Tiltas į emigravusių vaikų gyvenimą

XX a. paskutinį dešimt­metį įvykęs informacinių technologijų proveržis labiausiai įtraukė jaunąją kartą, tačiau pamažu jos užima stabilią vietą ir senjorų gyvenime. Vieniems naudotis technologijomis padeda kartu gyvenantys vaikai ir anūkai, kiti, būdami iš prigimties smalsūs, randa galimybių mokytis patys, juo labiau kad įvairių programų ir projektų Lietuvoje tikrai netrūksta, trečius priverčia gyvenimas, atplėšęs artimuosius gyventi svetur.

GALIMYBĖ. Beveik dešimt metų kaunietei Onai Žaliaduonienei internetas padeda bendrauti su Norvegijoje gyvenančiu sūnumi Artūru ir anūke Marija.

Paskatino emigracija
Viena populiariausių tarp senjorų internetinių komunikacinių programų yra skaipas („Skype“). Niekam ne paslaptis, kad ja naudotis pastūmėjo emigracijos procesai. Nenorėdami pamesti iš akių toli išvykusių savo vaikų, tėvai ir seneliai vis dažniau sėda prie kompiuterio ir bendrauja per skaipą. Taip jie ekrane mato mylimus žmones, jaučia artumą, girdi balso intonacijas, iš vaizdo susidaro nuomonę, kaip jie jaučiasi, ko nepasako žodžiais, bet išduoda kūno judesiais. O kartais per šią programą pirmą kartą išvysta savo anūkus.
Septyniasdešimtmetė kaunietė Ona Žaliaduonienė, skaipu besinaudojanti jau gerą dešimtmetį, sako, kad jos gyvenime jis atsirado tik tada, kai į užsienį išvažiavo sūnūs. Trijų suaugusių vyrų mama šiuo metu šalia neturi nė vieno. „Kai vaikai atitrūko, naudojausi kasdien, – prisimena ji. – Dabar kas savaitę, kartais net kas antrą susisiekiame. Pripratau prie tos situacijos ir viską priimu normaliai. Vienas vaikas išvažiavo, antras, trečias. Sunkiausiai buvo pirmą kartą, kai prieš beveik dešimt metų į Norvegiją išvyko vidurinysis sūnus Artūras. Nervinausi ir labai nerimavau, nes važiavo į nežinią. Jaudinausi, kaip jam seksis, ką ten darys, ar turės pavalgyti. Tad būdavo, ištisai sėdžiu prie kompiuterio ir laukiu, kol sūnus prisijungs ir papasakos, kas naujo. O dabar su Artūru ir jo šeima Norvegijoje susisiekiame kartą per mėnesį. Nusiunčiu balvoną (šypsenėlę – red. pastaba) ir žodelį „labas“. Jei atsako, pasikalbame, jei ne, taip ir lieka.“
Vyriausiasis Vytautas iš pradžių darbo reikalų turėjo Maskvoje, tačiau jis grįždavo maždaug kas mėnesį, tai su juo O. Žaliaduonienė skaipu bendraudavo tik retkarčiais. Paskiausiai mokytis į Vokietiją išvyko jaunėlis Paulius. Vėliau jis pasirašė darbo sutartį Anglijoje, joje ir liko. „Taigi skaipą jungdavau kiekvieną dieną, negalėjau be jo, – prisimena Ona. – Norėjau matyti sūnus ir žinoti, kaip jie gyvena. Kartais dabar naudojuosi ir socialiniu tinklu „Facebook“, kai noriu vaikams ką nors parašyti ir nereikia atsakymo tuoj pat.“

Internetas tapo būtinybe
2011 metais skaipas turėjo apie 700 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje. Tų pačių metų pradžioje užfiksuotas rekordas – prie programos vienu metu buvo prisijungę 29,5 mln. vartotojų. Skaipo atsiradimas visame pasaulyje paskatino žmones keisti bendravimo būdą.
Dabar metų metais nesimatantys artimieji gali bendrauti kasdien, nuolat matyti vienas kito gyvenimo aplinką. Po Europą išsibarstę žmonės kelis kartus per metus susitinka ir gyvai, tačiau išvykusiesiems gyventi į Ameriką ar kitus žemynus skaipas kartais būna vienintelė galimybė pajausti artimojo buvimą.
„Išmokti naudotis kompiuteriu ir skaipu man buvo paprasta, – juokiasi O. Žaliaduonienė. – Anksčiau nebuvau susidūrusi nei su spausdinimo mašinėle, nei su kuo panašiu. Apskritai technika man – nesvetimas dalykas. Mano tėvas buvo kalvis. Ir studijavau technikos mokslus – pramonės įmonių elektrinius įrenginius. Penkiolika metų dirbau pagal specialybę.“
Guvi ir imli naujovėms kaunietė prisimena, kad kompiuteris jų namuose atsirado, kai jauniausias sūnus Paulius buvo keturiolikos (dabar jam – 28-eri – red. pastaba). Iš pradžių jis išmokė ją suvesti tekstą, paskui parodė, kaip ieškoti informacijos. „Pamėgau „Youtube‘ą“, „Delfį“, įvairias programas, jau sakiau, kad turiu savo „Facebooko“ profilį, – pasakoja apie kasdienę veiklą O. Žaliaduonienė. – Internetas man tapo būtinybe, be jo neįsivaizduoju nė dienos, kompiuterį įsijungiu 2–3 kartus per dieną. Internete naršau apie sveikatą, vaistus, gydymosi būdus, istoriją ir kt. Ateina kokia mintis į galvą, sėdu prie kompiuterio ir ieškau.“

Atsiveriančios galimybės
Kauno technologijos universiteto, Kauno apskrities trečiojo amžiaus universiteto dėstytojas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininkas doc. Alfredas Otas teigia, kad senyvo amžiaus žmonės kartais baiminasi liestis prie kompiuterio, nes mano, jog paspaudę klavišą viską sugadins. „Iš pradžių reikia palankyti kokius nors kompiuterių kurselius arba rasti, kas gali pamokyti ir kurį laiką pabūti šalia, kai dirbate“, – informatikos specialistas aiškina, kaip įveikti pirmąją baimę.
Ir doc. A. Otas, ir O. Žaliaduonienė pabrėžia, kad mokėjimas naudotis kompiuteriu ir internetu atveria nemažai galimybių, sutaupo pinigų. Ir tai ne tik skaipo programa, kuria naudotis galima nemokamai, kitaip negu telefonu. Vienas iš interneto privalumų – galimybė gauti įvairios informacijos, nemokamai skaityti įvairiausius leidinius, kurių kaina spaudos kioskuose ar prekybos centruose nemaža.
„Jei noriu skaityti laikraštį, tai turiu dėtis akinius, nes  raidelės yra mažos ir mane tai nervina, – juokiasi O. Žaliaduonienė. – O kompiuteryje šriftą galima pasidaryti, kokio nori dydžio. Dar prenumeruoju keletą laikraščių, bet dažnai perskaitau tik antraštes, nebent labai sudomina. Nes visa kita rodo per televizorių arba galima rasti „Delfyje“. Pagrindinis informacijos
šaltinis – internetas.“
Su skaipu susijusios galimybės – tai ne tik bendravimas, bet ir dalijimasis informacija, juk galima gauti ir pačiam siųsti nuotraukas, skenuotus dokumentus, įvairius tekstus. Be to, per skaipą gali kalbėtis keli žmonės, esantys skirtingose vietose.
Anot Onos, jei neveikia vaizdo kamera ar trūkinėja ryšys, sunku susikalbėti, tada ji rašo. Kai jaučiasi pavargusi ir nenori rašyti, tada skambina per skaipą ir kalba.

Sunkina užsienio kalbų nemokėjimas
Doc. A. Otas sako, kad pramokę naudotis kompiuteriu vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi daug geriau ir dėl atsivėrusių galimybių, ir dėl bendravimo įvairovės, ir dėl pakilusios savivertės. Kaip vieną iš sunkinamų veiksnių informatikos dėstytojas pabrėžia užsienio kalbos nemokėjimą.
O. Žaliaduonienė taip pat pritaria, kad kompiuterio ekrane atsiradus lentelei, kurioje informacija parašyta anglų kalba, ji sutrinka. „Spaudžiu mygtuką iš intuicijos, – sako kaunietė. – Mokykloje ir studijuodama mo­kiausi prancūzų kalbos. Nors praėjo nemažai laiko, dar šį bei tą prancūziškai suprantu, bet anglų kalbos nemoku. Rusų kalbą, turbūt kaip dauguma mano amžiaus žmonių, suprantu gerai.“
Verta prisiminti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia kompiuteryje (Windows) įsidiegti norimą kalbą, taip lengviau suprasite informacinius ir perspėjamuosius pranešimus (kartais pateikiamus lentelėmis).

Kaip apsisaugoti nuo grėsmių
Populiarėjant naujoms technologijoms atsirado ir įvairių naujų sukčiavimo formų. Vis dažniau išgirstame apie ištuštintas sąskaitas, nesėkmingai ar net tragiškai pasibaigusias internetines pažintis. Ką jau kalbėti apie virusais užkrėstą kompiuterį, kai jis nepataisomai sugenda arba dingsta svarbi ar asmeniška informacija.
Doc. A. Otas apie tam tikras grėsmes kalba apibendrintai, nes mano, kad jos būdingos visoms internetinėms programoms, ne tik skaipui. „Elektroninė erdvė modeliuoja fizinę erdvę, – teigia informatikas. – Nereikia manyti, kad tai kažkas TOKIO. Juk nepaliekame atvirų ir nerakintų savo namų durų, tad ir kompiuterio neturėtume palikti neatjungto, jei pasitraukiame nuo jo. Be to, prisijungimo slaptažodis irgi padeda apsaugoti asmeninę informaciją.“
Kaip vieną svarbiausių dalykų docentas pabrėžia jau ir viešojoje erdvėje nuolat sklindančius perspėjimus: nepažįstamiems ar mažai pažįstamiems žmonėms nei skaipu, nei socia­liniuose tinkluose neteikti jokios asmeninės informacijos (kur gyveni, kiek uždirbi, kokia turtinė padėtis, kas gyvena ir kada būna kartu ar pan.). Ką jau kalbėti apie kodus, bankų sąskaitas, slaptažodžius. Net artimiausiems žmonėms tai turėtų būti žinoma tik svarbiais atvejais. Be to, reikia įsiminti, kad nei bankai, nei kitos atsakingos institucijos internetu neprašo pervesti pinigų ar nurodyti savo sąskaitos numerio. Tai daroma asmeniškai atvykus į reikiamą vietą.
Norint apsisaugoti nuo virusinių programų, kurios gali ateiti ir skaipu, geriau neatidaryti keistais pavadinimais, nepažįstamų žmonių siunčiamų dokumentų.
„Nemanau, kad suaugusiam sąmoningam žmogui internetinė erdvė gali būti kuo nors ypač pavojinga, – sako A. Otas. – Juk ne taip seniai spausdintose telefonų knygose buvo galima rasti tikslią asmens gyvenamąją vietą, telefonus. Galimybė naudotis kompiuteriu ir kartu internetu veikiau suteikia daugiau laisvės ir gyvenimo malonumo, negu kelia grėsmę. Žinoma, technika niekada neatstos žmogaus, artumo, šilumos ir rūpesčio, bet gali paskatinti tai rasti ir išlaikyti.“

Augustė Dubovijūtė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.