Ashburn +8,4 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +8,4 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Ūkininkų sklypuose įsiterpusi valstybinė žemė – lygtis su daug nežinomųjų

2017/10/17


Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas Ūkininkai privalo turėti teisę be aukciono įsigyti įsiterpusius į jų žemę, taip pat besiribojančius su ja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tokiai Žemės įsigijimo įstatymo pataisai pritarta po pateikimo Seime. Tačiau žemdirbių savivaldos organizacijos į tai žiūri skeptiškai ir nepritaria, kad būtų leidžiama įsigyti dešimt kartų didesnius negu iki šiol valstybinės žemės sklypus. Patektų nebent sraigtasparniu Šios įstatymo pataisos autorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas „Ūkininko patarėjui“ („ŪP“) sakė, kad ją pateikė svarstyti parlamentarams atsižvelgdamas į kai kurių ūkininkų prašymus sudaryti palankesnes sąlygas racionaliau ir efektyviau panaudoti žemės ūkio paskirties žemę. „Ne vieno ūkininko žemėje yra įsiterpusių nedidelių valstybinės žemės sklypų, kurie neretai yra nepanaudojami, nes prie jų nėra privažiavimo kelių, nenumatyti jokie servitutai. Suformuoti atskirus žemės ūkio paskirties sklypus tokiose vietose ir parduoti juos aukcione yra sunku, o dažnai ir neįmanoma. Koks ūkininkas norės, kad per jo laukus važinėtų kiti savininkai? Nebent kas nors tam pasitelktų sraigtasparnius... Todėl ir pasiūliau įstatymo pataisą, kuri vienąsyk išspręstų šią problemą“, – savo pateiktos pataisos esmę aiškino A. Stančikas. Leistų įsigyti didesnius sklypus Šiuo metu galiojančiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme taip pat yra nustatyta, kad teisę be aukciono įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi privačių žemės sklypų savininkai, kurie valdo tarp jų nuosavų sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, jeigu juose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Tačiau tokių parduodamų įsiterpusių sklypų dydžiai gana maži: leidžiama įsigyti ne didesnius kaip 0,04 ha miestams priskirtose teritorijose ir ne didesnius kaip 1 ha kaimo gyvenamosiose vietovėse. Dabar siūloma šį plotą padidinti iki 10 ha. Be to, Žemės reformos įstatyme yra reglamentuojamas privatizuotinų valstybinėje žemėje esančių miškų, įsiterpusių į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat besiribojančių su jais pardavimas šių sklypų savininkams, tačiau Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, pasak A. Stančiko, iki šiol tokios nuostatos nebuvo. Nori apkarpyti sparnus perpardavinėtojams „ŪP“ paklaustas, kodėl įstatymo pataisos projekte taip drastiškai, net 10 kartų, siūloma padidinti be aukciono įsigyjamos žemės plotą, A. Stančikas tiksliai negalėjo pasakyti. „Manęs daug kas klausia, kodėl 10 ha, kodėl ne 9 ar 8 ha. Reikėjo pasiūlyti kažkokį dydį, į projektą įrašiau 10, bet dėl to dar galima ir diskutuoti. Viena iš priežasčių, kodėl siūlau suteikti ūkininkams galimybę be aukciono įsigyti didesnį į jo žemę įsiterpusį sklypą, – apkarpyti sparnus vadinamųjų žemės grąžinimo išvadų pirkėjams. Dažniausiai tai būna paprasčiausi žemės perpardavinėtojai. Ūkininkas išsinuomoja į jo sklypą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, jį sutvarko, įdirba, tam dažnai prireikia dvejų trejų metų, o vieną dieną čia ateina žemės grąžinimo išvadas nusipirkęs verteiva ir sako: jei nori, pirk, žinoma, jau už gerokai didesnę kainą. Jei ne, parduos kitiems. Argi tai teisinga? Kas tam ūkininkui kompensuos patirtus nuostolius?“ – piktinosi parlamentaras. A. Stančikas pripažino, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas buvo parengęs įstatymo pataisą, kuri numatė, kad jei ūkininkas dirba iš valstybės išsinuomotą žemę, jos negalima būtų pardavinėti bet kam, juo labiau išdavinėti išvadas, kurias tuoj pat supirkinėja įvairūs verteivos. Tačiau projektas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir liko dūlėti stalčiuose. Varžytųsi tik kaimynai „Žemės ūkio paskirties žemė turi būti dirbama ir kurti pridėtinę vertę. Nesame tokie turtingi, kad galėtume laikyti ją dirvonuojančią. O tokios kai kuriuose Lietuvos regionuose dar nemažai. Manau, ši įstatymo pataisa turėtų padėti geriau ją išnaudoti, sumažinti galimybę piktnaudžiauti ir pelnytis pardavinėjant žemės grąžinimo išvadas, nes siūloma leisti ūkininkams įsigyti ne aukciono tvarka ne tik įsiterpusią, bet ir besiribojančią su jo sklypu žemę“, – sakė A. Stančikas. O jei tas valstybinės žemės plotas ribojasi ne su vieno, o, tarkime, su trijų ūkininkų sklypais? Kaip bus tada? Kam bus teikiama pirmenybė jį įsigyti? „Šito dar įstatymo projekte nėra, bet tokiu atveju siūlysime įtvirtinti nuostatą, kad jei visi trys ūkininkai pretenduoja įsigyti tą valstybinės žemės plotą, tuomet būtų skelbiamas uždaras aukcionas tik tarp jų. Jei ateitų kas nors iš šalies, tuoj prasidėtų problemos – privažiavimo keliai, servitutai, bylos teismuose ir kt. Priėmus mūsų siūlomą projektą, viso to būtų išvengta“, – mano Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Pasak jo, dėl Žemės įsigijimo įstatymo pataisos Seimas turėtų apsispręsti lapkričio viduryje. Ūkininkus mylime, valstybės – ne Gintaras NAGULEVIČIUS Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas Žemės rinka Lietuvoje jau susiformavusi, ūkininkai pajėgūs tarpusavyje konkuruoti, todėl tokia įstatymo pataisa, manome, yra perteklinė. Sprendžiant iš jos ūkininkus mylime, o valstybės – ne. Žemės kaina yra nusistovėjusi, todėl vargu ar reikia kokių nors papildomų lengvatų ūkininkams ją įsigyti. Jei prie to į ūkininko žemę įsiterpusio valstybinės žemės lopinėlio nėra kaip privažiuoti, nėra kelio, vadinasi, į jį niekas iš šalies ir nepretenduos ir joks aukcionas, logiškai mąstant, nebus reikalingas. Kam sviestą daryti sviestuotą? Tokią žemę pirks tik tas, į kurio sklypą ji yra įsiterpusi. Dėl šalia ūkininko esančios valstybinės žemės mano nuomonė vienareikšmiška: jai parduoti turėtų būti skelbiamas aukcionas. Netoli didesnių miestų 10 ha žemės sklypas tikrai gali būti objektas, dėl kurio aukcione varžytųsi daržininkai, uogų augintojai, todėl nėra jokio reikalo lengvatinėmis sąlygomis jį parduoti šalia įsikūrusiam ūkininkui. Valstybinės žemės yra likusios ne tiek daug, didelio ažiotažo dėl jos nebus, nes savininkams ji jau baigiama grąžinti. Manau, kad siūloma įstatymo pataisa nėra būtina. Tokiam projektui nepritartume Vidas JUODSNUKIS Lietuvos šeimų sąjungos pirmininkas Gerai, kad rūpinamasi, jog žemė būtų dirbama, o ne palikta dirvonuoti. Įsiterpusius į ūkininkų laukus nedidelius valstybinės žemės sklypelius ir dabar galima įsigyti rinkos kaina. Tačiau mes, Lietuvos šeimų sąjunga, nepritaria, kad pataisius Žemės įsigijimo įstatymą būtų leista be aukciono įsigyti net iki 10 ha valstybinės žemės. Nemažai mūsų sąjungos narių turi netgi mažiau žemės, negu siūloma jos įsigyti ne aukciono tvarka. Į jų sklypus tikrai nėra įsiterpusių tokių didelių valstybinės žemės plotų. Nelabai suprantu, kodėl ne aukciono būdu turėtų būti pardavinėjami iki 10 ha šalia esantys valstybinės žemės plotai. Juk čia gali būti suformuoti sklypai ir parduodami aukcione. Tie pinigai papildytų mūsų valstybės biudžetą. Atrodo, kažkas yra nusiteikęs kaime dar labiau didinti atskirtį, nušluoti nuo žemės smulkiuosius ūkininkus ir formuoti latifundijas. Planuojame netrukus susitikti su premjeru ir šiuos klausimus aptarti. Tikimės, kad būsime išgirsti. Dešimt hektarų – per daug Jonas TALMANTAS Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Labai teisinga, kad į ūkininko žemę įsiterpusį valstybinės žemės iki vieno hektaro lopinėlį, prie kurio nėra jokių privažiavimo kelių, iki šiol buvo leidžiama įsigyti be aukciono rinkos kaina čia ūkininkaujančiam žmogui. Tačiau dabar siūlomas 10 ha plotas, manyčiau, per didelis. Jei taip bus, valstybinės žemės greitai nebeliks ir kiekvienu atveju valstybės reikmėms ją reikės išpirkti, nes kompensuoti ją kitu sklypu galimybių jau nebus. Jei jau užsimota be aukciono parduoti ir šalia ūkininko žemės esančius dešimt hektarų, mano nuomone, turėtų būti taikomas pirmumas tam, kuris ją nuomoja iš valstybės, moka nuomos mokestį ir tą žemę dirba, o ne varžantis kuris iš kaimynystėje esančių pretendentų pasiūlys didesnę sumą. Apskritai tokių situacijų šiuo metu Lietuvoje gali pasitaikyti nedaug, nes kam reikėjo žemės, kas norėjo ją dirbti, įsigijo jau seniai ir į papildomus plotus pretenduoja nedaugelis. Todėl Žemės įsigijimo įstatymo pataisa pasinaudos vienetai. Gal kai kam jos ir būtinai reikėjo, bet ne visiems.
Dalintis
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Kaip sekasi įgyvendinti ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant ES ilgalaikę kaimo viziją, akcentuojami nuo 2021 m. pasiekti teigiami rezultatai ir pristatomos būsimo darbo idėjos.
2024/03/28

Panaikinta Majestic Financial UAB licencija

Lietuvos bankas nustatė, kad Majestic Financial UAB šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Taip pat nustatyta pažeidimų bei veiklos trūkumų ir kitose įstaigos ...
2024/03/28

Lucasas: Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur.
2024/03/28

Teismas: „Arvi fertis“ bankrotas – tyčinis, T. Dudėnas trejus metus negalės vadovauti

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos trąšų bendrovės „Arvi fertis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o buvęs jos vadovas Tomas Dudėnas trejus metus negalės eiti jokių vadovaujančių pareigų, nutarė Apeliacinis teismas.
2024/03/28

Rankdarbiai ir margučių marginimas – spalvų terapija

Radviliškyje gyvena ir kuria žinoma tautodailininkė Edita Prikockienė. Ji beveik du dešimtmečius įvairiais raštais margina margučius, juos dažo keliomis spalvomis, kitus skutinėja peiliuku. E. Prikockienė yra Lietuvos tautodai...
2024/03/28

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuo...
2024/03/28

Sertifikuotas regioninis Lietuvos kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“

Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“, jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos&ldq...
2024/03/28

Gaminantiems vartotojams už anksčiau sukauptas kilovatvalandes bus mokamos kompensacijos

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena gaminantiems vartotojams, kad š. m. kovo 31 dieną baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto, elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh...