Teismas atvėrė kelius „žaliesiems žmogeliukams“

Jurbarko r. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ambrakaitis tokių „sureguliuotų“ upelių rajone suskaičiavo net 34.

Praėjusių metų balandžio 29 d. „Ūkininko patarėjas“ (Nr. 49) pasakojo apie Biržuose siautėjančius „žaliuosius žmogeliukus“ – itin principingus aplinkosaugininkus, neleidžiančius ūkininkams net galvoti apie melioracijos griovių valymą – esą tai daro žalą ne tik kraštovaizdžiui, bet ir faunai bei florai, kurią įvertinus gali tekti atlyginti šimtus tūkstančių litų gamtai padarytų nuostolių.
Trejus metus Jurbarke vykęs teisminis ginčas dėl kelių šimtų metrų magistralinio melioracijos griovio, kurį aplinkosaugininkai vadina sureguliuotu upeliu, baigėsi savivaldybės administracijos ir griovio tvarkytojo pralaimėjimu. Nors pareikalauta atlyginti valstybei visai nedidelę gamtai padarytą žalą, toks teismo sprendimas atvėrė kelius „žaliesiems žmogeliukams“ siautėti dar labiau.

Krūmus įkainojo 90 tūkst. Lt
2011 m. pabaigoje savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistų prašydamas leisti iškirsti melioracijos griovio krante vešinčius krūmus, eržvilkiškis Petras Karpas nė nepamanė, kuo gali baigtis jo geri norai. Vos susiradęs talkininkų ir pradėjęs kirsti krūmus Mišiūnų kaime (Juodaičių sen.) esančiame magistraliniame griovyje M1, sulaukė netikėto Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Andriaus Šašio vizito.
Netrukus agentūros vedėjas administracinės teisės pažeidimo protokolus už neteisėtą medžių ir krūmų kirtimą Mituvos upelio pakrantėje surašė ir P. Karpui, ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistui Vincui Pociui, nurodžiusiam, kuriuos griovius P. Karpas gali valyti. Eržvilkiškį aplinkosaugininkai nubaudė 450 Lt, darbus organizavusiam V. Pociui skyrė 650 Lt baudą. Abu jautėsi teisūs – užginčijo nuobaudas teisme ir ginčą su aplinkosaugininkais laimėjo. Tačiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas teismui dar pateikė ir civilinį ieškinį – pareikalavo, kad P. Karpas atlygintų aplinkai padarytą daugiau nei 90 tūkst. Lt žalą. Būtent tokia suma iš pradžių buvo įvertinta sureguliuoto upelio pakrantėje augusių 410 saugotinų medžių ir krūmų. P. Karpas įrodė, kad aplinkosaugininkai skaičiuodami įvėlė klaidų ir suma sumažėjo iki 80,7 tūkst. Lt. Bet vis tiek ne tiek, kad būtų galima užsimerkti ir vardan ramybės…
2012 m. įsisukęs teismų procesas būtų seniai pasibaigęs, bet Kauno regiono aplinkos apsaugos agentūra Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė, o Kauno apygardos teismas bylą grąžino persvarstyti. Gruodžio 1 d. priimtame naujausiame teismo sprendime teigiama, kad iki 2678 Lt sumažintą žalą solidariai turės sumokėti abu atsakovai – savivaldybės administracija ir griovį valęs P. Karpas.
Sprendimas jau įsiteisėjęs, tad savivaldybė nori nenori turės jį vykdyti – mokesčių mokėtojų pinigais atlyginti valstybei dėl, kaip teigiama sprendime, darbuotojų kaltės atsiradusią žalą. Sprendime konstatuota, kad būtent savivaldybės darbuotojams priklausė pareiga prieš išduodant leidimą (ar rekomendaciją) visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes apie jų žinioje esančius melioracijos statinius. O jie, nevidonai, dėl netikslių registro duomenų, nesilaikė nustatytos tvarkos ir leido (rekomendavo) kirsti želdinius.

Bebrai vėl turi ką veikti
Trejus metus po teismus tampytas P. Karpas apie žalą, kurią turės atlyginti valstybei, kalbėti nelinkęs, tačiau savo požiūrį į daug nemalonumų pridariusią istoriją turi. Pasak žmogaus, problema iškilo dėl to, kad griovio valymu buvo nepatenkinti greta sodybą turintys teisininkai. Iš jų pirties į griovį tekėjo nuotekos. „Reikalavau, kad skundo tirti atvykę aplinkosaugininkai paimtų vandenį tyrimui, tačiau jie sustabdė darbus – iš pradžių sakė, kad laikinai, o paskui, matyt, reikėjo apginti savo mundurą, tad atsirado ir ieškinys“, – įsitikinęs biokuro gamyba užsiėmęs žmogus.
P. Karpas neskundė teismo sprendimo, bet ir priteistos žalos dar nesumokėjo. Jo nuomone, ta žala nė nebuvo padaryta: per trejus metus visi krantuose iškirsti krūmai atžėlė ir dar labiau suvešėjo – tuo įsitikino net specialiai į Mišiūnų kaimą griovio apžiūrėti vykę teisėjai ir advokatai. „Bet valstybei reikia pinigų – ji gyvena iš mokesčių ir baudų, tai ir turime mokėti“, – svarstė eržvilkiškis.
Kodėl P. Karpas, kuriam savivaldybės darbuotojai leido valyti magistralinius melioracijos griovius – kitaip sakant, nemokamai daryti gerą darbą valstybei, atsidūrė tarp kūjo ir priekalo, geriausiai žino anuomet vyriausiuoju specia­listu dirbęs, o dabar Žemės ūkio skyriui vadovaujantis Algirdas Ambrakaitis.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas patvirtino, kad padėtis per trejus metus nepasikeitė nė per nago juodymą: melioracijos specialistai ir dabar vadovaujasi tais pačiais registrais, todėl tokia problema gali iškilti kiekvienam ūkininkui, kurio žemėje yra ilgesnis nei 3 km arba didesnis nei 5 km baseino ploto magistralinis griovys.
Tokius melioracijos įrenginius aplinkosaugininkai traktuoja kaip sureguliuotus upelius ir reikalauja prieš tvarkant pakrantes ir valant vagą parengti bei suderinti želdinių tvarkymo planą. Melioracijos grioviams tvarkyti toks planas nereikalingas, nes juose jokių želdinių negali būti.

Ministerijos nesusitaria
A. Ambrakaitis suskaičiavo, kad Jurbarko rajone yra 34 tokie magistraliniai melioracijos įrenginiai.
„Jų pavadinimai nė iš tolo nepanašūs į upelių pavadinimus – A1, M1, K1. Melioracijos statinių registre, kurį tvarko Valstybės žemės fondas, jie ir yra įtraukti kaip melioracijos įrenginiai, tačiau aplinkosaugininkai vadovaujasi kitu registru ir jame mato ne griovius, o upelius. Mes prie jų registrų neprieiname, galime tik įtarti, kad kai kurie magistraliniai grioviai yra traktuojami kaip upeliai“, – aiškino savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Jis įsitikinęs, kad susitarti dėl registrų duomenų suvienodinimo turėtų ne rajonuose, o ministerijose dirbantys specialistai. „Paprastai rengdama žemės ūkio veiklai įtaką darančius teisės aktus Aplinkos ministerija derina juos su Žemės ūkio ministerija, tačiau nors ir labai stengiausi, nepavyko sužinoti, kas Žemės ūkio ministerijoje suderino tvarką, pagal kurią dabar dalis melioracijos įrenginių tapo sureguliuotais upeliais“, – neslėpė A. Ambrakaitis, ne savo noru tapęs dviejų ministerijų nesutarimų įkaitu.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas teigia, kad rajonų atstovai šią problemą ministerijoje kelia nebe pirmi metai. Panašūs teismai vyksta ir Biržuose. Šiuo metu ministerija rengia Medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriamų saugomiems, kriterijų sąrašo pakeitimus, tačiau siūlomas projektas, pasak A. Ambrakaičio, problemos neišspręs, nes vis tiek liks dvejopi reikalavimai.

Pasigenda logikos
„Kaip bepavadintume diskusijų keliančius objektus – sureguliuotais upeliais ar magistraliniais grioviais, – vis tiek tai yra melioracijos statiniai, skirti žemei nusausinti. Jei juos apleisime, sugadinsime visą melioracijos sistemą. Į tą sureguliuotą M1 ruožą, dėl kurio tvarkymo iškilo problema, sueinančios melioracijos sistemos vertė – beveik 3 mln. Lt. Dabar ten baisu: bebrai pristatė užtvankų, sugadinta pralaida, išplauta dalis kelio. Kol vyko teismai, nieko negalėjome daryti. O būtų išvalyta vaga, aplink esančią žemę dirbantys ūkininkai džiaugtųsi“, – tikino A. Ambrakaitis.
Pasak savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo, reikalavimai sureguliuotų upelių pakrantėms tvarkyti neturi paprasčiausios logikos. Kai ūkininkai skundžiasi, kad neveikia drenažas, dažniausiai nustatoma, kad į sureguliuotą upelį vedančios žiotys užkimštos augalų šaknimis.
„Anksčiau pasiimdavome planą ir suskaičiuodavome, kiek pagal darbų apimtis remontui reikia pinigų. Dabar negalime to daryti, nes kasti upelio apsaugos zonoje neleidžiama. Turime rengti projektą, derinti su aplinkosaugininkais. Ūkininkui skęsta laukas, bet kol suprojektuosime, praeis metai – tada gal ir pinigų jau nebeturėsime, niekuo negalėsime žmogui padėti“, – svarstė A. Ambrakaitis.
Pasak jo, projekto parengimas gali kainuoti 2–3 tūkst. Lt – tiek pat, kiek ir drenažo remontas.

Žemdirbių interesams – pavojus
Gruodį surengtame seminare A. Ambrakaitis išgirdo, kad į melioracijos griovius suvestus upelius siūloma natūralizuoti – leisti jiems vingiuoti per laukus, įrengti akmenų metimus, kad vanduo natūraliai graužtų šlaitus.
„Seminaro lektoriaus klausiau, ar Lietuvoje ruošiamasi auginti beždžiones ir krokodilus, ar vis dėlto arsime laukus ir sėsime javus? Jau ir dabar daug žalos ūkininkams pridaro bebrai, kurių niekas nenori šaudyti, o jei dar išvingiuosime upelius, dirbama žemė taps šlaitais ir pelke“, – prognozuoja A. Ambrakaitis.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad dėl aplinkosaugininkų reikalavimo atlyginti žalą už melioracijos įrenginyje iškirstus krūmus smarkiai nukentėjo rajono ekonomika. Netolimame Šilalės rajone, vedėjo duomenimis, Kaimo plėtros programos lėšomis išvalyta pusė melioracijos griovių. „Mūsų ūkininkai laukė, kuo baigsis teismas – kas šiais laikais nori rizikuoti, kai aplinkosaugininkai gali pareikalauti šimtų tūkstančių litų už gamtai padarytą žalą?“ – svarstė A. Ambrakaitis.
Melioracijos darbų programai skiriamos valstybės lėšos, pasak vedėjo, nėra naudojamos augmenijai melioracijos grioviuose naikinti. Tiems ūkininkams, kurie pernai pasinaudojo galimybe gauti pelno nedidinančių investicijų iš Lietuvos kaimo plėtros programos, savivaldybė pasistengė išvalyti magistralinių griovių vagą, iš viso – 17 km.
Tačiau kas turėtų tvarkyti sureguliuotų upelių šlaitus, Žemės ūkio skyriaus vedėjas „Ūkininko patarėjui“ nesiryžo atsakyti. Gal tie patys principingieji aplinkosaugininkai, uoliai gaudantys visus, kurie bebrams trukdo statyti užtvankas?

Autorės ir Alvinos BUNIKIENĖS nuotraukos

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.