Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Tvyrant karščiams rudeninė sėja kai kur baigsis vasarą

2018/08/07

Žieminių ir vasarinių rapsų ir javų pjūtis jau eina į pabaigą, tačiau rekordiniais derliais ūkininkai džiaugtis negali. Tačiau lieti apmaudo dėl mažesnio derliaus ir iš anksto sutartų grūdų kainų ūkininkams nėra kada, nes rudeninės sėjos darbai jau virte verda. Kai kurie žemdirbiai rapsų ir kviečių sėją ruošiasi baigti dar šį mėnesį, tačiau mokslinikai pataria paisyti agronominių sėjos terminų, kad kitąmet nereikėtų graužtis dėl neperžiemojusių pasėlių. Laukia lietaus Žieminiai rapsai ir kviečiai, spelta kviečiai, vasariniai kviečiai, avižos jau Raseinių krašte ūkininkaujančio Alfredo Bardausko ūkio aruoduose. Dar liko nupjauti nevienodai subrendusius miežius, žirnius, pupas. „Priešingai nei pernai, javapjūtė šiemet baigsis rugpjūtį“, – įsitikinęs A. Bardauskas. Nors šiemet rugiapjūtės pabaigtuvės rekordiškai ankstyvos, žemdirbys rekordiniais derliais džiaugtis negali. Didžiausias žieminių kviečių derlius siekė 7,2 t/ha, vasarinių kviečių – 5,1 t/ha, žieminių rapsų – 3 t/ha. Pasak jo, iš kiekvieno lauko sausra „pagrobė“ bent 1,5 t grūdų. „Ūkininkauju aplink Nemakščius, todėl vienos mano žemės išsimėtę į Jurbarko, kitos – Raseinių pusę. Net pasėjus vienodą žieminių kviečių veislę iš vieno lauko, kur žemės lengvesnės, kūliau 4 t/ha, sunkesnėse žemėse – 6,3 t/ha. Nuo pat gegužės mėnesio lietaus mano laukuose kliuvo skirtingomis dozėmis“, – atsidūsta ūkininkas.Dalyje nupjautų laukų ražienos jau nuskustos, ruošiamasi sėjai.  Tačiau pasak A. Bardausko, jei artimiausiu laiku laukų nepalaistys lietus, žieminių rapsų sėją teks pamiršti. Ūkininko teigimu, į perdžiūvusią dirvą rapsų nesėsi, o jei žemė bus palaistyta tik rugsėjį, tai nedidelė paguoda, nes sėkla vargu ar atsigaus. „Jau turiu nusipirkęs sertifikuotos rapsų sėklos, bet, mano įsitikinimu, sėti juos dar anksti. Galvoju, kad rapsų sėja pradėsiu rūpintis rugpjūčio 12–15 dienomis. Jei iki to laiko nebus lietaus, rimtai svarstau rapsų nesėti arba beliks stebėti prognozes, gal kritulių iškris iškart po sėjos“, – viliasi pašnekovas. Iš vėžių neišmuša Ūkininkas tikina, kad žieminių pasėlių sėja priklauso ne tik nuo orų, bet ir nuo ūkyje sudėtos sėjomainos. A. Bardauskas tikina, kad ūkyje kasmet pasėja apie 400–430 ha žieminių kviečių, todėl ir šiemet, kad nereikėtų atsėliuoti laukų, numatyti tokie plotai. „Nors dabar grūdų supirkimo kainos labai geros, visiškai neaišku, kas bus kitąmet. Todėl nepametame galvos ir sėją planuojame atsižvelgdami į agronomines rekomendacijas“, – racionaliai mąsto raseiniškis ūkininkas. Žieminių kviečių sėją A. Bardauskas planuoja pradėti rugsėjo 7–10 dienomis. Ankstinti sėjos ūkininkas nesiruošia, baimindamasis, kad suvešėję pasėliai neperžiemos. Darbas jau startavo Pasvalio r. ūkininkas Vytautas Mikelėnas sako, kad javapjūtės darbai jau eina į pabaigą, teliko nenupjauti 60 ha vasarinių kviečių, kol kas neliestos ir pupos. „Per visą vasarą praktiškai nematėme lietaus. Praėjusią savaitę palijo vos septynias minutes. Bet to lietumi net nepavadinčiau, veikiau dulksna, po lašais paliktas kibiras nė neprisipildė. Šiaurės Lietuvoje situacija labai sunki. Dėl sausros netekau daugiau nei pusės derliaus. Pernai žieminius kviečius galėjau pasėti tik į priesmėlius, o šiemet tie laukai labiausiai išdegė“, – apmaudauja žemdirbys, vardindamas ūpo nekeliančius derlius: žieminių rapsų byrėjo 2,6 t/ha, kviečių – 4,2 t/ha. V. Mikelėnas sako įprastai rapsus sėjantis rugpjūčio 15 dieną, tačiau šiemet sėja buvo ankstesnė maždaug 10 dienų ir rapsai pasėti jau vakar. „Rapsams stabdžiai yra, bet gazo – nėra. Kitaip tariant, rapsų augimą galima sustabdyti, tačiau jų dygimo nepaspartinsi, todėl teko rizikuoti ir jų sėją ankstinti. Kviečius sėsime kaip ir įprasta, maždaug įpusėjus rugsėjui“, – dėsto ūkininkas šiemet planuojantis pasėti apie 80 ha žieminių rapsų ir apie 200 ha kviečių. Ūkininkas kasmet perka sertifikuotą rapsų sėklą, o kviečių pasėlius sės pernykšte ūkine sėkla. Namuose pasitikrinęs jų daigumą, žemdirbys konstatuoja, kad neatsilieka nuo sėklininkystės ūkių. Atsieis brangiau V. Mikelėnas neslepia, kad sausra nunešė ne tik pusę derliaus, bet ir sujaukė dalį sėjomainos planų. Antai kai kurių laukų įdirbti net neįmanoma, todėl vietoje rudeninės sėjos, laukus teks apsėti tik pavasarį tikintis, kad žemė per žiemą gaus drėgmės. „Žemę dirbau plūgu, nes pernai dirvos buvo labai suplaktos, o šiemet, žemei stipriai įdžiūvus, su minimaliu žemės dirbimu nieko nepasiekčiau. Kai kur molingi laukai taip perdžiūvę, kad jų neįmanoma įdirbti. Plūgas skrodžia arklio galvos grumstus. Tuos plotus paliksime kitiems metams, ruošiamės sėti pupas“, – sausros perdėliotais darbais dalijasi ūkininkas. V. Mikelėnas taip pat skaičiuoja, kad rudeninė sėja bus brangesnė nei įprastais metais, mat žemę judinti reikės daugiau, todėl degalai ir darbo jėga atsieis brangiau. Dirvos – it pelenai Apie šiemet brangstančią sėją kalba ir Vilkaviškio krašte ūkininkaujantis Virginijus Mykolaitis. Pasak jo, laukuose lūžta ne tik plūgai ir kiti padargai, bet ir dėl karščio genda technika. „Traktoriai apynaujai, todėl daugiausia gedimų kyla dėl elektros. Patys traktorių nepataisysime, nes reikia specifinių žinių, todėl laukiame, kol atvažiuos serviso darbuotojai. Darbai labai stringa, nes gedimų yra ne tik mūsų ūkyje, reikia laukti eilėje. Jei lietus nepasirodys, sėja bus labai sudėtinga. Nors mums lietaus teko daugiau nei kitiems rajonams, drėgmės tikrai nepakanka. Žemė sausa kaip pelenai“, – nuogąstauja Pilviškių seniūnijos ūkininkas. V. Mykolaitis tvirtina, kad jo ūkyje žemė rudeninei žieminių rapsų sėjai jau paruošta. „Trijų skirtingų rapsų veislių sėją pradėsime šį trečiadienį, planuojame pasėti 300 ha. Žieminiams kviečiams taip pat netrukus arsime laukus. Žieminių kviečių sėją šiemet ankstinsime ir tikimės darbus pabaigti dar šį mėnesį. Pasėsime rapsus ir iškart imsimės kviečių. Sėsime dvi kviečių veisles“, – sėjos planais dalijasi V. Mykolaitis. Didžiuliai nuostoliai Kalbėdamas apie į aruodus jau supiltą šiųmetį derlių, Suvalkijos ūkininkas sako, kad palyginus su pernai, šiemet prikulta tik pusė derliaus. „Žinoma, tam įtakos turėjo sausra. Žieminių kviečių kūlėme tik iki 4 tonų, kai paprastai byra iki 9 tonų, nes mūsų žemės derlingos. Nors atrodytų nuostolius turėtų kompensuoti pakilusios grūdų supirkimo kainos, tai mūsų neguodžia, nes turime išankstines supirkimo sutartis. Už antros klasės kviečius sutarėme 150 Eur/t, o dabar jų kaina sukasi apie 180 Eur/t. Kalbant vien apie kviečius, suskaičiavome, kad vien dėl kainų skirtumo patyriau apie 30 tūkst. Eur nuostolių“, – apmaudo neslepia V. Mykolaitis. Svarbus kiekvienas drėgmės lašas Kaitriems orams rugiapjūtę paankstinus bent kelioms savaitėms, derliui subrandinti dirvos per gerokai trumpesnį laiką atidavė daugiau mineralinių medžiagų. Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto (ASU ADMI) direktoriaus prof. Vaclovo Bogužo, norint išsaugoti dirvos produktyvumą, ruošiantis sėjai verta atkreipti dėmesį į žemės dirbimo technologiją. Šiemet, kai dalis dirbamos žemės stipriai įdžiūvusi, svarbu dirvožemyje išlaikyti kiekvieną drėgmės lašą, todėl mokslininkas pataria žemę dirbti minimaliai. Anot V. Bogužo, šylant klimatui nori nenori ūkininkams teks vis daugiau žemės skrosti ne plūgais, o skutikliais, mat minimalaus žemės dirbimo technologija geriausiai pasiteisina Pietų Europos šalyse, kur itin saugoma žemės drėgmė. „Dabar reikia nedelsiant nuskusti dirvas, sudaiginti piktžoles ir pabiras, jas įterpus gaunama nemažai organinės medžiagos. Kokią žemės dirbimo technologiją ūkis renkasi – individualus klausimas. Žinoma, dėl sausros ūkininkams vertėtų labiau susimąstyti apie beariminį žemės dirbimą“, – dėsto agronomijos mokslų daktaras. Ištaisyti klaidas Įprastai laikas tarp priešsėlinio augalo kūlimo pabaigos ir žieminių rapsų sėjos pradžios Lietuvoje vidutiniškai tęsiasi nuo 5 iki 10 dienų. Tačiau javapjūtei pasiankstinus bent kelioms savaitėms, ūkininkai išlošė daugiau laiko ir V. Bogužas pataria tuo pasinaudoti. Pernai dėl liūčių dirvos buvo sugadintos, išklampotos sunkiosios technikos. Įmirkusią žemę slėgė sunkiasvorė technika, todėl dirvos armuo buvo gerokai sutankintas. „Jį reikėtų išpurenti. Įtarus, kad ir po armeniu dirva suspausta, vertėtų žemę įdirbti giluminiu podirvio purentuvu. Dabar šiems darbams sąlygos yra idealios, nes laikosi sausi orai“, – tikina V. Bogužas. Dėl pernai prastai įdirbtų laukų, šiemet ūkininkai vargo ir dėl „pabėgusių piktžolių“. Norint su jomis efektyviai susitvarkyti, užuot skubinus rapsų sėją vertėtų ražienas dar kartą pervažiuoti skutikliu. „Gerai išdirbti žemę nėra tolygu giliai ją dirbti. Piktžolės dygsta iš 3–5 cm storio sluoksnio, todėl panašiu gyliu ir reikėtų skusti ražienas. Taip lengviau bus suardomos organinės liekanos, ligų pradams liks menkesnės galimybės išlikti ir tokiu būdu sudarysime palankesnes sąlygas žiemkenčiams“, – įsitikinęs V. Bogužas. Pernykščių metų palikimas šių metų derliui – išplautas mineralinis azotas. „Azoto apykaita labai greita. Šiemet mineralinio azoto kiekis priklausys nuo to, kiek liko jo nepanaudoto po derliaus nuėmimo, kiek organinės medžiagos įnešime, kaip greitai ji bus ardoma mikroorganizmų. Vėl grįžtame prie žemės dirbimo klausimo. Jei dirvas skusime sekliai, azoto žiemkenčiams rudenį teks daugiau“, – pabrėžia mokslininkas. Pasak jo, vasarojui skirtose dirvose kuo skubiau reikėtų pasėti tarpinius pasėlius, kurie rudens–žiemos laikotarpiu ne tik neleis išsiplauti augalų maisto medžiagoms iš dirvos, sumažins laukų piktžolėtumą, bet ir įneš daug organinės medžiagos, kurios dirvoms labai stinga. Kiekvienam ūkininkui būtina pasinaudoti šių metų pranašumais, kaip galima anksčiau pasėti tarpinius pasėlius ir taip praturtinti dirvą organika. Biologiniai preparatai Nors vyrauja šilti ir sausi orai, V. Bogužas tvirtina, kad žieminių rapsų ir javų sėjos skubinti nereikia. „Pasėjus per anksti, augalams būtų kur kas prastesnės sąlygos žiemoti, plistų ligos, todėl iš to jokios naudos nebūtų“, – pataria profesorius. V. Bogužas taip pat primena, kad žieminiams rapsams geriausias priešsėlis yra žieminiai ir vasariniai kviečiai, daugiametės žolės, o žieminiams javams – žieminiai ir vasariniai rapsai, žirniai, pupos. „Ruošiantis sėjai, verta panaudoti ir biologinius preparatus, kurie labai veiksmingi skaidant organines medžiagas, ypač sėjant žieminius kviečius, rugius. Kai šiaudai ir jų likučiai mineralizuosis – dirvožemis bus turtingesnis, su gausesne biologine įvairove. Be to, ligų ir kenkėjų potencialas bus mažesnis. Taip pat galima pridėti preparatų, kurie dirvoje paskleistų azotą fiksuojančių bakterijų“, – sako ASU ADMI direktorius V. Bogužas. Trijų veislių konvejeris Šiemet nuo sausros nukentėjo ir sėklininkystės ūkiai. Skaičiuojama, kad sėklininkystės ūkiuose byrėjo apie 25 proc. mažesnis derlius nei pernai. Prognozuojama, kad šiemet nors ir nežymiai, bet sertifikuotos sėklos poreikis augs, dėl to gali apie 10 proc. kilti ir jos kainos. LAMMC Žemdirbystės instituto javų selekcijos skyriaus mokslininkas Vytautas Ruzgas pastebi, kad Lietuvoje sertifikuota sėkla apsėjama vos 15–20 proc. visų pasėlių, kilus didesnei paklausai gali kilti ir jos kainos. „Prieš daugelį metų sakiau, kad sertifikuota sėkla šiandien turėtų būti apsėta apie 60 proc. laukų, tačiau šių rodiklių niekaip nepasiekiame, lietuviai vis dar mėgsta patys ruoštis sėklą. Ūkininkai pasisėja likusias pernykštes sertifikuotas sėklas, tačiau vieni grūdai kalibruoti, kiti ne, todėl jie augdami konkuruoja tarpusavyje“, – sako V. Ruzgas. Pašnekovas pastebi, kad prasidėjus sėjai, labiausiai išlošia ūkininkai, sėjantys skirtingo vėlyvumo veisles. Pasak LAMMC mokslininko, jei vienais metais labiau pasiteisina ankstyvesnės, tai kitąmet gali geresnį derlių atnešti vėlyvos veislės, todėl svarbu riziką paskirstyti. „Manau, kad išlošia tas ūkininkas, kuris turi bent trijų veislių konvejerį: ankstyvąsias, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvas veisles. Sėklininkystės ūkiams sunkiau, nes turint daugiau veislių, didėja grūdų priemaišų rizika juos kuliant“, – teigia V. Ruzgas. Ankstinti sėją ar ne? Nors klimatologai prognozuoja, kad rugpjūtis ir rugsėjo pradžia bus sausa ir šilta, V. Ruzgas pataria neskubinti žieminių kviečių sėjos. „Atlikdami bandymus selekciniuose laukuose, žieminius kviečius sėjame pirmą rugsėjo savaitę, norėdami parodyti, kad gerokai paankstinus sėją, žiemą jie nukenčia labiausiai. Kviečiai rudenį perauga, todėl žiemojimo nuostoliai žymiai padidėja. Anksčiau sakydavome, kad kviečius reikia pasėti iki rugsėjo 15 d., o dabar sakome, jog juos išberti reikia iki rugsėjo 20–25 d. vien dėl atšilusio klimato. Jei ūkininkai vis dėlto nuspręs ankstinti sėją, man, kaip žieminių kviečių selekcininkui, bus labai gerai“, – šypteli V. Ruzgas. Šiemet dėl pernykščių liūčių, augo vasarinių kviečių plotai, tačiau, anot pašnekovo, ši augalinė kultūra – atsarginis žaidėjas, nes jų derlius 1–2 t/ha mažesnis nei žieminių. Šiemet tikimasi, kad žieminių kviečių plotai didės. Nors šiemet didesnių ligų proveržių pasėliuose nepastebėta, V. Ruzgas pabrėžia, kad geriems beicams taupyti nereikėtų ir sėklą būtina paruošti tinkamai. „Jei sėklos bus netinkamai beicuojamos, tai viso labo pinigų metimas į balą. Juk ir žmonės nemeta gydymo vos pradėję vartoti vaistus tik todėl, kad pasijuto geriau“, – sako Žemdirbystės instituto mokslininkas.

Monika KAZLAUSKAITĖ ŪP korespondentė

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...