Teisybės ieškoti teks Vilniuje, o ne Strasbūre

Jau ilgiau nei mėnesį visi Lietuvos piliečiai gali tiesiogiai apskųsti Konstituciniam Teismui (KT) neteisingus, jų nuomone, Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės sprendimus. Ar valstybės įstaigų koridoriuose teisybės neradę žmonės skuba pasinaudoti šia teise? Ar įteisinusi individualų konstitucinį skundą, kad gražiau atrodytų Europoje, bet vis dar neleidžianti visuomenės atstovams – tarėjams – kartu su teisėjais nagrinėti civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų Lietuva jau tapo visiškai teisine valstybe?

Darbo padvigubėjo?

Iki šio rudens pradžios tik visas Seimas (arba mažiausiai penktadalis parlamentarų), Prezidentas, Vyriausybė, bendrieji ir specializuoti teismai galėjo prašyti KT ištirti kokių nors teisės aktų konstitucingumą.

Vos įsigaliojus individualų konstitucinį skundą įteisinusioms Konstitucijos pataisoms, jau rugsėjo 2 dieną (rugsėjo 1-oji buvo sekmadienis) KT gavo šešis šalies valdžia nepatenkintų piliečių raštus. KT pirmininkas Dainius Žalimas spėjo, kad jo vadovaujamai įstaigai darbų padvigubės. Gal KT jau gali pateikti statistikos, kokių visuomenės sluoksnių atstovai kreipėsi dažniausiai, kiek skundų atmesta net nepradėjus jų nagrinėti, nes pareiškėjai dar neišbandė visų kitų būdų savo teisėms apginti?

„Prašymų kažkiek padaugėjo, bet dar per anksti apibendrinti. Reikia ilgiau palaukti. Kol kas neturime tiek duomenų, kad galėtume jais pasidalyti su visuomene“, – „Ūkininko patarėjui“ trumpai pranešė Konstitucinio Teismo pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė.

Nemokamų skundų nebūna

Tarptautinės advokatų profesinės bendrijos „KPMG Law“ narys Jonas Platelis ŪP sakė, kad tik maždaug po pusės metų turėtų susiklostyti individualių konstitucinių skundų nagrinėjimo praktika. Bet, anot J. Platelio, vienas dalykas jau dabar aiškus – žmonės įgijo naują galimybę ginti savo teises, spręsti valstybės reikalus. Netgi taisyti politikų klaidas. O Seimo, Vyriausybės nariams teks atidžiau rengti teisės aktų projektus ir labiau pagalvoti apie galimas jų pasekmes.

Konstitucijoje numatyta teisė asmenims tiesiogiai kreiptis į KT nėra absoliuti. Skųstis nieko nekainuoja, tačiau parašyti argumentuotą skundą pagal visus reikalavimus nėra labai paprasta. Nesunku atspėti, kokie jausmai apimtų pareiškėją, kuris, sugaišęs daug brangaus laiko, išleidęs nemažai pinigų konsultacijoms, galų gale gautų atsakymą, kad prašymas netinkamas.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 111, p. 1-3