Ūkininkavimo sėkmės formulė – glaudi partnerystė

Lauko dienos dalyviai apžiūri ūkininko kviečius.

Akmenės r. ūkininkų Vitalijos ir Vytauto Puzarų ūkyje vyko UAB „Agrochema“ lauko diena-seminaras. Čia pasidalyti patirtimi susirinko ūkininkai, mokslininkai ir bendrovės vadybininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos. Svarbiausia „Agrochemos“ organizuojamų lauko dienų idėja – pasisemti patirties, klausyti, išgirsti, diskutuoti ir tobulėti. Visos grandys vienodai svarbios, todėl geriausia apie produktus kalbėti vietoje, kurioje jie naudojami, ir su ūkininku, kuris juos naudoja. Puzarų ūkis – puikus pavyzdys, nes čia sukaupta ilgametė patirtis tręšiant pasėlius karbamido ir amonio salietros tirpalu (KAS) N32. Toks būdas, anot Vytauto Puzaro, gerokai ekonomiškesnis už biriųjų trąšų naudojimą.

Ūkyje viskas apgalvota
Apie Puzarų ūkiškumą byloja viskas: preciziškai sutvarkyta aplinka, kurioje puikiai dera žaluma, išpuoselėti augalai, poilsio, sporto zonos ir ūkiški sprendimai šeimininkų sodyboje, įsikūrusioje Naujosios Akmenės pakraštyje.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinta Vitalija Puzarienė su šypsena prisiminė ūkininkavimo pradžią pirmaisiais nepriklausomybės metais.
– Prasidėjus nuosavybės atkūrimui žemę susigrąžino mano mama, Vyto tėvai, teko tą žemę dirbti. Įsigijome traktorių, pastatėme tvartą, kad kiaules būtų kur auginti. Ruošėmės įprastai ūkininkauti pagal to meto supratimą, o šiandien ūkis pasuko vaga, kurioje vietos gyvuliams visai neliko, – pasakojo V. Puzarienė.
O Vytautas seminaro dalyviams atskleidė, koks šiandien yra jų ūkis.
– Auginame javus ir rapsus, pastaruoju metu ir ankštinius. Dirbame apie 1 150 ha žemės, iš jos beveik 400 ha – nuosava. Didesni ir mažesni sklypai išsimėtę beveik po visą Akmenės rajoną, kai kurie yra už 20 kilometrų, Latvijos pasienyje, kiti šiek tiek arčiau. Nelabai patogu, bet ką padarysi. Sėjomainos planus labiausiai sugadina šaltos žiemos, praėjusią žiemą iš 800 ha žieminių išgyveno vos 100 ha. O štai šiemet niekas nepražuvo, – džiaugėsi ūkininkas.
Seminaro metu, nuvažiavę apie pusšimtį kilometrų, aplankėme tik keletą ūkininko laukų. Apžiūrėjome ir vertinome, kaip auga pasėliai ir koks planuojamas gauti derlius. Visus sužavėjo `FRODO` ir `GORDON` žieminių rapsų veislės, kurias  ūkininkui pasiūlė pasėti UAB „Agrochema“.

Lauko dienos šeimininkai ūkininkai Vitalija ir Vytautas Puzarai.

Pirmenybė – skystosioms trąšoms
Į Puzarų ūkį UAB „Agrochema“ atstovai sukvietė turėdami labai konkretų tikslą – pamatyti ir įvertinti pasėlius, kurie tręšiami skystosiomis KAS trąšomis, išgirsti argumentus, kodėl pasirinktas būtent toks būdas, pasidalyti patirtimi. V. Puzaras negailėjo patarimų.
– Intensyviai plėtoti šią veiklą ėmėme nuo 2004 m., iki tol bandymai buvo mėgėjiški. Pirmaisiais metais maišėme paprastoje statinėje, irklu, gaudavome pigesnio amonio sulfato, nes rudenį jis būdavo išparduodamas. O šiandien vandenį vežame didelėmis cisternomis, pilame jį į maišymo talpyklą, trąšas suberiame teleskopiniu krautuvu. Į talpyklą pučiamas oras, vanduo nuo jo burbuliuoja, „verda“, taip trąšos intensyviau tirpsta ir greitai gali būti pilamos į purkštuvus.  Iš „Agrochemos“ įsigytas skystąsias KAS -32 trąšas maišome su ištirpintu amonio sulfatu ir važiuojame į laukus, – prisiminimais apie pirmuosius bandymus ir šiandienos patirtimi dalijosi V. Puzaras.
Ūkininkas, rinkdamasis amonio sulfatą, ieško pigiausio varianto, nes, jo manymu, nėra jokio skirtumo, ką vandenyje tirpinti.
– Pirmaisiais metais rapsus patręšėme milteliniu sulfatu, ir mūsų pasėlis užaugo dryžuotas kas 24 metrai. Po to atsirado granulės, kurios  kainavo jau dvigubai brangiau, nors veikliosios medžiagos jame tiek pat, kaip ir milteliniame. Dabar, kai tręšiame ištirpintu amonio sulfatu, nėra jokios prasmės pirkti granulių. Taip nuo kiekvienos tokių trąšų tonos lieka apie 80 eurų, nes per metus amonio sulfato sunaudojame 4 vagonus, nesunku suskaičiuoti sutaupytus pinigus, kuriuos galima panaudoti kitoms reikmėms. Miltelinis sulfatas vandenyje nesunkiai ištirpsta, jį  dozuojame kartu su KAS trąšomis ir išpurškiame augalui. Gali važiuoti esant bet kokiam vėjui, – naudingų patarimų negailėjo V. Puzaras. – Nors sulfato tirpdymas ir nėra pats maloniausias darbas, bet tai efektyvus būdas sutaupyti, – sakė ūkininkas.

UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėją Gvidą Šidlauską sužavėjo rapsų laukas.

Anot ilgametę ūkininkavimo patirtį turinčio ūkininko, – daugelis naudoja biriąsias trąšas, tačiau turime išmokti skaičiuoti, nes skystosios visada yra pigiau. Jų nereikia granuliuoti, iš tirpalo versti į granules. Ar naudosi skystąsias, ar biriąsias trąšas, augalas vis viena turės gauti atitinkamą kiekį veikliosios medžiagos. 10 metų taip dirbame ir neketiname nieko keisti, tai pasiteisina, dėl to ir investuota į logistiką, talpyklas bei įrangą, – sakė pašnekovas.
Ūkininkas KAS trąšas naudoja dešimtmetį, nuo pat pradžių, kuomet jomis pradėjo prekiauti UAB „Agrochema“. Patirtis sukaupta didelė ir ja nuolat dalijamasi su įmonės atstovais. Taip bendradarbiaujant tobulinamos technologijos, rinką pasiekia produktas, atitinkantis vietinių ūkininkų poreikius.

Abipusė bendradarbiavimo nauda
Nuvykę į ūkininko laukus seminaro dalyviai susipažino su juose augančiais kviečiais, rapsais, ankštiniais. Tokių švarių ir vešlių pasėlių buvo galima tik pavydėti.
Ūkininko patirtis ir pasiekti rezultatai padarė nemenką įspūdį lauko dieną organizavusios „Agrochemos“ atstovams.

Skystųjų trąšų paruošimo ir įterpimo technika.

– Ūkininkas daug kalbėjo apie KAS trąšų naudojimą, tai viena iš mūsų gaminamų skystųjų azoto trąšų, šioje srityje mes aktyviai ir naudingai bendradarbiaujame. Vytautas Puzaras itin kūrybiškai pritaikė techniką, nebijo naujovių, pats daug ką aiškinasi, bando. Matydami tokį pavyzdį galime šią patirtį skleisti ir kitiems ūkininkams. Neatsitiktinai į lauko dieną susirinko „Agrochemos“ vadybininkai iš visų regionų. Beje, KAS trąšų naudojimas Lietuvoje per 10 metų padidėjo maždaug aštuonis kartus – nuo 10 tūkst. t iki 80 tūkst. t, o šiemet bus dar daugiau, – sakė UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystei prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas.
Bendrovės kreditų valdymo direktorius Viktoras Muntianas taip pat įžvelgia glaudaus ryšio tarp ūkininko ir bendrovės naudą.
– Parduodami skystąsias trąšas nuolat vertiname ūkininko nuomonę, patirtį, atsiliepimus ir gaunamą rezultatą. Mes suinteresuoti sužinoti, kaip veikia mūsų trąšos, kiek jos efektyvios ir naudingos. Nebūtų tokių partnerių – nesulauktume atgalinio ryšio, nežinotume, ką turime keisti savo veikloje. Tik reaguodami į gaunamus kvalifikuotų specialistų atsiliepimus galime gerinti savo produkciją ir didinti konkurencingumą Lietuvos rinkoje, – sakė V. Muntianas. – Mūsų produkcijos patikra atliekama pas ūkininkus, čia sužinome, kiek ji efektyvi ir naudinga.

Vytautas Puzaras asmenine patirtimi noriai dalijosi su lauko dienos dalyviais.

Komercijos direktoriaus Mindaugo Packevičiaus manymu, tokie renginiai prisideda prie teigiamos patirties sklaidos.
– Mūsų gaminamas skystąsias azoto trąšas KAS-32 augalas greitai įsisavina, todėl šis produktas vis labiau populiarėja. Su ūkininku V. Puzaru bendradarbiaujame nuo tada, kai tik buvo pradėtos gaminti KAS trąšos. Technologijos kasmet tobulėja, mūsų bendrovė skystųjų trąšų pardavimą kasmet didina. Manau, patirtis, kurią šiandien pamatėme, ir kitus ūkininkus įkvėps dažniau naudoti skystąsias trąšas, nes daugeliu atžvilgių tai perspektyvus ir naudingas produktas, – sakė komercijos direktorius.
Renginyje V. Puzaro ūkyje, be „Agrochemos“ atstovų, ūkininkų, dalyvavo ir mokslo įstaigų atstovai – Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas doc. dr. V. Pranckietis, ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto doc. dr. I. Pranckietienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. I. Gaurilčikienė.

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos