Tikras cirkas į kaimą nevažiuoja

Nedideliame miestelyje gyvenantis, versliuką sukantis pažįstamas pasakojo, kad jo šeima su draugais per svarbiausias metų šventes vyksta į Klaipėdos, Palangos, o kartais ir sostinės kultūros įstaigas paklausyti garsių atlikėjų koncertų, pažiūrėti išskirtinių spektaklių, baletų ar operų. Miestelyje, kuriame jis gyvena, taip pat yra kultūros namai, tačiau šia įstaiga verslininkas nesidomi.
Ir iš pasiturinčių ūkininkų teko girdėti apie jų pomėgius, toli gražu nesusijusius su vietinės kultūros „perliukais“ ar atvežtinėmis scenos „dievaičių“ intermedijomis. Kyla klausimas, kam skirta lietuviško kaimo kultūra. Dėl ko stengiasi šimtai, ne, tūkstančiai, kultūros darbuotojų, organizuodami iki gyvo kaulo įkyrėjusias Užgavėnes, Jonines, Naujųjų sutikimus ir kitą proginę, dažnai politikuotą kultūrą? O gal save prie aukštesnio luomo priskiriantys verslininkai ar ūkininkai yra paprasčiausi snobai, besistengiantys būti panašūs į kultūros gurmanus, ir vietos kultūrą ignoruoja nepelnytai?
Pasižvalgius po Žemaitijos kaimo kultūros įdomybes neapleidžia nuojauta, kad daug kas čia daroma ne iš širdies, net ne iš reikalo, o tam, kad sudarytų įspūdį, kokios intensyvios veiklos čia esama. Kuo mažesnis kultūros centriukas, tuo platesnės ir išsamesnės jo ataskaitos. Vieno kaimo kultūros centro kolektyvų sąraše, be kapelų ir ansamblių, įrašytos futbolo, krepšinio, stalo teniso, net virvės traukimo (!) komandos. Apie pastarąją rašoma, kad 2010 m. kažkokiose varžybose ji užėmė 6-ąją vietą, o šiaip kasmet per Jonines organizuojanti virvės traukimo rungtį. Gali būti, kad sportas tiesiog prisiglaudė prie kultūros centro, nes kito globėjo neturi. Jei taip – tai neblogas pavyzdys siekiantiesiems taupyti.
Kito kaimo kultūros centre veikia du dramos būreliai, dvi kapelos ir estradinės muzikos grupė, taip pat trys vokaliniai ansambliai, muzikinis duetas ir net darbščiųjų rankų būrelis. Gyventojų tame miestelyje yra kiek per tūkstantį, o nutolęs jis vos penkis kilometrus nuo rajono centro, kuriame kultūrinė veikla itin aktyvi.
Mažiukai centrai uoliai skelbia savo atlyginimus ir išlaidas. Antai tokiuose veikliuose kultūros centruose, kaip Plungės, Skuodo, informacija apie atlyginimus dar tik ruošiama, nors ją skelbti privalu jau ne vienus metus, Telšių kultūros centras paskutinę informaciją pateikė 2015 m. pradžioje, Kretingos, Salantų kultūros centruose pateikiami ne visų darbuotojų vidutiniai atlyginimai, o štai įvairūs smulkūs kultūros centrai viešai rodo atlyginimus nuo direktorių iki kūrikų ir valytojų.
Pasidomėjus vieno kaimo kultūros centro, kuriame dirba 9 darbuotojai, išlaidų ataskaita, matyti, kad ir be atlyginimų pinigėliai ten turi kur iškeliauti. Neskaitant įvairiausių smulkių išlaidų kanceliarijos prekėms, naujametiniams žaislams, plovimo medžiagoms, sporto inventoriui ir kitoms smulk­­­­m­enoms, praėjusiais metais 1,3 tūkst. Eur išleista akmens angliai, beveik tiek pat skaitmeniniam mikseriniam pulteliui, bevieliam mikrofonui ir stovui, dar 650 Eur nešiojamajam kompiuteriui, 460 Eur muzikiniam centrui, 800 Eur už koncertą ir dar po keletą šimtų už kitus kviestų dalyvių pasirodymus, fejerverkui. Tame kaime gyvena nei daug, nei mažai – pusė tūkstančio žmonių.
Kai tokios išlaidos, atrodytų, kaimų kultūros centrai turėtų klestėti, o renginių pasižiūrėti žmonės turėtų plūsti ir iš aplinkinių kaimų. Yra tekę tokiame renginyje dalyvauti. Susidomėjau todėl, kad į kaimo kultūros namus atvyko gerai žinoma vaidintojų trupė iš kito rajono. Tąkart buvo kažkokių rinkimų agitacinis laikotarpis, todėl į tuos kultūros namus savęs pareklamuoti atvyko ir du ar trys kandidatai. Įskaitant juos, mano šeimos narius bei tuo metu buvusius kultūros namų darbuotojus, kėdėse pusiau šaltoje salėje žiemos metu sėdėjo vos keliolika žiūrovų. Spektaklis, beje, buvo neblogas.
Galbūt tik man taip nepasisekė? Galbūt ir kaimuose vyksta įstabūs renginiai, renkasi žiūrovai, ploja, prašo pakartoti, dovanoja gėlių? Pakalbinome Kretingalės kultūros centro (Klaipėdos r.) direktorę Dainą Magdušauskaitę, pasiteiravome, kas įstabaus vyko ar vyks jų miestelyje.
Direktorė patikino, kad renginiai pas juos vyksta įdomūs, vieni lankomi gausiai, kiti nelabai. Antai balandžio viduryje laukiama dvi dienas truksiančio jaunimo festivalio „Kokonas“, kuriame numatyti įvairūs susitikimai, spektakliai, filmai, koncertai. Miestelio salėje telpa 150 žiūrovų, todėl neretai tuščių vietų nebelieka. Direktorė neslėpė: pasitaiko, kad susirenka vos 20.
Ir vis dėlto kaimai ar maži miesteliai niekada neišvengs provincialumo žymės, niekada pas juos neatvyks pasaulinio garso ar bent Lietuvos mastu paklausūs atlikėjai, nes jie net nevažiuoja ten, kur salėje telpa tik pusantro šimto žiūrovų. Iš Kretingalės ir iš Salantų, iš Platelių, Sedos ar Tverų verslininkai, ūkininkai, mokytojai, gydytojai ar pardavėjai vyko ir vyks į didmiesčius, kur tarp šimtų žiūrovų klausysis nepakartojamos klasikų muzikos, žiūrės išskirtinius spektaklius, gėrėsis akrobatų triukais po cirko kupolu. Nes TIKRAS cirkas į kaimą neatvažiuoja.

Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas