Tvarkingi grioviai – ne tik dėl grožio

Vija PAKALNYTĖ

Vis daugiau gyventojų rūpinasi kraštovaizdžio išsaugojimu: laiku šienauja, valo ir tinkamai prižiūri melioracijos griovius. Jiems padeda Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“. Šia priemone dar nepasinaudojusieji vis dar turi laiko pateikti paraiškas iki šių metų gruodžio 31 d.

Pagal šią priemonę grąžinama iki 100 proc. griovių sutvarkymo išlaidų. Tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti tiek krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai, tiek medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, sutvarkymo darbai. Taip pat augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno ir sutvarkymo darbai bei drenažo žiočių, latakų ir pralaidų išvalymo darbai.

„Visi pareiškėjai, šiemet pateikę paraiškas, pranešimus dėl atliktų darbų turės pateikti iki 2015 m. gegužės 15 d.“, – komentuoja Jūranda Savukynienė.

Atgavo tiek, kiek išleido
„Melioracijos griovius tvarkome ne tiek dėl grožio, kiek dėl naudos“, – šypsosi Saulius Galvonas iš Ukmergės rajono savivaldybės. Ūkininkas papasakoja, kad sutvarkyti 2 km melioracijos griovių buvo būtinybė, mat pradėjo sausėti laukai.
Pašnekovas atsimena, kad apie KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ su­­žinojo iš laikraščių, o daugiausiai darbo pareikalavo ne dokumentų pildymas, o griovių tvarkymas: „Reikėjo iškirsti medžius, krūmus ir juos išvežti. Pats griovys buvo pilnas dumblo, jį reikėjo išvalyti. Dabar turime dar penkerius metus šienauti, tad darbo tikrai nemažai.“ Pašnekovas pasakoja, kad atlikęs darbus ir informavęs apie tai NMA, netrukus sulaukė tikrintojų: „Griovius išmatavo, įvertino atliktus darbus – viskas buvo padaryta tinkamai.“
Martynas Verikas, ūkininkaujantis Širvintų rajono savivaldybėje, taip pat neslepia, kad melioracijos griovių tvarkymo ėmėsi dėl praktinių priežasčių: „Pavasarį technika prie laukų privažiuoti buvo labai sunku. Viskas pažliugę. Nuimti derlių taip pat sudėtinga. Sutvarkius melioracijos griovius lauko darbus atlikti kur kas lengviau“, – pasakoja M. Verikas.
Nors griovių tvarkymas užtruko beveik visą žiemą, pašnekovas nesigaili, kad ėmėsi šio darbo ir dalyvavo KPP priemonėje. „Aišku, darbo buvo daug, bet kiek išleidau, tiek atgavau“, – sako jis.

Atsiskaityti iki 2015 m. gegužės 15 d.
Šiemet pateikusiesiems paraiškas pagal šią priemonę Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) primena, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Svarbiausia naujovė, laukianti 2014 m. paraiškas pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ pateikusių pareiškėjų – naujas atsiskaitymo už įgyvendintą projekto veiklą terminas.
„Visi pareiškėjai, šiemet pateikę paraiškas, pranešimus dėl atliktų darbų turės pateikti iki 2015 m. gegužės 15 d.“, – paaiškina NMA Tęstinių priemonių administravimo skyriaus vyr. specialistė Jūranda Savukynienė.

Paraiškas gali teikti parama jau pasinaudojusieji
NMA specialistė atkreipia dėmesį, kad paramos pagal šią priemonę gali kreiptis ir tie pareiškėjai, kurie jau yra gavę paramą melioracijos grioviams tvarkyti.
„Jeigu pareiškėjas KPP programiniu laikotarpiu jau yra pasinaudojęs parama pagal šią priemonę, tačiau gauta suma nesiekė 50 000 Lt (14 481 Eur), jis gali teikti paraišką ir šiemet. Pavyzdžiui, jei 2012 m. pareiškėjas gavo pagal šią priemonę 30 000 Lt (8 688,6 Eur) paramą grioviams tvarkyti, dabar jis gali teikti paraišką, kurioje prašoma suma neviršija 20 000 Lt (5 792,4 Eur). Taigi pareiškėjai gali teikti daugiau negu vieną paraišką, jei jose bendra prašoma paramos suma nėra didesnė nei 50 000 Lt“, – komentuoja J. Savukynienė.
Į didžiausią galimą paramos sumą vienam pareiškėjui nėra įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Praktika rodo, kad kai kada paramos gavėjai pamiršta, jog PVM nėra finansuojamas“, – pabrėžia NMA specialistė.

Nepamiršti pateikti svarbių dokumentų
Paraiškas pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir įregistravę savo žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Kartu su paraiška būtina pateikti savivaldybės administracijos išduotą melioracijos griovio žemėlapį, sąmatą, kurioje nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos, ir savivaldybės išduotą pažymą, kurioje pateikti duomenys, reikalingi pirmumo kriterijams įvertinti.

Pareiškėjas įsipareigoja sutvarkyti ne mažesnį kaip 1 ha melioracijos griovių plotą.

Kokio ploto grioviai gali būti tvarkomi?
Pateikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigoja sutvarkyti abu lygiagrečiai einančius melioracijos griovio šlaitus ir ne mažesnį kaip 1 ha melioracijos griovių plotą. Tvarkomo griovio vientisa dalis negali būti mažesnė negu 0,3 ha. „Išimtis šiam įsipareigojimui taikoma tik tais atvejais, jei visas melioracijos griovio plotas nuo griovio pradžios iki pabaigos yra mažesnis negu 0,3 ha ir paramos gavėjas turi savivaldybės, kurios teritorijoje yra melioracijos grioviai, rašytinį sutikimą dėl griovio tvarkymo“, – paaiškina Jūranda Savukynienė.
NMA specialistė taip pat primena, kad ši priemonė yra tęstinė. Baigę griovių tvarkymo darbus ir pateikę NMA pranešimą dėl atliktų darbų, paramos gavėjai griovius prižiūrėti turi dar penkerius metus. Tai reiškia, kad, įvykdę įsipareigojimus pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, pareiškėjai toliau tęsia melioracijos griovių tvarkymo veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“.
Pažymėtina, kad šioje veikloje būtina dalyvauti su ne mažesniu plotu (galimas tik 3 proc. nuokrypis), išskaičiavus 1 m pločio apsaugines juostas iš abiejų lygiagrečiai einančių melioracijos griovio pusių.

Pranešti tik atlikus visus darbus
NMA specialistė J. Savukynienė pastebi, kad dažnai paramos gavėjai pateikia pranešimą NMA apie atliktus darbus iki galo jų neatlikę. „Tokiais atvejais tikrintojai fiksuoja, kad atlikti ne visi prie paraiškos pateiktoje sąmatoje numatyti atlikti darbai arba sutvarkytas ne visas numatytas sutvarkyti plotas ir paramos gavėjui gresia sankcijos. Tad verta dar kartą priminti, kad prieš informuojant NMA apie atliktus darbus juos iš tiesų reikia atlikti. Ne tik nušienauti, ar išvežti medžius, bet baigti viską, kas buvo numatyta sąmatoje, ir tik tada informuoti apie tai NMA“, – akcentuoja J. Savukynienė.
Šiemet pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ jau surinktos 276 paraiškos. Jose prašoma suma siekia apie 10 mln. Lt (per 2,8 mln. Eur). Per visą 2007–2013 laikotarpį pagal šią KPP priemonę patvirtinta per 1 tūkst. paraiškų, išmokėta daugiau kaip 17 mln. Lt (apie 5 mln. Eur) paramos.

Ingos Juodytės ir Vilmos  SEBEIKAITĖS nuotraukos

KPF_nauajs