Ūkininkus vėl lankys tikrintojai

Prasideda ne tik pavasario darbymetis, bet ir ūkininkų kant­rybės išbandymas. Tokią žinią Jurbarko krašto ūkininkams dar prieš šventes pasiuntė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Andrius Šašys. Bet žemdirbiai šiemet savo ūkiuose sulauks ne tik aplinkosaugininkų patikrinimų – į jų kiemus planuoja užsukti ir Valstybinės priešgaisrinės tarnybos pareigūnai.

Maži ūkiai bus aplenkti? „Pernai už mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų nevykdymą nubaudėme 15 ūkininkų. Įsitikinome, kad žmonės nesilaiko elementarios tvarkos – mėšlą meta bet kur, srutas laisto kur nori ir kada užsimano, nesilaiko tręšimo terminų. Taip elgtis negalima. Nesakau, kad visur blogai – aplankėme ir tokių ūkių, kuriuose malonu būti: technika tvarkinga, viskas gražiai sustatyta. Bet kitur – neduok, Dieve“, – sakė ūkininkams Jurbarko aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. A. Šašio planuose šiemet numatyta patikrinti 30 ūkių, tad aplinkosaugininkų vizito ūkininkai gali pradėti laukti nuo balandžio pradžios. Pasak vedėjo, niekas neturi tikslo ūkininkų kuo griežčiau nubausti, bet elementarios tvarkos bus reikalaujama. „Norėtume atvažiavę rasti tvarkingą kiemą, tada ir mes neatrodytume tokie baisūs, ir jums nuotaikos nesugadintume“, – neslėpė A. Šašys. Jurbarko ūkininkai priekaištavo Aplinkos apsaugos agentūros vedėjui, kad jis tikrina tik daugiau nei 50 ha žemės turinčius ūkius, o smulkiųjų, kurie laiko dvi karves, kiemų nemato. Nors kaip tik tų smulkiųjų kiemuose, pasak vieno iš susitikime dalyvavusių ūkininkų, didžiausia netvarka. „Tikrinti tik vidutinius ūkius nelogiška, nes jie šiaip taip kapstosi ir bando tvarkytis pagal reikalavimus, todėl kaip bežiūrėsi, vis tiek turi mažiau bėdų nei smulkieji“, – prasigyvenusius ūkininkus gynė Jurbarko ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas. Jo nuomone, jei aplinkosaugininkai iš tiesų siekia įvesti tvarką, turi ūkius tikrinti bent jau atsitiktine tvarka, o ne bausti tuos, kurie gali sumokėti baudą. A. Šašys pripažino, kad pernai tikrino tik stambesnius ūkius, nors jokiuose ministerijos ar departamento nurodymuose to ir nebuvo parašyta. „Bet šiemet atsitiktine tvarka atrinkome po keletą ūkių kiekvienoje seniūnijoje, be jokio išankstinio nusistatymo, simpatijų ir antipatijų – praktiškai, kur dūrėme pirštu, ten važiuosime ir žiūrėsime“, – žadėjo Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. Jurbarko aplinkosaugininkų vadovas pripažino, kad nemažą dalį ūkių pernai tikrino gavęs pranešimus arba pats pastebėjęs netvarką.

Jaučia moralinę nuoskaudą A. Šašys mano, kad didesnių ūkių savininkai turi pakankamai technikos mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimams įgyvendinti – gali susitvarkyti mėšlidę, įrengti pylimą rietuvei. Ir 14 Eur bauda jiems nėra tokia didelė, kad neįstengtų sumokėti. Tačiau ūkininkai nenorėjo sutikti su tokia aplinkosaugininkų nuostata. „Moralinė žala didesnė nei ta bauda. Lengva atvažiuoti ir nubausti. Mes sutinkame, susitvarkome, bet jūs pereikite per kaimą ir pažiūrėkite, kas smulkiųjų kiemuose darosi. Penkiose sodybose dešimt karvių daugiau teršia aplinką nei mano trisdešimt. Žinote, kas Lietuvoje blogiausia? Kad visi, kurių pareigybėse yra žodis „inspektorius“, stengiasi parodyti valdžią. Jei nebausi, kaip kitaip ją parodysi?“ – piktinosi Paulių kaime ūkininkaujantis Vygantas Baršauskas. R. Jovarauskas prašė aplinkosaugininkų, jei yra galimybė, „vidutiniokų“ nebausti – kad ūkininkams visiškai nedingtų noras dirbti, pirmiausia reikėtų įspėti ir leisti susitvarkyti, tačiau A. Šašys teigė, kad tokių taisyklių jų institucijoje nėra.

Apsauga nuo gaisrų – būtina „Mūsų vadovybės požiūris kitoks: mes nebausime, nes šiemet ūkiuose vykdysime prevencinius patikrinimus“, – ūkininkams sakė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius Valdas Juozapaitis. Jurbarko ūkininkų sąjungos pirmininkui jis įteikė sąrašą tikrinti numatytų ūkių, kad žemdirbiai galėtų pasiruošti. V. Juozapaitis žadėjo, kad pirmas patikrinimas bus kaip priešgaisrinės apsaugos specialistų konsultacija – inspektoriai pateiks rekomendacijas, o kas prašys, dar ir jas surašys, kad žmonės nepamirštų. „Bet kai antrą kartą atvažiuosime po 2–3 metų, jau klausime, kodėl nesilaiko reikalavimų“, – žadėjo V. Juozapaitis. Inspektorius teigė suprantąs, koks dabar ūkininkams sunkus laikas ir kad jie turi patys būti ir elektrikai, ir mechanikai, ir pastatų priežiūros specialistai. „Bet kombainas tikrai daugiau kainuoja už gesintuvą – juk ne mes turime saugoti jūsų pastatus ir techniką. Jūsų turtas, jūs ir turėtumėte juo rūpintis“, – tikino Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius.

Išmokas sudegina pievų gaisrai Dar viena itin ūkininkams skaudi tema – pavasariniai pievų gaisrai. Šiemet pirmą kartą sausa žolė Jurbarko krašte suliepsnojo kovo 24 d. – Viešvilėje išdegė nemažas plotas. V. Juozapaitis informavo ūkininkus, kad užgesinę gaisrą ugniagesiai iškart fiksuoja koordinates, o Bendrosios pagalbos centras jas perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri ūkininkui gali sumažinti išmokas arba visai jas atimti. „Tai nėra naudinga nei jums, nei mums, bet tvarka tokia – turėsite įrodyti, kad neuždegėte. Gal įstatymas ir nėra tobulas, bet kitokių priemonių kovoti su žolės degintojais šiandien neturime“, – sakė V. Juozapaitis. Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas mano, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga turėtų reikalauti pakeisti ūkininkų atžvilgiu neteisingą įstatymą, nes žemdirbiai dėl to gali netekti didelių pinigų. „Mums visiems reikėtų pradėti dirbti kita kryptimi. Tikrintojų dabar yra tiek daug ir jie visi tokie godūs pasidarė, kad jau reikia galvoti, ką daryti, kad gavę kelis grašius taip greitai su jais neatsisveikintume“, – sakė ūkininkas R. Jovarauskas.

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.