Ūkininkai ministru patikėjo

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atidžiai klausėsi Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus (kairėje) įžvalgų dėl ūkininkų apmokestinimo.

Jurbarke su žemdirbiais susitikęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasijuto lyg namuose – nesulaukė nei protesto, nei piktų pastabų. Nors daugeliui mokesčių pakeitimų žemdirbiai nepritaria, nerimas dėl ateities dalykiškam pokalbiui nesutrukdė.

Atvažiavo suteikti optimizmo
Susitikęs su Jurbarko krašto ūkininkais, B. Markauskas pripažino, kad važinėti po rajonus dabar nėra paprasta: nors kalbos eina greičiau nei daromi sprendimai, ūkininkų klausimai visur tie patys – pirmiausia apie mokesčių reformą.
„Atvažiavau jūsų nuraminti ir suteikti optimizmo. Nežinau, ar kada pereisiu į kitą barikadų pusę ir tapsiu valdininku, bet turiu matyti ir didžiąją politiką. Kitų metų tikslams – pensijoms padidinti, vaiko krepšeliui ir krašto apsaugai – reikia 800 mln. Eur. Bet galiu jus užtikrinti, kad mokesčiai bus skaičiuojami ne visiems, o tik pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams – jų yra 15,6 tūkst. Daugiau nei 100 tūkst. ūkininkų jokių permainų nepajus“, – tvirtino jurbarkiečiams ministras.
Bet tuoj pat išsakė ir daugelį kitų dalykų: ir kad ūkininkai turi daugybę šešėlinių panaudos sutarčių, ir kad moka mažiausius pasaulyje mokesčius, ir kad kitur apmokestinamos net tiesioginės išmokos, niekur kitur nėra tokio pigaus dyzelino – net padidinus akcizą jis vis tiek, pasak ministro, išliks pats pigiausias Europoje.
„Bet derybose su Finansų ministerija aš kalbu tais pačiais argumentais kaip ir jūs. Ne nuo manęs priklauso, kokie mokesčių įstatymai bus priimti Seime, bet pažadu, kad jokio šoko nebus. Daugiausia gali pajusti tie ūkiai, kurie uždirba daugiau kaip 30 tūkst. Eur pelno. Bet jų yra tik 684, ir dar deramės, kad visiems mokesčiams būtų taikomas pereinamasis laikotarpis“, – aiškino B. Markauskas.
Regis, ūkininkai savo ministru patikėjo – apie mokesčius jam neuždavė nė vieno klausimo.

Labiausiai rūpėjo išmokos
Vos atvykęs ministras gavo nemažą pluoštą iš anksto ūkininkų surašytų klausimų, tačiau skaityti jų neskubėjo – tikino, kad visur žemdirbiams rūpi tie patys dalykai. Ir veikiausiai neklydo: antra tema po mokesčių Jurbarke buvo tiesioginės išmokos.
Pasak ministro, pasėlius deklaruoja 130 tūkst. ūkininkų ūkių, o versliniais ūkiais galima laikyti vos 15 tūkst. ūkių, mokančių mokesčius. „Ūkininkais mes jų nepadarysim, bet tiems, kurie turi 15–20 karvių ir dirba, reikia padėti. Ruošiame tokią metodiką, kad „sofos ūkininkams“ kitais metais mokėtume tik bazinę išmoką – po 67 Eur/ha. Nieko neduoti negalime, nes ES reikalauja palaikyti tik gerą agrarinę būklę. Kitas išmokas „rišim“ prie produkcijos ir gyvulių“ – žadėjo ministras.
B. Markauskas tvirtino, kad bus siekiama suvienodinti išmokas su kitų Europos šalių ūkininkų gaunama tiesiogine parama. Dėl „Brexito“ ES biudžetas sumažės apie 10–12 proc., bet Lietuvos ūkininkams svarbiausia yra vienodos konkurencinės sąlygos. „Dabar jau niekas nesiginčija, kad mūsų išlaidos tokios pačios kaip ir kitų šalių ūkininkų – gal tik darbo jėga pigesnė, bet ir tai laikinas dalykas“, – sakė B. Markauskas.
Nemažą pieno ūkį Paulių kaime turintis Vygandas Baršauskas diskutavo dėl ekologinėms išmokoms skiriamų lėšų – ūkininkas tikino nujaučiantis, kad tai sumažins tiesiogines išmokas. „Mokesčiai didėja, akcizai didėja, o mūsų išmokos mažėja – jau ir taip gaunam mažiausias Europoje, o turim sumokėti tokius pačius mokesčius kaip Vokietijoje ir kitose šalyse. Tie dalykai negali būti lyginami“, – piktinosi ūkininkas.
„Sakiau, kad ir nelyginam – jei lygintume, nebūtų mūsų naudai. Bet išmokos tikrai didėja, tik turite viską sudėti: bazinę, pirmųjų 30 ha, žalinimo, jaunojo ūkininko, kas ją gauna. Jei skaičiuotumėte, matytumėte, kad išmokos didėja kiekvienais metais“, – aiškino ministras ir prašė ūkininkų neapgaudinėti vieniems kitų, nes „pinigų maišelis yra su dugnu“.

Ragino kurti darbo vietas
Proga išsakyti ministrui nuoskaudas pasinaudojo ir vienos didžiausių Jurbarko savivaldybėje UAB „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius, neseniai dar kartą kolegų verslininkų užpultas dėl mieste ir aplinkiniuose kaimuose sklindančių nemalonių kvapų.
Pasak K. Jurevičiaus, kiaulininkystės komplekse dirba 134 žmonės, kiekvienas jų prižiūri po 250 kiaulių ir į biudžetą sumoka po 10 tūkst. Eur, o visos verslo organizacijos, kurių vadovai jį puola, nesumoka nė tiek, kiek vienas „Dainių“ žmogus.
„Dabar sako, kad dėl „Dainių“ į Jurbarką nevažiuoja turistai. Ko jie čia važiuos, jei Jurbarke neliko žmonių? Kurkit darbo vietas, galvokit apie žmogų, raskit galimybių jį paskatinti, kad jis liktų Lietuvoje, o tik paskui skaičiuokit pinigus“, – kalbėjo K. Jurevičius.
„Sutinku, ką sakai, bet turiu pasakyti, kad dabar darom – ir daug ką. Kaimo plėtros programoje yra priemonių verslui, bet įterpėm ir naujų – Vyriausybė priėmė sprendimą metus naują verslą atleisti nuo mokesčių, didinam paramą smulkiesiems, kad padėtume jiems išsikapstyti iš tos duobės“, – situaciją apibūdino ministras.
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius patarė žemės ūkio ministrui atkreipti dėmesį į „tyliąją masę“: pasak Valstybinėje mokesčių inspekcijoje daug metų dirbusio mero, dauguma kaimo gyventojų moka mokesčius nuo 70 proc. pajamų, nes neturi pinigų apskaitai tvarkyti. „Susidaro uždaras ratas: sumoka daugiau, nes neturi pinigų, kad galėtų mokėti mažiau – neiškentę neteisybės trenkia durimis ir išvažiuoja. O paskui mes stebimės, kur dingo žmonės?“ – aiškino meras.

Kalbėjo tais pačiais žodžiais
Nuskambėjo ir tradicinis klausimas: „Ar jau likviduoti karves?“ Šyptelėjęs B. Markauskas paklausė, ar turėtų dar kartą pradėti aiškinti apie kooperaciją. Bet kalbėti apie tai vis tiek teko. Ūkininkas Donatas Jackis pastebėjo, kad niekas nekalba apie kooperatyvų narių dividendus – juk pieną jie superka perpus pigiau nei parduoda. „Nėra kuo čia didžiuotis, reikia kuo greičiau įvesti saugiklius, kad tokie „kooperatininkai“ žmonių neapgaudinėtų“, – siūlė ūkininkas.
„Labai greitai galėtume juos uždrausti, bet kas bus su smulkiaisiais ūkininkais, kai jie neturės kur parduoti pieno? Vis dėlto mes labai greitai sugalvosime, kaip tą problemą išspręsti“, – žadėjo ministras.
Dvi su puse valandos vykęs pokalbis ūkininkams neprailgo. Skirstydamiesi ūkininkai pripažino, kad ministras kalba jų pačių žodžiais ir daug kur yra teisus. Žemės ūkyje dar yra daug įstatymais nesunormalizuotų santykių, tačiau „šešėlis“ čia ne didesnis nei bet kurioje kitoje srityje. Ar kada nors pavyks jį panaikinti, matyt, priklausys ir nuo ūkininkų pastangų.

Daiva BARTKIENĖ
Autorės nuotrauka