Ūkiai be glifosatų: ekologiški ar onkologiški?

Vanda BARONYTĖ

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorės Aušros Beniulienės manymu, dažnai politiniai sprendimai, susiję su žemės ūkiu, yra trumparegiški ir agroverslui kenksmingi.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorės Aušros Beniulienės manymu, dažnai politiniai sprendimai, susiję su žemės ūkiu, yra trumparegiški ir agroverslui kenksmingi.

„ŪP“ korespondentė

Nuslopus draudimui naudoti kenksmingus neonikotinoidus, žemdirbius į neviltį varo nauji europiniai sprendimai. Šį kartą užsimota prieš plačiai naudojamą veikliąją medžiagą – glifosatą (kartu prieš populiariuosius raundapą, „Dalgį“ ir kitus šios medžiagos turinčius herbicidus). Šiemet įvyko keli Europos Komisijos (EK) ekspertų posėdžiai, bet nė viename jų nebuvo kvalifikuotos narių daugumos, palaikančios besibaigiančios glifosatų registracijos atnaujinimą. Tikėta, kad palankus sprendimas bus priimtas EK Apeliacinio komiteto posėdyje šių metų birželio 24 d. Deja, tik po kelių dienų Europos sveikatos ir maisto saugumo komisaras Vytenis Andriukaitis spaudos konferencijoje paskelbė, kad EK suteiks laikinąją registraciją glifosatams – juos naudoti bus leidžiama dar 18 mėnesių.
Kol Europos cheminių medžiagų agentūra pusantrų metų aiškinsis galimą glifosatų toksiškumą, kol nežinia kamuos žemdirbius, kas gali paneigti, kad jie nepasuks nelegalių herbicidų rinkos link?

Po keliasdešimties metų tapo kenksmingi

Šiuolaikinės, nuolat tobulėjančios augalų auginimo technologijos glaudžiai susijusios su chemine augalų apsauga. Neatsitiktinai Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) šiuo metu įregistravusi 171 herbicidą: 37–ių veiklioji medžiaga yra glifosatas, nepamainomas ruošiant dirvą sėjai.
Glifosatai žemės ūkyje naudojami daugiau kaip 30 metų ir reikėtų įvardyti bent 20–30 jų gamintojų. Lietuvos statistikos departamentas (LSD), vadovaudamasis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl pesticidų naudojimo statistikos, 2014 m. atliko ištisinį žemės ūkio bendrovių ir įmonių bei atrankinį ūkininkų ir šeimos ūkių tyrimą. Rezultatai šie: 2014 m. šalies žemės ūkyje sunaudota beveik 126 t glifosato (veikl. medž.). Pačių herbicidų su šia veikliąja medžiaga taip pat yra ne viena dešimtis, o populiariausi jų (raundapas,„Dalgis“, „Klinik“, glifoganas, glifomaksas) naudojami ne tik kovai su piktžolėmis pasėliuose: jie šluoja visas piktžoles iš pūdymų ar dirvonų, kuriuos lengviau paruošti sėjai, gana tolerantiški aplinkosaugai ir ekonomiški žemdirbystėje.
Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Aušros Beniulienės, visų veikliųjų medžiagų ir visų augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių glifosato, registracija yra terminuota. Šiemet birželio 28 d. baigėsi registracijos galiojimas. Prieš trejus metus juos gaminančios įmonės pateikė paraišką EK dėl registracijos atnaujinimo. Vokietijos kompetentinga rizikos vertinimo institucija šiuos duomenis įvertino teigiamai ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) rekomendavo glifosatų registraciją atnaujinti dar 15 metų. Tam pritarė EK ir niekas neabejojo galimybe naudoti šiuos produktus toliau.

Sprendimų priėmimo vingrybės

 Be glifosatų dirvonams įdirbti išlaidų nemažės: arba reikės daugiau ir įvairių herbicidų, arba teks paaukoti nemažai papildomo laiko ir išlaidų jiems įdirbti.

Be glifosatų dirvonams įdirbti išlaidų nemažės: arba reikės daugiau ir įvairių herbicidų, arba teks paaukoti nemažai papildomo laiko ir išlaidų jiems įdirbti.

 

Tačiau 90 tūkst. puslapių dokumentų, pagrindžiančių glifosato saugumą žmonių sveikatai ir aplinkai, nepakako. „Atsirado visuomeninių organizacijų, kurios ieško negatyvių faktų. Be to, kai kurių šalių narių abejonėms įtakos turėjo pernai Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (priklausančios PSO), pateikta rekomendacija: glifosatus galima vertinti kaip „galimai sukeliančius onkologines ligas“, – „ŪP“ teigė A. Beniulienė. – Kaip paaiškėjo, ši agentūra išvadas teikė remdamasi senais duomenimis. Praeitą mėnesį PSO kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė naujas išvadas: mažai tikėtina, kad glifosatai gali sukelti onkologines ligas. Šios išvados sutampa su EFSA išvadomis.“
Valstybinės augalininkystės tarnybos teigimu, posėdžiai dėl glifosatų registracijos atnaujinimo EK Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų komitete vyko ne kartą. Gegužę buvo pasiūlyta galiojimo laiką pratęsti devyneriems metams, tačiau oficialus balsavimas neįvyko, nes nebuvo kvalifikuotos narių daugumos. Birželio pradžioje siūlyta šį galiojimą pratęsti 6 mėn. nuo tos dienos, kai EK gaus atitinkamų institucijų vertinimą, arba ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau konkretus sprendimas nepriimtas.
Pasak VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjos Kristinos Valionienės, jei panaikinama ar pakeičiama augalų apsaugos produkto registracija, valstybė narė gali nustatyti laikotarpį, per kurį dar leidžiama disponuoti turimomis atsargomis. Šis laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei šeši mėnesiai – atitinkamoms turimų augalų apsaugos produktų atsargoms parduoti bei platinti, ir ne ilgesnis nei dar vieni metai – disponuoti šiomis atsargomis: saugoti ir naudoti, jei produktai nekenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.
„Labiausiai nesuprantama Italijos, Prancūzijos, Vokietijos atstovų, turinčių labai didelę įtaką sprendimams priimti, pozicija. Nors Vokietijoje yra atsakingai pesticidų veikliąsias medžiagas vertinančių institucijų ir niekas neabejoja aukščiausia vokiečių toksikologų kvalifikacija, bet šios šalies aplinkos ministrė yra prieš glifosatų naudojimo pratęsimą, o žemės ūkio ministras – už, – pasakoja sprendimo priėmimo vingrybes LAAA direktorė. – Kitaip tariant, kur įsikiša politika, moksliniams argumentams vietos nelieka.“

Kartojasi neonikotinoidų istorija?

Augalų apsaugos specialistų nuomone, agrotechninės priemonės toli gražu neišnaikins piktžolių, juolab toks jų naikinimas gerokai padidins produkcijos savikainą. Glifosatui alternatyvių veikliųjų medžiagų nėra ir joms sukurti reikės mažiausiai 10 metų. UAB „Baltic Agro“ Augalų apsaugos produktų gamybos vadovė Milena Marcinkevičienė įsitikinusi, kad glifosatai draudžiami tinkamai neįvertinus atitinkamų tyrimų duomenų. „Populiariausi herbicidai, turintys apie 360 glifosato/kg. Raundape glifosato yra 540 g/l, tačiau paties produkto sudėtyje yra apsauginių paviršiaus medžiagų. Žinant, ko reikia apleistiems laukams prieš sėją apdoroti, pakaitalo ilgai nebus“, – įsitikinusi M. Marcinkevičienė.
„Ne visi herbicidai tokie veiksmingi, kaip, tarkime, raundapas, o kai politikai kišasi į gamybinius reikalus, dažniausiai priimami absurdiški sprendimai. Kitose pasaulio valstybėse tokių draudimų nėra. Visa tai kvepia konkurencingumo mažinimu pasaulio rinkose. Kartojasi neonikotinoidų istorija“, – mano Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
Jei bus priimtas sprendimas nenaudoti glifosatų, ar augalininkystės ūkiai taps ekologiškesni? „Ne ekologiški, bet onkologiški, – sako M. Marcinkevičienė. – Nes nuo piktžolių kenkėjai, grybinės ligos, virusai pateks ant produktyvių augalo dalių, mažės derliai, kentės kokybė.“ Jai antrina ir A. Beniulienė, sakydama, kad tokie draudimai tik skatina nelegalių herbicidų naudojimą.

Vilmos SEBEIKAITĖS ir autorės nuotraukos