Tarptautinis geležinkelis „Rail Baltica“ skendi piktžolėse, o „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė – meluose

Ūkininkas Rimvydas Čebatorius pamatavo, kad apleistos geležinkelininkų teritorijos plotis čia siekia net 16 m.

„Ką pro traukinio langus matė mūsų šalies vadovai ir ES komisijos atstovai, kai iškilmingai šį rudenį riedėjo „Rail Baltica“ ruožu Marijampolė–Kaunas? Negi nepastebėjo ties geležinkeliu besidriekiančių piktžolynų, aplink suverstų statybinių atliekų, paliktų suniokotų želdinių? Tikriausiai garbieji ponai važiuodami šventė projekto sėkmę ir tik rūpinosi, kad šampanas iš taurių neišsilietų, nes tai būtų įrodymas, kad bėgiai nelygiai pakloti. O to, kas dedasi greta geležinkelio, tikriausiai nepastebėjo…“ – svarstė Suvalkijos ūkininkas, kurio žemės ribojasi su „Rail Baltica“ teritorija.
Ir išties ne be pagrindo ūkininkas Rimvydas Čebatorius piktinasi, nes jo laukų riba tarp Vinčų ir Būdviečių sustojimų susisiekia su AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorija maždaug puskilometrį. Visas geležinkeliečiams priklausantis ruožas ties jo pasėtais javais – didžiulis pasišiaušęs piktžolynas, aplink plačiai skleidžiantis sėklas, darkantis gražų gamtovaizdį.

„Jei ūkininkas tokias piktžoles augintų savo lauke, tuoj būtų nubaustas atitinkamų valstybinių tarnybų. Kodėl niekas nebaudžia „Lietuvos geležinkelių“ už tokią netvarką? Juk piktžolynai greta „Rail Baltica“ geležinkelio nenutrūkstama juosta driekiasi šimtus kilometrų ir, jei skaičiuotume visą ilgį lig Lenkijos sienos, apleistų teritorijų susidaro net keli šimtai hektarų! Man gėda, kad važiuodami tarptautiniu geležinkeliu per kerojančias piktžoles žmonės nematys nuostabaus Lietuvos gamtovaizdžio. Nesuprantu, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip skurdžiai verčiasi – neturi lėšų ir žmonių, kurie prižiūrėtų pagelžkeles? Greičiau tai tiesiog aplaidus, nepilietiškas požiūris“, – piktinosi ūkininkas.
Rimvydas tikino, kad kai buvo renovuojama senoji geležinkelio vėžė, kuri dabar skambiai vadinama „Rail Baltica“, niekas naujų geležinkeliams priklausančios teritorijos ribų su juo nederino. Taigi jos tikriausiai ir nesikeitė. Tačiau iš 18 m pločio juostos, kuri anksčiau buvo traktuojama kaip geležinkelininkų, šiuo metu prižiūrimi tik 2 m – būtent tokia pločio juosta prie geležinkelio buvo nušienauta prieš atvykstant ES komisijai. Ūkininkas svarsto, kas gi tuomet turi rūpintis likusia teritorija, mat ji atrodo lyg niekam nereikalinga.
„Senąją ribą vis dar žymi išlikę riboženkliai. Visiškai neaišku, kodėl ta žeme geležinkelininkai nesirūpina? Jei ta juosta jiems nepriklauso, tai kodėl joje pasodino medelių? Deja, jų taip pat neprižiūri – medeliai skendi piktžolėse, pusė jų jau išdžiūvę. Kažkodėl jie susodinti labai tankiai, bet kaip, vieni aptverti apsauginiais tinklais, kiti ne. Kažkokia netvarka. Prie geležinkelio seniau augę želdiniai taip pat gerokai nukentėjo – kai kur jie buvo negrabiai praretinti, sulaužyti, sutraiškyti, o į likusius geležinkelio darbininkai sustumdė įvairiausias statybų atliekas. Sunku įsivaizduoti, kas tą velniokynę dabar galėtų sutvarkyti“, – svarstė Rimvydas.
Ūkininkas piktinosi, kad geležinkelio renovaciją vykdę rangovai pasirodė esą tikri melagiai. Pasinaudojo keliais, kuriuos siaubingai išmalė galinga jų technika, laukais, kur susikrovė kalnus statybinių medžiagų ir pasidarė technikos stovėjimo bazes. Buvo žadama, kad po darbų viskas bus sutvarkyta ir palikta net geriau, nei buvę. Deja, daugelis patikėję geležinkelio tiesėjų pažadais paskui skaudžiai nusivylė, mat teritorijos, kuriose jie šeimininkavo, daug kur buvo paliktos labai netvarkingos.
„Kai šiame ruože dirbo geležinkelio rangovai, ant mūsų pievos paprašė leisti susidėti išardytus pabėgius. Visa jų technika dardėjo mūsų lauko keliu, kurį buvo žadama paskui sutvarkyti. Žadėjo ir prie mūsų sodybos keliuką palyginti už tai, kad juos į savo žemę įsileidome. Tikėjomės, kad pasinaudoję kito geru, patys taip pat geru atsilygins. Deja, atsilygino vien melagingais pažadais. Išsikraustė nieko nesutvarkę. Lauko kelias buvo toks išmaltas, kad jokia technika juo nebegalėjo važiuoti. Jį sulėkščiavau, bent taip mėgindamas kiek išlyginti. Per laiką jis vėl susiformuos, bet liko didelės nuoskaudos dėl jų melavimo. Bent būtų sakę, kad to nepadarys, bet jie vis žadėjo“, – piktinosi R. Čebatorius.
Ir jis ne vienintelis ūkininkas, kuris skaičiuoja geležinkelio rangovų padarytus nuostolius. „Ūkininko patarėjas“ jau yra rašęs apie netvarką ir problemas, su kuriomis susidūrė prie „Rail Baltica“ geležinkelio gyvenantys žmonės bei ūkininkai. Ne vienas keikia čia vešinčius piktžolynus ir tuos, kurie leidžia jiems keroti. Ūkininkai tikina, kad jei su teritorija nesusitvarkoma, tuomet gal reikėtų tuos plotus išnuomoti ar parduoti tiems, kurie mokėtų tinkamai su žeme elgtis. Beje, kai kurie žemdirbiai nesitaikstė su geležinkelio teritorijos ribomis ir užveistomis piktžolėmis – jas nurėžė ir užsėjo javus beveik lig pat geležinkelio pylimo.
Vaizdas ties „Rail Baltica“ kiek keistokas – nuo geležinkelio pylimo lig melioracijos griovio ar apsauginės tvoros driekiasi nušienauta maždaug 2 m juosta, o už jos ribų likusieji plotai užleisti piktžolėmis. Su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja Irena Kneizevičiene analizuojant žemėlapius tapo akivaizdu, kad geležinkeliams priklausanti teritorija prie „Rail Baltica“ ruožo praktiškai nepakito – liko tokia, kaip ir prie senosios vėžės. Kai kur ji kiek siauresnė, kai kur – platesnė. Taigi, jokia teritorija neliko be šeimininko, tik štai priversti deramai tvarkytis su turima žeme geležinkelininkus nėra taip paprasta. Beje, I. Kneizevičienė prasitarė, kad ir su kelininkais dėl pakelių priežiūros taip pat ne kartą yra tekę pyktis.
Kai apie ūkininkų skundus ir esamą situaciją informavome AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir nusiuntėme pagelžkelės nuotraukas, kelias paras jų „brandintas“ atsakymas buvo toks: „Teritorija – mūsų ir ji bus tvarkoma kaip ir iki šiol, kai tik bus baigti visi projekto darbai. Šiuo metu toji teritorija dar traktuojama kaip statybvietė ir šienauti joje nėra galimybių.“
Projekto darbus šiame „Rail Baltica“ ruože buvo planuota baigti šiais metais. Deja, pagelžkelės piktžolynai kaip vešėjo prie senosios vėžės, taip tikriausiai išliks ir prie tarptautinės „Rail Baltica“…

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.