo vienodas pajamas. Dabar situacija kitokia. Kas daugiausia prigamina atliekų? Tie, kas daugiausia vartoja. Kas daugiau turi turto, pajamų, daugiau visko ir vartoja. Todėl turto apmokestinimas pastoviąja rinkliavos dalimi Europoje yra priimtas ir plačiai naudojamas, nes tai yra socialiai teisinga.
Galbūt įkainiai kai kuriuose regionuose yra neparengti, galbūt įregistruotas turtas ne tomis paskirtimis, kuriomis yra naudojamas, todėl čia yra problemų. Tačiau per metus viskas bus išspręsta ir toks mokėjimo būdas taps priimtinas visiems“, – neabejojo pašnekovas, pabrėždamas, kad surinkta rinkliava patenka tiesiai į savivaldybių biudžetą, todėl atliekų tvarkytojų kišenėse nenusėda nė vienas centas.

Neskaidri sistema
„Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius, reaguodamas į praėjusią savaitę Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio nuogąstavimus, kad atliekų tvarkymo versle klesti korupcija, jo nuomonei pritaria.
„Lietuva, tvarkydama atliekas, nuėjo privatizacijos keliu. Buvo manoma, kad privačios įmonės, gamintojai, importuotojai labai rūpinsis visuomene ir puikiai tvarkys pakuočių gaminius, o valstybė savo ruožtu numatė, kad jei jos gerai tvarkysis, jas atleis nuo mokesčių. Atsitiko taip, kad gamintojai, importuotojai ir privatūs komunalininkai nieko nesutvarkė, bet jiems vis vien nereikėjo nešti mokesčių naštos. Dar vienas peiktinas aspektas, kad savivaldybių įmonės buvo visiškai nustumtos nuo apmokestintų gaminių ir pakuočių tvarkymo. Net ir šiandieną jos neturi jokios teisės kištis į šią sferą, – pabrėžė pašnekovas. – Vyriausybei siūlome grąžinti teisę savivaldybėms toliau reglamentuoti šią veiklą, kad regionų atliekų tvarkymo centrai prižiūrėtų, kontroliuotų, svertų surinktas atliekas. Esame įsitikinę, kad šiuo atveju sistema taptų kur kas skaidresnė.“

Monika Kazlauskaitė
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka