Ūkininkai kratosi jiems primesto miškininkų statuso

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas Seimas pasiryžo padėti ūkininkams, kurie prieš keletą metų visai ne savo noru tapo ir privačių miškų savininkais, – jų žemės savaime užžėlė medžiais. Po pateikimo parlamentarai pritarė Miškų įstatymo pakeitimui, kuris leis užpelkėjusius, valdžios oficialiai įregistruotus miškais plotus vėl paversti žemės ūkio paskirties žeme. Taip tikimasi ne tik padidinti dirbamos žemės plotus, bet ir paskatinti ūkininkus susitvarkyti kai kuriuos sausinimo sistemos įrenginius. Sutrikusios melioracijos padarinys Kaip atsitiko, kad dalis kai kurių ūkininkų dirbamų laukų buvo įregistruoti miškais, kur nei su kirviu, nei su plūgu brautis ir daryti tvarką šiukštu? Įstatymo pataisos autorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas tai aiškina labai paprastai. „Daugelyje Lietuvos vietovių dėl ilgalaikio žemės sausinimo sistemų sutrikimo, jų nepriežiūros ir nepakankamo melioracijos finansavimo ūkininkų dirbama žemė užpelkėjo, savaime pradėjo augti krūmai ir medžiai. Urėdijų iniciatyva Aplinkos ministerijos tarnybos juos įregistravo miškais. Dabar ūkininkai, net ir labai norėdami ir turėdami techninių ir finansinių galimybių, neturi teisės jų iškirsti ir vėl tuos plotus paversti dirbamos žemės laukais. Žmonės patiria nemažų nuostolių, nes iš tų miškais įregistruotų plotų jokios naudos nėra ir greitai nebus, dažniausiai juose styro tik vienas kitas didesnis kreivas medis. Koks čia miškas?“ – aiškino „Ūkininko patarėjui“ A. Stančikas. Miškais įregistruoti ūkininkams nežinant Panašią nuomonę „Ūkininko patarėjui“ išsakė ir Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. „Blogiausia, kad tuos užpelkėjusius, savaiminukais apaugusius dirbamos žemės plotus miškų tarnybos įregistravo net neinformuodamos apie tai jų savininkų. Mat galiojo nuostata, kad dėl iki 20 metų užaugusių savaiminukų ūkininkas galėjo pats apsispręsti – ugdyti juos iki normalaus miško ar iškirsti, atkurti agrarinę būklę ir toliau ūkininkauti. Tačiau dėl užsitęsusios žemės reformos, kitų biurokratinių barjerų daug kur tie savaiminukai vešėjo ilgiau negu du dešimtmečius ir be jokių skrupulų buvo įtraukti į miškų kadastrą. Bet koks ūkininkavimas ten baigėsi“, – „ŪP“ sakė A. Gaižutis. Išbraukti iš miškų kadastro tokius plotus, pasak A. Gaižučio, labai sunku, daugeliu atvejų net ir neįmanoma. Ūkininkai priversti net mokėti didesnius mokesčius, nes jų dirbamoje žemėje vienas iš naudmenų – miškas, vadinasi, žemės agrarinė būklė čia yra bloga. Baudžia ir vieni, ir kiti Pasak A. Gaižučio, jau ne pirmą kadenciją Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos niekaip nesugeba pasirūpinti, kad būtų pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl saugotinų želdinių apsaugos. Šiuo metu tikras paradoksas: Nacionalinė žemės tarnyba baudžia ūkininkus, kad jų žemėje auga savaiminukai, o aplinkosaugininkai – kad žemės savininkai juos naikina. „Absurdas, atrodo, tarsi viskas būtų daroma specialiai, kad tik žmogui būtų apsunkinta jo veikla, kad bet kuriuo atveju jį būtų galima nubausti, prispausti“, – neslėpė apmaudo Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas. Jo teigimu, užpelkėjusių ir medžiais bei krūmais apaugusių žemių paskirties reguliavimas įstatymais yra perteklinis dalykas. „Pats žemės savininkas turi turėti teisę nuspręsti, kaip jam elgtis savaiminukais apaugusiame sklype. Dabar viskas padaryta taip, tarsi gyventume Sacharoje ir džiaugtumėmės vienu kitu išdygusiu medeliu, saugotume jį įstatymais“, – piktinosi A. Gaižutis. Įregistruota miškais skubotai Anot Kaimo reikalų komiteto pirmininko A. Stančiko, į Seimą kreipėsi nemažai ūkininkų prašydami pakeisti įstatymą ir grąžinti teisybę – leisti miškais įregistruotus užpelkėjusius savo laukus vėl paversti dirbama žeme. Juo labiau kad kai kurių ūkininkų laukuose tokių „miškų“ po 1,5–2 hektarus net po keletą. „Šis klausimas buvo keltas ir Žemės ūkio rūmuose, ir kitose žemdirbių savivaldos organizacijose, tačiau jį pavyko pajudinti, kai tapau Seimo nariu. Manau, kad ūkininkų dirbama žemė miškais buvo įregistruota skubotai, deramai neįsigilinus į situaciją, o gal net ir piktnaudžiaujant kai kuriems urėdams, norėjusiems parodyti, kaip sparčiai didėja jų prižiūrimi miškų plotai“, – svarstė A. Stančikas. Tikisi priimti dar šią sesiją Pasak A. Stančiko, įstatymo pataisa numato, kad miškais įregistruotus žemės savininkų plotus bus galima vėl paversti žemės ūkio paskirties laukais tik ten, kur jie yra ant sugadintų melioracijos sistemos įrenginių, drenažo linijų. Ūkininkas turės pristatyti pažymą iš savivaldybės, kad jo laukuose tikrai buvo įrengta tokia sausinimo sistema ir jis, iškirtęs savaime išaugusius krūmus ir medžius, yra pasiryžęs ją atkurti. Tuomet ir bus išduodamas leidimas pakeisti to sklypo paskirtį į žemės ūkio. Parlamentaras viliasi, kad pataisyti Miškų įstatymą pavyks dar šią Seimo rudens sesiją, galbūt lapkričio mėnesį. Redakcijos nuotraukos