Tiesos iš raštų dantimis neišgrauši

Dėl išaiškėjusių finansinių problemų Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Ieva Žilinskienė ir tarybos pirmininkas Tomas Broga vasarį buvo atvykę pasiaiškinti pas Jurbarko rajono merą Skirmantą Mockevičių.

Tiesa akis bado – taip reikėtų apibūdinti situaciją, privertusią grįžti prie vasario pradžioje laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ (Nr. 16) išspausdintoje publikacijoje „Milijonai neformaliajam švietimui – pavėjui?“ išguldytų nelinksmų minčių, jog dalis valstybės lėšų atitenka anaiptol ne vaikų ugdymui, o Lietuvos skautijos tarybos pirmininko Tomo Brogos vadovaujamai įmonei. Iškėlus retorinį klausimą, norėta tik suabejoti, ar gali valstybės lėšos būti taip neatsakingai naudojamos, tačiau atidžiau pasidomėjus, kas ir kaip kontroliuoja jų panaudojimą, teko įsitikinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai išties pasklinda pavėjui tarsi rudeniniai lapai – ir dažniausiai niekam nerūpi, kam ir už ką jais mokama.

Suabejojo skautų sąžiningumu
Taigi pernai iš valstybės biudžeto Švietimo ir mokslo ministerija vaikų neformaliojo ugdymo programai įgyvendinti savivaldybėms paskirstė per 3,2 mln. Eur. Priminsime, jog tuomet pateikėme net keletą atvejų, kai neformaliojo švietimo vykdytojų veikla sukėlė abejonių. Bene didžiausių nesklandumų iškilo Jurbarke, kur savivaldybė dar ir šiemet, senų seniausiai pasibaigus 2015 m. neformaliojo švietimo programai, susirašinėjo su Lietuvos skautija, niekaip nesugebėjusia įgyvendinti visiems švietimo teikėjams taikomų vienodų reikalavimų.
Lietuvos skautijos parengta programa „Skautai: pramoga su tikslu“ Jurbarko r. pernai susidomėjo 100 vaikų, skautų draugovių vadovės jiems užsiėmimus rengė keturis savaitgalius po 8 val. Jurbarko savivaldybė prog­ramai įgyvendinti skyrė 4 500 Eur. Šioje vietoje jau reikėtų padėti tašką ir pasidžiaugti, kad vaikai įdomiai ir prasmingai praleido laiką.
Tačiau už neformalųjį švietimą atsakinga Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Tytmonienė apie santykius su Lietuvos skautijos tarybos pirmininku Tomu Broga dar ir dabar negali ramiai kalbėti. Už tai, kad Jurbarko savivaldybė pareikalavo grąžinti skautų vadovams mokytis neteisėtai panaudotus 900 Eur, nors ir pripažinęs, kad suklydo, T. Broga valstybės tarnautoją apkaltino antivalstybine veikla.
Tuokart rašėme, kad abejonių Z. Tytmonienei sukėlė ir Lietuvos skautijos Jurbarko savivaldybei pateikta 1 208 Eur sąskaita už skautų atributiką. Pareikalavus patikslinti, kokia atributika perkama, jau pasibaigus programos įgyvendinimo laikotarpiui buvo atsiųsta nauja sąskaita, iš kurios matyti, kad perkama po 100 specialybių emblemų, skautiškų pašikniukų ir skautiškų movų.
Įdomu ne tik tai, kad visi šie atributai gaminami Lietuvos skautijos tarybos pirmininko T. Brogos vadovaujamoje įmonėje „StepArc“. Įdomiausia, kad vasario 1 d. Jurbarko savivaldybė gavo raštą, jog priemonės vis dar gaminamos, taigi realiai vaikai, kuriems buvo skirtos ministerijos lėšos, pernai jomis tikrai negalėjo pasinaudoti.
„Mūsų pozicija aiški: pinigai turi atitekti vaikams. Stebėjau skautų užsiėmimus ir žavėjausi vadovių kūrybiškumu, kai jos plėšė paklodes ir siuvo apsiaustus prie pilies „kariavusiems“ riteriams. Atleiskite, bet nemačiau ten nė vieno naujo daikto“, – beveik pašnibždomis „Ūkininko patarėjui“ sakė Z. Tytmonienė, į kurios, destruktyvią veiklą, neaiškius tikslus ir savivaldybei atneštus nuostolius“, T. Brogos reikalavimu, dėmesį turėjo atkreipti Jurbarko r. savivaldybės politikai.

Panoro įbauginti žurnalistus?
Eilinei savivaldybės darbuotojai žeminantį spaudimą padaręs Lietuvos skautijos tarybos pirmininkas T. Broga, atrodo, neblogai išlošė. Nenorėdama gaišti laiko, Jurbarko r. savivaldybės administ­racija atsisakė minties kreiptis į teismą dėl 1 208 Eur sugrąžinimo į valstybės biudžetą, nors Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Ieva Žilinskienė ir pripažino, kad iki sausio 27 d. dalis prekių, už kurias savivaldybė sumokėjo, dar nėra pagamintos arba tebėra Lietuvos skautijos nacionalinėje būstinėje Kaune.
Tikėtina, kad 1 208 Eur „iš idėjos“, kaip teigia T. Broga, dirbantiems Lietuvos skautams yra nemaži pinigai, todėl į kitą bauginimo etapą pateko viešumon problemą iškėlęs laikraštis „Ūkininko patarėjas“. Juk perskaitę šią informaciją, gali sukrusti ir kitų savivaldybių vadovai – T. Broga neslepia, kad vieningą programą vykdė net 33 šalies rajonuose.
Advokatų surašytais raštais T. Broga ir jo vadovaujama UAB „StepArc“ pareikalavo „ŪP“ paneigti, kad „Lietuvos skautijos tarybos pirmininko Tomo Brogos vadovaujama įmonė „Step­Arc“ yra jaunųjų skautų atributikos gamybos monopolis, kad Jurbarko savivaldybė gavo raštą, jog skautiški atributai vis dar gaminami, iki šiol skautiškos priemonės nepagamintos“. Paneigti reikalaujama ir informaciją, kuri „apibūdina T. Brogą kaip nesąžiningą verslininką, kuris vadovauja Lietuvos skautijos tarybai ir UAB „StepArc“.
„Ūkininko patarėjo“ redakcijai pateiktame reikalavime T. Brogos advokatai nurodo pašalinti leidinį, kuriame buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, iš visų prekybos vietų. Kaip tą padaryti praėjus bene dviem savaitėms po laikraščio pasirodymo, kai eilinis numeris išperkamas per vieną dieną, advokatai kažkodėl nenurodo.
Nors T. Brogos pasamdytiems advokatams kūrybiškumo, atrodo, tikrai nestinga: jie manipuliuoja citatomis ir mato tai, ko straipsnyje net nebuvo parašyta. Pavyzdžiui, kad būtent UAB „StepArc“ ir direktorius T. Broga „paklaidino“ ir „paleido vėjais“ 9,7 mln. Eur valstybės lėšų, nors pernai visos Lietuvos vaikų neformaliajam švietimui buvo skirta tris kartus mažiau ir visi šie pinigai, net ir labai norint, negalėjo atitekti nei Lietuvos skautijai, nei jos tarybos pirmininko T. Brogos vadovaujamai UAB „StepArc“.
T. Broga straipsnyje „Milijonai neformaliajam švietimui – pavėjui?“ perskaitė ir neparašytą mintį, kad jis yra „nesąžiningas verslininkas“, nors apie Lietuvos skautijos tarybos pirmininką kaip verslininką nebuvo parašyta nė vieno žodžio.
Ir net nesuabejota, nors tikrai reikėjo suabejoti, ar etiška Lietuvos skautų tarybos pirmininkui skautišką atributiką už valstybės pinigus gaminti įmonėje, kur jis eina generalinio direktoriaus pareigas. Nors tenka pripažinti, kad T. Brogos pasiteisinimas: „Aš tik vadovauju, bet ką ten gamina, aš nesikišu. Vadybininkai ten dirba“ skaitytojams pasirodė daugiau nei juokingas.
Perskaičiusi straipsnį vienos Jurbarko mokyklos, kurioje taip pat veikia skautų draugovė, direktorė neiškentė nepakomentavusi: „Kai į mūsų įstaigą ateis kokia kontrolierė, pasakysiu, kad viską čia tvarko valytojos.“
T. Broga, o juo labiau jo advokatai, turėtų žinoti, kad manipuliuojant žodžiais, ištrauktais iš konteksto, žurnalistams spaudimo nepadarysi. Rašant remiamės ne interpretacijomis, o faktais, nes tik jie liudija tiesą. Ne žurnalistai kalti, kad ta tiesa T. Brogai akis bado.

Nurašė, nors vaikai nė nematė
Taigi apie faktus, kuriuos reikalauja paneigti UAB „StepArc“ ir jos generalinis direktorius T. Broga.
Liaudies išmintis sako, kad kas raštu parašyta – dantimis neišgrauši. O Lietuvos skautijos vyriausiosios skautininkės I. Žilinskienės šių metų sausio 27 d. parašytame rašte teigiama, kad „skautiškos uniformos dar nepagamintos ir yra pas tiekėją, jos nėra nurašytos. Tiekėjas patvirtino, kad užsakymas bus įvykdytas 2016 03 01“.
Tame pačiame rašte teigiama ir kad: „Lietuvos skautija didžiuosius pirkimus vykdė cent­ralizuotai ir prekės buvo pristatytos į nacionalinę būstinę adresu Trakų g. 18, Kaunas, ne visos prekės dar yra atsiimtos draugovių, nes neformaliojo švietimo programoje nebuvo numatytos ir nebuvo galimos transportavimo paslaugos, iš nacionalinės būstinės vadovai prekes turi atsiimti patys arba kai tik bus vykstama į Jurbarką, prekės bus nuvežtos už organizacijos lėšas“.
Kokios prekės vaikų, dalyvavusių praėjusių metų neformaliojo švietimo programoje, taip ir nepasiekė? Jurbarko savivaldybei patiektuose prekių perdavimo aktuose teigiama, kad Tauragės krašto Martyno Jankaus bendrovei skirtas 21 skautiškas pašik­niukas ir tiek skautiškų movų sausio 15 d. vis dar buvo Lietuvos skautijos nacionalinėje būstinėje. Kunigaikščio Gedimino draugovė negavo 10 skautiškų pašikniukų ir 10 skautiškų movų, Karšuvos draugovė negavo 18 skautiškų pašikniukų ir tiek pat movų, o Nemuno draugovė negalėjo pasinaudoti 21 pašikniuku ir tiek pat skautiškų movų.
Visa tai gamino Lietuvos skautų tarybos pirmininko T. Brogos vadovaujama UAB „Step­Arc“. Už 70 skautiškų pašikniukų ir tiek pat skautiškų movų, kurios taip ir neatiteko praėjusių metų programoje dalyvavusiems vaikams, iš neformaliojo švietimo lėšų Jurbarko savivaldybė sumokėjo 633,8 Eur.
„Jei Lietuvos vyriausioji skautininkė I. Žilinskienė savo parašu po prekių perdavimo aktais tvirtina, kad jos vis dar yra nacionalinėje būstinėje, negalime tuo netikėti. Jos pateikti dokumentai ir yra įrodymas, kad vaikai, pernai dalyvavę neformaliojo ugdymo programoje, tų priemonių, kurios jiems buvo perkamos, negavo“, – reziumavo Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Z. Tytmonienė.
Bet yra ir dar vienas raštas, į kurį tikriausiai Jurbarko r. savivaldybėje niekas nė neatkreipė dėmesio. Tai, ko vaikai negavo ir net nematė, nes vis dar buvo sandėliuose, UAB „Skailita“, tvarkanti Lietuvos skautijos finansinę apskaitą, šių metų sausio 20 d. lengva ranka pasiūlė nurašyti tas gėrybes kaip trumpalaikį turtą. Po aktu pasirašė materialiai atsakingas asmuo Saulius Arlauskas.
Buhalterinės apskaitos reikalavimai ne visada logiškai paaiškinami, tačiau vargu ar kas nors galėtų dabar paneigti abejones, kad tai, kas nurašyta net nepradėjus naudoti, niekada ir nebuvo pagaminta?
Ir jau visiškai neaišku, ką T. Brogos vadovaujama įmonė gamino Šilalės savivaldybėje vykdytai programai – pateiktoje sąskaitoje vienas vienetas skautiškos atributikos įvertintas 295 Eur. Įdomu, kaip savivaldybės atsakingi darbuotojai galėtų patik­rinti, kokių priemonių ir kiek už šiuos pinigus gavo vaikai?
T. Broga kratosi „monopolio“ vardo, tačiau ar ne šis pavadinimas labiausiai tinka bendrovei, visos Lietuvos vaikus aprūpinančiai skautiška atributika? Tuo labiau kad ir pats Lietuvos skautijos tarybos pirmininkas pripažįsta, jog vien pernai neformaliojo ugdymo paslaugas jų organizacija teikė net 1 500 vaikų. Ir visiems, reikia manyti, prireikė emblemų, pašikniukų ir kaklaraiščių movų?

Faktas: niekas nekontroliuoja!
Lietuvos skautijos tarybos pirmininkas tvirtino, kad tokių nesusipratimų, kokie skautams iškilo Jurbarke, kitose 32 savivaldybėse, kur taip pat vyko „Skautai: programa su tikslu“ nebuvo – jų veikla visiems tiko, savivaldybės ėjo į kompromisus, o problemos buvo sprendžiamos bendradarbiavimo keliu.
T. Broga, atrodo, teisus – Šilalės savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Vaitiekaus „Ūkininko patarėjui“ pateiktos sąskaitos rodo, kad neformaliojo švietimo lėšų panaudojimas jeigu ir buvo kontroliuojamas, tai tikrai ne taip, kaip reikalauja Švietimo įstatymo 23 str. 5 dalis.
Kaip ir Jurbarko savivaldybei, Šilalės savivaldybei, kur skautų programoje dalyvavo 90 vaikų, buvo pateiktos neakredituotų VšĮ „Vilniaus skautų centras“ ir UAB „Pasirinkimas-būti“ sąskaitos. Už vadovų kvalifikacijos tobulinimą neakredituotose įstaigose Šilalės savivaldybė sumokėjo 372,5 Eur. Tokias pat tų pačių įmonių sąskaitas, kurių bendra suma – 900 Eur, Jurbarko savivaldybė atmetė – Lietuvos skautija, pripažinusi, kad suklydo, grąžino savivaldybei pinigus.
Kiek tokių sąskaitų ir už kokią sumą buvo pateikta kitoms 30 šalies savivaldybių, niekas nežino, nes neformaliojo švietimo lėšas skirsčiusi Švietimo ir mokslo ministerija tų lėšų panaudojimo nekontroliuoja.
„Už kvalifikacijos tobulinimą iš mokinio krepšelio lėšų nemokama. Lygiai taip pat ir su neformaliojo ugdymo krepšeliu: už kvalifikacijos tobulinimą gali būti mokama tik akredituotiems teikėjams“, – kovo 11 d. „Ūkininko patarėjui“ raštu paaiškino Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Pasak ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėjos, už tikslingą lėšų panaudojimą atsako savivaldybės, todėl Švietimo ir mokslo ministerija neturi duomenų apie netinkamą Lietuvos skautijos lėšų naudojimą teikiant neformaliojo švietimo paslaugas.
O ką sako savivaldybės, neturinčios jokių priekaištų Lietuvos skautijai, pateikusiai sąskaitas, kurios neturėtų būti apmokamos?
„Nei Šilalės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, nei savivaldybės kontrolierius negavo nė vieno mokinio ar tėvo nusiskundimo dėl Lietuvos skautijos vykdomos programos vykdymo, užsiėmimų kokybės, lėšų panaudojimo“, – raštu tvirtina Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus.
Iš tokio atsakymo galima susidaryti nuomonę, kad ne savivaldybė turi kontroliuoti neformaliojo vaikų švietimo lėšų panaudojimą, o mokiniai ir tėvai, negalintys net žinoti, kokių priemonių paslaugų teikėjai iš jiems skirtų lėšų turėtų nupirkti.
Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, jog savivaldybėms skirtų neformaliojo vaikų švietimo lėšų panaudojimą audituoja Valstybės kontrolė. Gal tai ir yra vienintelis kelias siekiant išsiaiškinti, kiek mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtai galėjo atitekti organizacijai, kurios vadovas sąžiningai savo pareigas vykdžiusius valstybės tarnautojus sugebėjo viešai apšaukti „antivalstybiniu priešišku veiksmu“ bei primesti svetimos valstybės interesus.
Beje, „Ūkininko patarėjui“ išspausdinus straipsnį „Milijonai neformaliajam švietimui – pavėjui?“ Lietuvos skautijos tarybos pirmininkas T. Broga Jurbarko savivaldybės administracijos direktorei Vidai Rekešienei ir Švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei Z. Tytmonienei pasiuntė elektroninius atsiprašymo laiškus, o Jurbarko r. merą Skirmantą Mockevičių netgi pagerbė savo apsilankymu.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Linos LUKOŠIŪTĖS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.